Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-192-160/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2A-192-160/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05959-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
M. S.
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Civilinė byla Nr. 2A-192-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05959-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 38.; 44.2.; 44.8.; 73.2.13.; 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė priteisti iš M. S. Policijos departamento naudai 5397,38 Lt patirtų nuostolių dėl žalos atlyginimo pareigūnui J. S. Paaiškino, jog 2011-08-08 VPK Patrulių rinktinės patrulį J. S., jam atliekant tarnybines pareigas, sužalojo M. S.. Tą pačią dieną greitosios pagalbos ligoninėje pareigūnui buvo konstatuoti daugybiniai sumušimai, o kitą dieną Naujosios Vilnios poliklinikoje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tęsiamas iki 2011-08-29. Už lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą J. S. buvo išmokėta dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija 5397,38 Lt. M. S. 2012-03-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padarius teisės pažeidimus už viešosios tvarkos sutrikdymą ir skirta 750 Lt bauda. Kadangi dėl M. S. neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė aktyviu priešinimusi, buvo sutrikdyta J. S. sveikata, atsakovas regreso tvarka privalo atlyginti Policijos departamento pareigūnui sumokėtą kompensaciją.

Šalies argumentai

M. S. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai neįrodė jokių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Abejotina ar medikai tinkamai apžiūrėjo J. S. (pagal A. K. duotus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje), galbūt nebuvo patirti tokie sužalojimai, kokie nurodyti ieškinyje ir komisijos išvadoje. Incidente dalyvavo ne tik nukentėjusysis, bet ir daugiau asmenų, todėl didelė tikimybė, kad sužalojimus, jei tokie ir buvo, padarė ne atsakovas. Neaišku kokią žalą prašoma priteisti, o jei tai buvo turtinė žala, kokie yra jos apskaičiavimai, nepateikiami jokie įrodymai žalai apskaičiuoti. Vien nukentėjusiojo nuostoliai ar vien kompensacijos išmokėjimas neįrodo ieškovų nuostolių. Ieškinio reikalavimas (5397,38 Lt), kaip už 22 nedarbingumo dienas dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensacija, yra ženkliai per didelis. Turi būti vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo neatsako už savo veiksmus, kai jis priešinasi sulaikymo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-07 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo M. S. žalos atlyginimo Policijos departamentui ir Vilniaus apskrities VPK naudai 5397,38 Lt sumą, sumokant į Policijos departamento sąskaitą. Padarė išvadą, jog atsakovas kaltais veiksmais sutrikdė pareigūno J. S. sveikatą, todėl privalo atlyginti ieškovų pareigūnui išmokėtą 2 mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją, kuri atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga patvirtina, kad nebuvo jokios būtinybės atsakovui priešintis pareigūnui tokiais aktyviais veiksmais, kokiais jis priešinosi ir padarė sulaikančiam pareigūnui kūno sužalojimus, turėjusius įtakos vėlesniam jo nedarbingumui bei kompensacijos išmokėjimui. Pareigūnų, ir konkrečiai – J. S., veiksmai pripažinti teisėtais, dėl jų veiksmų vyko tarnybiniai patikrinimai, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal M. S. ir kitų skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų. Pats atsakovas M. S. administracine tvarka nubaustas ne tik už viešosios tvarkos pažeidinėjimą, bet ir už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsakovo bandymas ištrūkti sulaikymo metu, aktyvus grūmimasis, padarant žalą policijos pareigūnui, vertinamas kaip pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl šie jo veiksmai neteisėti. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos padarymo policijos pareigūnui faktą. Buvo atliktas tarnybinis tyrimas, patikrinimas, CMEK pažyma patvirtina, jog J. S. sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su M. S. sulaikymu. Nukentėjusiajam J. S. CMEK nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, todėl jam išmokėta 2 mėnesių jo darbo užmokesčio kompensacija. Lėšas J. S. kompensacijai išmokėti pervedė Policijos departamentas, o Vyriausiasis policijos komisariatas šias lėšas išmokėjo J. S., todėl ieškovai turi teisę išsiieškoti šias lėšas iš žalą padariusio asmens. Ieškovų patirta žala pasireiškė jų, sutinkamai su Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., išmokėta kompensacija, kuri yra socialinė garantija, susijusi su policijos darbo padidintu pavojingumu, o ne pačiu pareigūno sveikatos sutrikdymu. Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl specialiuose įstatymuose yra nustatytos specifinės jiems taikomos socialinės garantijos. Kadangi dalinės garantijos bei kompensacijų išmokėjimo, dėl sveikatos sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, dydžiai ir tvarka yra numatyti specialiu įstatymu, pagal bendrąsias Civilinio kodekso normas jie nenustatinėjami. Šio ginčo dalykas yra išmokėtos kompensacijos ją išmokėjusiam pareigūno darbdaviui (darbdaviams) atlyginimas, todėl atskirai nenustatinėjamas nukentėjusio pareigūno patirtos alos dydis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

M. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti; nenustačius teisinių pagrindų ieškovų ieškinį atmesti, sumažinti iš atsakovo ieškovų naudai priteistiną sumą iki realiai patirtos turtinės žalos dydžio už 22 pareigūno nedarbingumo dienas, t. y. 1979,19 Lt. Paaiškino, kad teismas visiškai nevertino, kad kompensacijos dydis policijos pareigūnui buvo apskaičiuotas (ir išmokėta) taikant šio policijos pareigūno dviejų mėnesių vidutinį atlyginimą, nors policininkas buvo nedarbingas tik 22 kalendorines dienas. Taigi buvo išmokėta beveik trigubai didesnė kompensacija, nei truko pareigūno nedarbingumas. Sprendimo motyvai prieštarauja vienas kitam, nes vienu atveju taikomos CK nustatytas regreso taisyklės, o kitu atveju jau patys ieškovai laikomi žalą patyrusiais subjektais. Jei žalą patyrusiais subjektais laikyti ieškovus, tuomet jokios regreso teisės neatsiranda. Jeigu yra taikoma regreso teisė, tuomet žalą patyrusiu subjektu privalo būti laikomas žalą patyręs asmuo, o ne jam kompensaciją išmokėjęs subjektas. CK 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi ieškovai yra laikytini kaip asmenys, atlyginę padarytą žalą, kuriems perėjo regreso teisė reikalauti išmokėtos kompensacijos atlyginimo, o ne kaip žalą patyrę asmenys. Taigi laikant ieškovus žalą patyrusiais asmenimis, padaryta teisės taikymo klaida. Netinkamai nustačius žalą patyrusį asmenį/asmenis, atitinkamai pažeistos ir CPK 178 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisyklės, nes kompensacijos pareigūnui išmokėjimo faktas tik patvirtina regreso teisės ieškovams perėjimą, tačiau niekaip ir jokia apimtimi neįrodo nei pačios žalos fakto ar jos dydžio. Prie bylos prijungta administracinė byla ir joje pateikti nukentėjusiojo pareigūno porininko parodymai, tvirtina, kad nukentėjusiajam pareigūnui medicininė apžiūra po incidento buvo atlikta blogai. Sprendimu taip pat net nėra vertinta ir nenustatyta civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovo kaltė.

