- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-239-885/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- L. L.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. sprendimų esmė
1. L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. sužalojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. C. sužalojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. sužalojimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. turto prievartavimo) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl (A. Ž. kankinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. N. nužudymo) laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus (dėl R. S. sužalojimo) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir veiksmų prieš D. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.) laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius dešimt metų atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti nuteistojo L. L. turtą – 58 860 Lt.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepasikeitė.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas buvo atmestas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis – išteisinti L. L. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatyta BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. paskirta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 (dvidešimt) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.
7. Bausmės vykdymo pradžia – 2005 m. sausio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 19 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. gegužės 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 9 d. – 3 metai 4 mėnesiai 9 dienos.
8. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 59-106 nutarė netaikyti L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistasis Komisijos nutarimą apskundė apylinkės teismui.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė nurodydamas, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus L. L. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
I. S. argumentai ir prašymai
10. Skundu apygardos teismui nuteistojo L. L. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 59-106. Skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje pripažįsta ir teigiamai vertina, jog nuteistasis L. L. palaiko socialinius ryšius su tėvais A. L. ir J. L., seserimi L. J.. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų pas tėvus, ketina įsidarbinti, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus, apdailininko kvalifikacijas, nuo 2020 m. rugsėjo mokosi siuvėjo specialybės. Taigi, pats teismas pripažįsta, kad realiai egzistuoja aplinkybės, leidžiančios L. L. taikyti lygtinį paleidimą.
10.2. Skunde teigiama, jog teismas taip pat pripažino, kad L. L. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, nusikalstamam elgesiui nebūdingas modelis, laisvės atėmimo laikotarpiu 4 kartus skatintas (teismo nuomone to yra per mažai), vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tam tikra priteista ieškinių dalis yra atlyginta.
10.3. Gynėjo teigimu, teismas nutartyje nurodo tik formalius motyvus, jog šiuo metu lygtinis L. L. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, tačiau jų nedetalizuoja ir apsiriboja bendro pobūdžio teoriniais samprotavimais. Teismo nutartyje itin formaliai ir nepagrįstai nurodoma, kad L. L. iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo, o taip pat, kad nedirbo įkalinimo vietoje siūlomo darbo (tačiau pripažįstama, kad dirbo kitokio pobūdžio darbą).
10.4. Gynėjas nurodo, kad teismo nurodyti motyvai yra abstraktūs ir nepagrįsti, taikomi dvigubi standartai, kadangi L. L. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo sunkumą, praeitį ir kitas aplinkybes jau įvertino teismas, kuris jam skyrė konkrečią bausmę. Be to, įstatymų leidėjas jau yra įvertinęs ir nurodęs visas būtinas lygtiniam paleidimui aplinkybes ir sąlygas, kurias L. L. atitinka (priešingu atveju šis klausimas net nebūtų svarstomas), tame tarpe ir padaryto nusikaltimo sunkumą, bausmę ir kt., o Komisija turi vadovautis galiojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju, be jokio pagrindo ir neteisėtai vėl yra kalbama apie L. L. padarytus nusikaltimus, jų sunkumą ir pan., nors visa tai jau buvo įvertinta. Šie motyvai negali būti naudojami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
10.5. Anot gynėjo, teismas neįvertino ir to, kad L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 58 taškai, o nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) sąlygos taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą yra tinkamos.
10.6. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu L. L. nusikalstamo elgesio rizika, taikant OASys metodiką, buvo vertinama 6 kartus, o pakartotinių įvertinimų metu, kai kuriais atvejais buvo nustatyti skaitiniai rizikos įverčių pokyčiai. L. L., siekdamas išsiaiškinti rizikos mažinimo veiksnius, pats kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių ir prašė pateikti informaciją apie veiksmus, kuriuos atlikus nusikalstamo elgesio rizika mažėtų. 2021 m. gegužės mėn. Vilniaus pataisos namai pateikė tik rekomendacijas, kurias įgyvendinus galbūt pasikeistų pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rizika. 2021 m. gegužės mėn. pateiktame atsakyme rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą: spręsti turimus finansinius sunkumus – tęsti savanorišką ieškinių dengimą, kaupti darbinę patirtį pataisos įstaigoje, vykdyti resocializacijos priemones, nukreiptas į gyvenimo stiliaus, nuostatų, mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės problemų valdymą.
