- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-91-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-113/2007
Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 2.1.12.2.3.2
2007 m. vasario 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 268,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš G. B. – 6300,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; M. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš G. B. – 9000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš G. B. priteista A. B. 200 Lt, M. B. – 100 Lt, turėtų atstovo, dalyvavusio byloje, pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai bei nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata:
2006 m. kovo 29 d., apie 07.30 val., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 209 km 300 m, Stragnų II k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 64, 164 punktų reikalavimus, t. y. nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B. Autoįvykio metu M. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o A. B., A. G. ir G. J. nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti sumas, priteistas nukentėjusiųjų A. B. ir M. B. neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantas mano, kad teismas neobjektyviai įvertino kai kurias aplinkybes ir priteisė pernelyg dideles sumas. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos, nes teismas nors ir pažymėjo, kad neturtinės žalos dydžiui įtakos turėjo pačių nukentėjusiųjų veiksmai, t. y. važiavimas neužsisegus saugos diržų, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo patirtus kūno sužalojimus, dėl kurių tapo neįgalus ir negali savo darbu atlyginti neturtinės žalos bei neturi turto, iš kurio būtų galima šią žalą atlyginti. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo šeimos turtinę padėtį bei Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl priteisė pernelyg dideles sumas nukentėjusiesiems.
Mano, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems dideles sumas padarytai neturtinei žalai atlyginti, kurių atlyginti apeliantas neturi realios galimybės, menkina neturtinės žalos atlyginimo institutą.
Nukentėjusysis M. B., atsikirsdamas į nuteistojo apeliacinį skundą, nurodė, kad važiavimas neužsisegus saugos diržų teismo teisingai buvo įvertintas kaip didelis neatsargumas ir dėl to pagrįstai sumažintas reikalaujamos neturtinės žalos dydis. Pažymi, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, tai pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Neteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas objektyviai nustatė padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės neginčija ir nuteistasis.
Apelianto prašymas sumažinti sumas, priteistas nukentėjusiųjų A. B. ir M. B. neturtinės žalos atlyginimui, atmestinas.
Visais atvejais, kai sutrikdoma asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti ir neturtinę žalą (BPK 109 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. l d.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų, reikšmingų aplinkybių reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Tai reiškia, kad teismas turi išvardinti ir pasverti argumentus, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Autoįvykis nukentėjusiesiems sukėlė ypač sunkias pasekmes: A. B. sutrikdyta nesunkiai sveikata, jam sumušta galva, plautis, lūžo šonkauliai, M. B. sunkiai sutrikdyta sveikata, jam sužalotas veidas, patyrė dešinio stipinkaulio skeveldrinį lūžį. Jie patyrė didelį fizinį skausmą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo sveikatos, buvo suvaržytas jų normalus judėjimas, sutrikdytas gyvenimo ritmas, ateities planai. M. B. patiria dar ir diskomfortą dėl veido subjaurojimo. Bendraudamas su kitais žmonėmis, jaučia jam nemalonų aplinkinių dėmesį.
Kita vertus, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad veika padaryta dėl neatsargumo. Tai mažiau pavojinga nei tyčinis nusikaltimas. Teismas taip pat pakankamai objektyviai įvertino nukentėjusiųjų didelį neatsargumą. Nors tai ir nebuvo sąlyga pasekmėms kilti, tačiau turėjo įtakos tam, kad atsiradusi žala yra didesnė negu tuo atveju, jei nukentėjusieji būtų elgęsi atsakingai ir prisisegę saugos diržus.
Iš bylos duomenų matyti, kad dėl avarijos nuteistasis taip pat patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir neteko 60 proc. darbingumo. Jo šeimos turtinė padėtis gana sunki, vieno mėnesio pajamos nesiekia 1000 Lt, šeimoje auga mažametė dukra. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kolegija, mano, kad teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.
Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltininko ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, nukentėjusiųjų elgesį, pagrįstai ir motyvuotai padarytą neturtinę žalą įvertino pinigais ir priteisė sumas, kurios atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Todėl keisti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 362 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.