Atsiliepimas

Policijos departamentas ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens pažeistų visiškos žalos atlyginimo bei jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų principus. Apeliantas jo sulaikymo metu sužalojo jį sulaikiusį policijos pareigūną. Pareigūnui apelianto padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 7 p. bei išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis. Draudimo sąlygos patvirtina, kad buvo taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 str. 3 d.). Tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Apeliantas nurodė, kad neturi pareigos atlyginti ieškovams policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos, tačiau išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos. Apeliantas nepaneigė prezumpcijos, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalos dydį, todėl, kaip atsakingas už žalą asmuo, neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, kad išmokėta didesnė kompensacija negu pareigūno patirta žala. Byloje nustatytos visos M. S. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str. – 6.250 str.): M. S. besipriešindamas sulaikymo metu sužalojo policijos pareigūną; policijos pareigūnas patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; apelianto kaltės forma – tyčia; apelianto veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, teisingai nustatė, kad Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei 2012-03-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas tvirtina, kad M. S., būdamas neblaivus, 2011-08-08 įvykdė administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. Nutarimas galiojantis, taigi neabejotina, kad M. S. įvykdė pasipriešinimą policijos pareigūnui jam einant viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Taip pat teismas, išanalizavęs įrodymus, priėjo išvados, jog sulaikant M. S. policijos pareigūnas J. S., dėl M. S. pasipriešinimo sulaikymo metu, patyrė žalą, dėl kurios 22 dienas buvo nedarbingas ir ieškovai, remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais kompensacijų išmokėjimą dėl pareigūno patirtos traumos vykdant tarnybines pareigas, išmokėjo jam 2 atlyginimų dydžio kompensaciją, o šios kompensacijos dydis ir yra ieškovų patirta žala.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 1 punktu nutarta patvirtinti Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Taigi nutarimu reglamentuojami ne žalos dydžio sužalojus pareigūną nustatymo pagrindai, tačiau tvarka, kuria išmokamos įstatymu reglamentuoto dydžio (šiuo atveju Vidaus tarnybos statuto) nustatytos kompensacijos. Šio nutarimo 26 p. nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Taigi visiškai aiškiai reglamentuota, kad žalos regreso tvarka atlyginimas priteistas ieškovams gali būti remiantis CK nustatyta reglamentacija.

Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Vidaus tarnybos statutas nėra nustatęs, kad išmokėti kompensacijų dydžiai gali būti regreso tvarka išreikalauti iš žalą padariusio asmens nesvarstant, ar išmokėta kompensacija neviršijo nukentėjusiajam padaryto žalos dydžio. Taigi šiuo atveju žalos atlyginimo dydžiui nustatyti taikomos CK normos, tai yra turi būti įsitikinama, kad prašoma išieškoti žalos atlyginimo suma neviršija realiai padarytos žalos. CK 6.283 str. reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju: jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (1 d.); nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos (2 d.). CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Be to, CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovo pareiga, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, įrodyti nukentėjusiojo asmens patirtos realios žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad atlyginant žalą kompensacijos išmokėjimu, regreso tvarka žalos atlyginimo dydis turi būti svarstomas iš esmės nustatant realiai patirtos žalos dydį vadovaujantis CK normomis (žr. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/13). Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, kokia realiai žala buvo padaryta pareigūnui J. S., kuria išmokėdamas kompensaciją atlygino vienas iš ieškovų; kiek jis neteko uždarbio, atskaičius socialinio draudimo išmokėtą nedarbingumo pašalpą, kiek išleido gydymuisi, ar dėl plaštakos sumušimo gydymui buvo reikalingi vaistai, kiek jie kainavo ir kt. Šioms aplinkybėms nustatyti teismas įrodymų iš ieškovų nereikalavo ir netyrė, todėl negalima teigti, kad buvo atskleista bylos esmė.

Be to, teismo sprendimu ieškovams žalos atlyginimas priteistas solidariai. Tuo tarpu pagal CK 6.280 str. 1 d. regreso tvarka žalos atlyginimo gali prašyti asmuo, kuris atlygino kito asmens padarytą žalą. Todėl ieškovai turi pateikti įrodymus, kuris iš jų atlygino nukentėjusiajam J. S. žalą (kurios institucijos lėšomis buvo sumokėta kompensacija), kad teismas galėtų priteisti žalos atlyginimą regreso tvarka tam asmeniui, kuris ją patyrė išmokėdamas kompensaciją V. S.

Dėl bylos esmės neatskleidimo teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisJadvyga Mardosevič