10.7. Pažymi, kad dalis teismo motyvų yra nelogiški ir neatitinka protingumo kriterijų. Teismas nutartyje nurodo, kad „Nors nuteistasis ir yra padengęs dalį civilinių ieškinių, tačiau L. L. <...> įsipareigojimų dydis šiai dienai vis tiek išlieka didelis, o nuteistojo elgesys, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus likviduoti (visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nevykdant darbinės veiklos), tik sustiprina poziciją, jog L. L. nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus“. Šie teismo motyvai yra neteisingi, kadangi lygtinio paleidimo taikymui nėra būtinos sąlygos – pilnai atlyginti žalą (žala iš dalies yra atlyginta – tai pripažino ir teismas). Šiuo atveju teismo motyvuose galima įžvelgti akivaizdų prieštaravimą – kuo ilgiau L. L. bus laisvės atėmimo įstaigoje, tuo ilgiau jis negalės atlyginti žalos, kadangi laisvės atėmimo įstaigoje siūlomas darbas niekada neužtikrins galimybės padengti visus civilinius ieškinius. Būtent dėl šios priežasties L. L. susirado kitą darbą, iš kurio gaunamas pajamas ir nukreipia ieškinių padengimui.
10.8. Aukščiau nurodytas Vilniaus pataisos namų rekomendacijas L. L. jau vykdo, todėl tai rodo nuteistojo norą keistis. Taip pat svarbu ir tai, jog L. L. pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus ir juos vykdys laisvėje. Šiuo metu L. L. neturi galimybių padengti visų finansinių įsipareigojimų iš karto, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.
10.9. Gynėjas pateikė dokumentus apie iš L. L. priteistų civilinių ieškinių padengimą, kuriuos prašė įvertinti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas
12. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimu buvo sprendžiamas klausimas dėl L. L. lygtinio paleidimo taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
13. Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau, išnagrinėjus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino L. L. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.
14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina tai, kad palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, ketina įsidarbinti, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus, apdailininko kvalifikacijas, nuo 2020 m. rugsėjo mokosi siuvėjo specialybės. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
15. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Per šį laikotarpį nors jis ir skatintas 4 kartus, tačiau 21 kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pagal „OASys“ metodiką L. L. vertintas 6 kartus, paskutinį kartą nustatyta vidutinė – 58 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 7 balai, o žymiai didesnė jų dalis – 51, sudaro svertiniai dinaminiai balai. Nors nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima, tačiau remiantis paskutinio vertinimo rezultatais, nusikalstamo elgesio rizika yra nežymiai padidėjusi, be to, nuteistajam 2020 m. lapkričio 23 d. nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Šiuo atveju įvertinus bylos duomenis yra pagrindas manyti, kad L. L. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
16. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę.
17. Nesutikdamas su teismo nutartimi, gynėjas skunde nurodo, jog lygtinio paleidimo netaikymas negali būti motyvuojamas padarytais nusikaltimais ir jų sunkumu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, be kitų aplinkybių vertino ir L. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sunkumą bei pobūdį. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinant, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Taigi, padarytų nusikalstamų veikų, jų pavojingumo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bet ir nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad L. L. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
18. Gynėjas skunde nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymui nėra nustatyta būtina sąlyga pilnai atlyginti nukentėjusiajam žalą, o be to, kuo ilgiau nuteistasis bus laisvės atėmimo įstaigoje, tuo ilgiau jis negalės atlyginti žalos, kadangi laisvės atėmimo įstaigoje siūlomas darbas neužtikrina galimybės padengti visus civilinius ieškinius. Apygardos teismas sutinka, kad tam, jog būtų galima lygtinai paleisti asmenį, nėra būtina pilnai padengti civilinius ieškinius dėl nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimo, tačiau kartu pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytą nusikaltimą ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki nuteisimo jis užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, o visą bausmės atlikimo laikotarpį stokojo motyvacijos darbui, todėl šiuo metu abejotina, kad būdamas laisvėje jis užsiimtų teisėta darbine veikla. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, nuteistasis, nors ir padengė dalį civilinių ieškinių, tačiau finansiniai įsipareigojimai šiai dienai vis dar dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje, neieškant būdų kaip turimus įsiskolinimus likviduoti tik sustiprina poziciją, jog jis nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą. Nors gynėjas 2021-09-09 pateikė papildomus dokumentus apie civilinių ieškinių išieškojimą iš L. L., tačiau iš jų matyti, kad vykdymo laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2021 metų, realizavus iš varžytinų L. L. turtą buvo išieškota 64945,38 litų (paskutinį kartą 2014-04-10). Iš šių dokumentų matyti, kad nuo paskutinio išieškojimo 2014 metais, daugiau įsiskolinimas dengiamas nebuvo, todėl pateikti dokumentai tik sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad L. L. nesistengia atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Taigi, skundo argumentas, jog laisvės atėmimo įstaigoje siūlomas darbas yra netinkamas ir tik būdamas laisvėje nuteistasis turi galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems savo nusikalstamu elgesiu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, laikytinas nepagrįstu.
19. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo L. L. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
20. Taigi, skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus L. L. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apygardos teismas L. L. gynėjo skundą atmeta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palieka galioti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.