- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 1S-804-719/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
Teisėjas Dainius Strautininkas Baudžiamoji byla Nr. 1S-804-719/2014
2014 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas – K. J. – skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas prokuroro 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šį nutarimą 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu patvirtino Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Šalies argumentai
Skundu K. J. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti medžiagą ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš naujo svarstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Jis cituoja skundžiamu sprendimu patvirtintą nutarimą, ikiteisminio tyrimo eigą, jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes ir teigia, kad savo smūgiu jis nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, pastarasis į policiją kreipėsi ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl kokių nors visuomenės normas peržengiančių jo veiksmų, o tik dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, jo veiksmai niekam iš aplinkinių nesukėlė jokių pasekmių ir niekas šio incidento nesureikšmino, įvykio vieta buvo privati valda (vienkiemis), policija jį sulaikė praėjus 5 valandoms po incidento, todėl jam inkriminuota veika neteisingai buvo kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. Kartu K. J. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir šio pobūdžio sužalojimai įeina į privataus kaltinimo bylų kategoriją, pagrindo pereiti iš privataus į valstybinį kaltinimą nėra, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas išaiškinant nukentėjusiajam jo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš skundo turinio matyti, jog K. J. iš esmės nesutinka su šiame ikiteisminiame tyrime jam inkriminuotos veikos kvalifikavimu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu bei mano, kad jam inkriminuota veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., o ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str. numatytu pagrindu. Tačiau su tokia K. J. nuomone sutikti negalima.
BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai pasireikšti viešojoje vietoje gali tiek tada, kai aplink yra žmonių (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkiniams), tiek tada, kai aplink žmonių nėra (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkai). Pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimo viešojoje vietoje prieš kitą asmenį atveju nebūtina, kad kiltų kitos pasekmės (aplinkiniams žmonėms būtų sukeltas išgąstis ar kiltų sumaištis, aplinkiniai pasijustų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, būtų nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, būtų padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ar pan.) – jau pats fizinio smurto panaudojimas viešojoje vietoje prieš kitą asmenį savaime sutrikdo visuomenės (konkrečiau jos nario, t. y. nukentėjusiojo) rimtį. Taip pat būtina pažymėti, kad kaip viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti kvalifikuoti veiksmai, padaryti net ir privačioje aplinkoje, į kurią pašalinių žmonių patekimas be tam tikro leidimo yra apribotas arba negalimas (pvz. bute, kavinėje uždaro vakaro metu, privataus kiemo teritorijoje ir kt.). Tokiu atveju viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius toje pačioje ar kitoje vietoje (įskaitant ir tiesiogiai nuo fizinio smurto nukentėjusįjį asmenį) arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, t. y. pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Nusikaltimas su smurto panaudojimu bute, kavinėje uždaro vakaro metu, privačiame kieme ir pan. gali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t. y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems toje pačioje ar kitoje privačioje erdvėje (pvz. gyvenantiems kituose butuose, dalyvaujantiems tame pačiame uždarame renginyje, esantiems tame pačiame kieme ir pan.) arba esantiems gatvėje. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad kaltininko veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Pagal medžiagoje esančius duomenis matyti, jog įvykio metu K. J. buvo nukentėjusiojo sesers kieme, kur padėjo dirbti ūkio darbus. Šiame kieme, be šeimininko V. R. ir nukentėjusiojo G. L., buvo ir daugiau žmonių – K. J. sugyventinė D. M., jų dviejų dukra ir kiti, kurių proceso šalys konkrečiai neįvardijo ir kurie padėjo šeimininkams dirbti ūkio darbus, t. y. vežė šieną. Todėl, pagal teismų praktiką, konkrečiai šiuo atveju įvykio vieta – privataus namo kiemas (vienkiemis) – laikytina viešąja vieta.
Byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors asmeninį nukentėjusiojo G. L. ir K. J. tarpusavio konfliktą. Būtina pažymėti, jog pats K. J. negalėjo nurodyti konkrečios priežasties, dėl kurios jis sudavė keturiolikmečiui nukentėjusiajam – manė, kad dėl to, jog po jo apkabinimo ir smaugimo nukentėjusysis muistydamasis sudavė alkūne jam į šoną (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 36, 39 b. l.). Konkrečios priežasties, dėl kurios K. J. smurtavo prieš G. L., negalėjo nurodyti ir smurtą matęs liudytojas V. R. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 14–15 b. l.). Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad prieš suduodamas smūgį K. J. priekaištavo G. L. dėl to, jog šis vilioja jo žmoną, nors jis yra keturiolikmetis ir K. J. žmonos neviliojo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 1, 9–13 b. l.). Visi šie duomenys rodo, jog betarpiškai prieš pat įvykį ir jo metu tarp nukentėjusiojo G. L. ir K. J. nebuvo jokio asmeninio konflikto ir fizinis smurtas prieš G. L. nebuvo išprovokuotas netinkamu nukentėjusiojo G. L. elgesiu ar kokiais nors kitais G. L. veiksmais, todėl K. J. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. L. panaudojo, t. y. elgėsi įžūliai, be jokios svarios priežasties. Tai reiškia, kad K. J. veikoje daugiau dominavo ne asmeninės paskatos, tiesiogiai susijusios su G. L. elgesiu, o labiau chuliganiškos paskatos, dėl kurių K. J. siekė priešpastatyti save prieš gerokai jaunesnį ir akivaizdžiai fiziškai silpnesnį nukentėjusįjį ir kurios buvo labiau nukreiptos į viešosios tvarkos sutrikdymą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį G. L. panaudojimo faktą matė liudytojas V. R., todėl šiuo konkrečiu atveju fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį G. L. viešojoje vietoje matant pašaliniam asmeniui, nors ir nesukėlė konkrečių pasekmių kitiems visuomenės nariams, tačiau neginčijamai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės (konkrečiai jos nario G. L.) rimtį.
Akivaizdu, jog K. J. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymiai, todėl ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai visiškai pagrįstai K. J. veiką kvalifikavo pagal minėtą teisės normą, o pastarajam susitaikius su nukentėjusiuoju, ikiteisminį tyrimą nutraukė BPK 212 str. 5 p. numatytu pagrindu. K. J. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodytų aplinkybių bei Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl priešingai, nei mano K. J., prokuratūros nutarimas ir žemesniojo teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Keisti ar naikinti tokį procesinį sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas – K. J. – skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas prokuroro 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.