Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-493-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
1A-50-493-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Regina Majauskienė, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
V. J.
Nukentėjusysis
J. K.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Nr.1A - 50 - 493/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. Pranešėjas A. Paštuolis(S)Teisėja A. ŽemantauskienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam J. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. 2008-12-05 apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinę bausmę paskiriant 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką bei tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra: 2007-09-25 apie 17.30 val. viešoje vietoje – Vilkaviškio m. Jono Basanavičiaus aikštės prieigoje už pastato (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kai matant pašaliniams asmenims, vieną kartą ranka sudavė J. K. į veidą lūpų srityje, padarydamas nukentėjusiajam J. K. veido ir lūpų sumušimą, trauminį viršutinio žandikaulio pirmų kandžių, apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo kandžio ištraukimą, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties lūžimą, apatinės lūpos plėštinę žaizdą, tai yra nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, netenkant 5 procentų bendro pastovaus darbingumo bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendį ir prašo sušvelninti bausmę arba pakeisti nesusijusia su laisvės atėmimu bausme. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo teisėja buvo šališka nuteistojo V. J. atžvilgiu. Šioje byloje nuosprendį priėmusi teisėja 2008-10-21 V. J. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliantas nurodo, jog ta pati teisėja jau anksčiau yra nagrinėjusi baudžiamąsias bylas, kuriose V. J. buvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Be to, teismas nuosprendyje neatsižvelgė į tai, jog V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nukentėjusiam atlyginta, bei neįvertino visų aplinkybių, kad nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, apeliantą pastumdamas, ką gali patvirtinti įvykį matęs liudytojas. Nuteistasis nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo J. K., jis tik gynėsi, ir dėl savo poelgio gailisi. Skunde nurodoma, jog iki sulaikymo nuteistasis dirbo, kūrė šeimą, draugė laukiasi kūdikio, pastovią gyvenamąją vietą turi. Be to, teismas neatsižvelgė į jo sunkią sveikatos būklę.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtąja bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. J. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Šalies argumentai

V. J. skunde išdėstytas argumentas, kuriuo prašoma nuteistojo atžvilgiu sušvelninti bausmę, atmestinas. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, V. J. anksčiau teistas 6 kartus, teistumai už tyčinių nusikaltimų padarymą neišnykę, pakartotinai nusikalto netrukus po išėjimo į laisvę, - į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė. Teismas teisingai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – į tai, kad V. J. savo kaltę pripažino, atlygino nukentėjusiam padarytą žalą, nuoširdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, - ir dėl to apylinkės teismas teisingai paskyrė V. J. ne didesnes, nei Baudžiamojo įstatymo Specialios dalies straipsnio sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkis bausmes. Teismas teisingai paskirtąsias bausmes subendrino pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas bausmę V. J. paskyrė teisingai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę V. J., jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip areštas ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas pagrįstai netaikė BK 38 str. 2 d., kuri numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, tuo pagrindu, jog V. J. yra recidyvistas. Be to, pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto, kadangi nuteistasis jau praeityje ne kartą teistas, dėl to nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje naujų nusikaltimų nedarys. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Už šių nusikalstamų veikų padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų ir iki 2 metų, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Tai, kad nuteistasis laisvėje bus įdarbintas, įtakos paskirtos bausmės dydžiui neturi.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog V. J. nenorėjo sužaloti J. K., nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, dėl ko nuteistasis smūgį sudavė netyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik išsiaiškinus subjektyvius (vidinius-psichinius) nusikalstamos veikos požymius (kaltininko suvokimą bei įvertinimą savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdžio ir padarinių, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą, jo siekiamą tikslą), bet ir nustatant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ir teisiamajame posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus, teisingai ir pagrįstai nustatė, jog V. J. pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra 2007-09-25 apie 17.30 val. viešoje vietoje – Vilkaviškio m. J. B. aikštės prieigoje už pastato Nr. 3a įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kai matant pašaliniams asmenims, vieną kartą ranka sudavė J. K. į veidą lūpų srityje, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį. Teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, kad, kilus žodiniam konfliktui, nuteistasis sudavė nukentėjusiajam į veidą. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas M. M., kuris parodė, jog matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiam į veidą.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas V. J. atžvilgiu buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas nušalinimui pareikšti būtinų pagrindų nenustatė. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. J. reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai tuo pagrindu, jog tarp teisiamojo ir teisėjos buvo kilęs asmeninis konfliktas, ji jau keliskart yra teisusi V. J. anksčiau, dėl objektyviai paskirti jam bausmę ji negali (t. 2, b. l. 114). Pažymėtina, jog to paties teisėjo anksčiau kitoje byloje priimtas nuosprendis pirmosios instancijos teisme, pagal BPK 58 str. neduoda pagrindo teisiamajam nušalinti tą teisėją kitoje byloje. Teisėjų kolegija duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu, šioje byloje, ta pati teisėja būtų sprendusi įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimus, ar sankcionuotų kitų procesinių prievartos priemonių taikymą, nenustatė. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog baudžiamojoje byloje, teisminio nagrinėjimo stadijoje, spręstas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo, nėra pagrindas taikyti nušalinimo institutą bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Regina MajauskienėRomualdas Lincevičius