Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam N. E., gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nepilnamečio kaltinamojo N. E. atstovei pagal įstatymą motinai J. R., nukentėjusiajai I. P., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. E., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. E. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 22.10 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas I. P. panaudoti fizinį smurtą ir reikalaudamas iš jos pinigų, pagrobė 40 litų vertės rankinę, 20 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, su joje buvusia 6 Lt vertės „Labas“ ryšio SIM kortele, 40 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, su joje buvusia 4 Lt „Tele 2 PILDYK“ ryšio SIM kortele, 134 Lt bendros vertės tris raktus, viso pagrobė svetimo turto už 264 litus.

Kaltinamasis N. E., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-07 apie 22.00 val. jis buvo vienas prie „rampų“, esančių netoli parduotuvės, (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių rajone. Ten sėdėdamas pamatė kaip iš parduotuvės išėjo pardavėja I. Pardavėja praėjo pro jį, tačiau jo nematė, nes buvo tamsu, nuėjo iki seniūnijos pastato, o jis greitesniu tempu ėjo paskui ją vos ne kaip bėgdamas. Ją pasivijęs griebė už jos rankinuko ir pasakė „staigiai atiduodi pinigus“, jis laikė už vienos rankenos, o ji rankinuką laikė už kitos rankenos. Ji pasakė, kad turi tik 20 litų ir pasakė, kad juos atiduos. Ji iš rankinuko išsitraukė savo piniginę, ją atidarė ir išėmė 20 litų, dvi kupiūras po 10 litų. Tuos pinigus ji padavė, o jis juos paėmė, o rankinuką jam pavyko išplėšti iš rankų ir nubėgo prie seniūnijos esančių apleistų garažų. Rankinuką su jame buvusiais dviem telefonais NOKIA ir joje buvusiais raktais paslėpė. Rankinuko ir telefonų iš tos vietos kur paslėpė neėmė tris dienas. Paskui telefonus NOKIA jis už 40 litų pardavė vyriškiui, jo vardo ir pavardės nežino. Po kelių dienų tas vyriškis kaime susirado N. E. ir liepė nukentėjusiajai atiduoti rankinuką ir joje buvusius raktus, nes kitaip praneš policijai. N. E. jam ir padavė rankinuką su raktais, o šis juos grąžino nukentėjusiajai. Plėšimo metu N. E. buvo su kauke, kurią buvo radęs minėtuose garažiukuose. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, žada daugiau nenusikalsti, teismo posėdžių salėje nukentėjusios atsiprašė.

Kaltinamojo, jo įstatyminės atstovės, gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma šiais įrodymais: kaltinamojo N. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 71-75), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 4-6), nukentėjusios I. P. pareiškimu ir jos parodymais (b.l. 2, 7-10), liudytojų A. K. (b.l. 32-33), V. C. (b.l. 37-39) ir A. G. (b.l. 47-48) parodymais, liudytojos V. C. daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais (b.l. 40-44).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad N. E. 2014 m. rugsėjo 7 d. pagrobė svetimus I. P. kaltinime išvardintus daiktus, prieš tai jai grasinęs panaudoti fizinį smurtą – papjauti. Šioje kaltinamojo veikoje yra BK 180 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis – plėšimas. Teismui nekyla abejonių, kad N. E. suprato plėšimu būdu darantis svetimo turto vagystę, panaudojęs grasinimus norėjo savo žinioje neteisėtai įgyti svetimą nukentėjusios turtą ir savo nusikalstamą sumanymą įgyvendino. Šiam nusikaltimui iš anksto pasiruošė, nes mūvėjo veidą maskuojančią kaukę. Taigi jis yra kaltas dėl tyčinio nusikaltimo padarymo.

Teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas nukentėjusios I. P. patirtos turtinės žalos dydis negali būti kriterijumi, nulemiančiu kaltinamojo veikos kvalifikaciją, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės ribas. Plėšimo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės vienas būtinų požymių yra pagrobto turto vertė, ar plėšimo įrankis, o turto vertė ir nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala ne visada sutampa. Juo labiau, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai nepareiškus civilinio ieškinio, sprendžiama, jog turtinė žala nebuvo padaryta. Todėl turtinės žalos padarymo požymis iš kaltinimo šalinamas kaip nurodytas be reikalo.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, pažymėtina, jog N. E. padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, ši jo veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama apysunkio nusikaltimo kategorijai. Atsižvelgiama ir tai, jog N. E. nusikalto iš žemų motyvų, siekdamas neteisėtai praturtėti, jog veiką padarė tiesioginės tyčios kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad N. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatyta, kad N. E. nusikalto vos sulaukęs 15 metų, t. y. amžiaus, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už plėšimą (BK 13 str. 2 d.). Todėl jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. N. E. itin jaunas amžius, įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, siekis riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jam galimybę, siekis padėti kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, teistumo ir baustumo nebuvimas, nusikalstamas elgesys pirmą kartą duoda pagrindą manyti, kad vien šis baudžiamasis procesas nepilnamečiui N. E. padarė efektyvią įtaką elgesio koregavimo linkme, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, yra ne tik formalus, bet ir pamatuotas objektyvus teisinis pagrindas nepilnametį N. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, jam skiriant BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Nustatydamas jų rūšį ir trukmę, teismas atsižvelgia į N. E. patenkinamą mokymo įstaigos charakteristiką bei jo motinos, su kuria gyvena, įtaką nepilnamečiui. Nustatyta, kad N. E. tėvai yra J. R. ir Ž. E., tačiau nepilnametis gyvena faktiškai su motina. Vaiko ir motinos santykiai geri, tarpusavyje bendrauja (b.l. 89, 96). Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio motina J. R. parodė, jog sutinka ugdyti ir prižiūrėti nepilnametį, jam neigiamos įtakos nedaro ir nedarys, yra pati neteista, dirba, šeimoje dar augina kitus vaikus, turi galimybę sudaryti nepilnamečio asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną informaciją auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančiai institucijai, Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymoje nurodė, jog J. R. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (b.l. 85). Be to, pats nepilnametis N. E. sutinka, kad jį ugdytų ir prižiūrėtų motina, pasižada jos klausyti ir tinkamai elgtis. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnamečiui kaltinamajam N. E. skirtinos pačios švelniausios auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas (BK 83 str.) ir atidavimas motinai, kuri rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti (BK 86 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. E., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įspėjimą irAtidavimą 3 (trejiems) metams, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų, motinai J. R. ugdyti ir prižiūrėti.

Išaiškinti N. E., kad jeigu jis padarys naujų nusikalstamų veikų, bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo.

N. E. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.