Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovei Indrei Jurjonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pareikštą atsakovams J. S. ir A. Š., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos skyriui Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 4 d. teisme gautas ieškovės Ž. S. ieškinys, pareikštas atsakovams J. S. ir A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad atsakovas J. S. nėra P. S. tėvas; 2) nustatyti, kad atsakovas A. Š. yra P. S. tėvas, (duomenys neskelbtini) pavardę pakeičiant į (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė Ž. S. ir atsakovas J. S. Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2002 m. liepos 20 d. sudarė santuoką, įrašo (duomenys neskelbtini), kuri yra nenutraukta. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui A. Š. gimė dukra Patricija, kurios tėvu įregistruotas ieškovės sutuoktinis J. S., dukrai įrašyta (duomenys neskelbtini) pavardė. Dukros P. tėvas yra atsakovas A. Š., kadangi ieškovė nuo 2019 m. su atsakovu J. S. negyvena ir santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas A. Š. pripažįsta P. kaip savo biologinę dukrą, padeda ją auginti, prižiūrėti, materialiai išlaiko, todėl nuginčijus atsakovo J. S. tėvystę, nustatytina atsakovo A. Š. tėvystė vaikui suteiktina (duomenys neskelbtini) pavardė (el. bylos popierinio varianto b. l. 1).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje raštu nurodyta, kad ieškovė Ž. S. augina tris nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra J. S. ir P., kurios biologinis tėvas yra A. Š. P. S. gimimo liudijime vaiko tėvu yra įrašytas J. S., kadangi šalys nenutraukusios santuokos, tačiau kartu negyvena nuo 2019 m. ir santuokinių ryšių nepalaiko. Mergaitės tėvas yra A. Š., kuris rūpinasi vaiko gerove, pripažįsta tėvystę, todėl nori, kad gimimo įraše būtų įrašytas tikrasis vaiko tėvas. Skyriaus nuomone, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atitinka nepilnamečio vaiko teisėtus interesus (el. bylos popierinio varianto b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Ž. S. ir atsakovas J. S. Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2002 m. liepos 20 d. sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra nenutraukta. Santuokos metu, t. y. 2021 m. kovo 20 d. gimė P. S.. Iš (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo matyti, kad P. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvu nurodytas J. S. Ieškovės teigimu, nors santuoka su atsakovu J. S. nenutraukta, tačiau jie nuo 2019 m. kartu negyvena, santuokinių santykių nepalaiko. Be to, ieškovės teigimu, būdama santuokoje ji susipažino ir susidraugavo su atsakovu A. Š., turėjo su juo intymių santykių, po kurių pradėjo lauktis ir 2021 m. kovo 20 d. jiems gimė dukra P., todėl P. biologinis tėvas yra A. Š., o ne atsakovas J. S..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai sutiko su ieškiniu, atsakovas A. Š. nereikalavo ekspertizės tėvystės faktui patvirtinti, todėl konstatuotina, jog įrodymų byloje pakanka, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl giminystės ryšių paneigimo medicininė ekspertizė šioje byloje nereikalinga. Atsakovas J. S. nepareiškė prieštaravimų ieškovės ieškiniui ir jos nurodytų aplinkybių neginčijo, jo ir vaiko nesieja glaudus emocinis ryšys, jis išlaikymo vaikui neteikia, visas šias pareigas atlieka atsakovas A. Š., jis yra suinteresuotas tėvystės nustatymo klausimo išsprendimu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstas bei tenkintinas visiškai, pripažįstant, jog atsakovas J. S. nėra P. S. tėvas.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad atsakovas A. Š. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiui vaikui, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas A. Š. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko – P. S. tėvu, pakeičiant (duomenys neskelbtini) pavardę į (duomenys neskelbtini), atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 399 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad visų proceso dalyvių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, nebuvo kitos ikiteisminės tvarkos šiems procedūriniams klausimams išspręsti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į proceso dalyvių elgesį, iš atsakovų J. S. ir A. Š. bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 394–399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, pakeičiant P. pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.