Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2013 m. balandžio 10 d.

dalyvaujant atsakovių Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. C. pareiškimą ir patikslintus pareiškimus atsakovėms Raseinių rajono savivaldybei, atstovaujamai Raseinių rajono savivaldybės administracijos, ir Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4) A₂-464 P „Dėl A. C. atleidimo“, kuriuo ji atleista iš Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos imtinai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinimo, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-356 P ir 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-464 P panaikinimo, grąžinimo pareiškėjos A. C. į valstybės tarnautojos pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėja A. C. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą pareiškimu ir patikslintais pareiškimais, kuriuos 2013 m. sausio 21 d. patikslino, prašydama panaikinti: 1) Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-24 įsakymą Nr. (5.4)A₂-464 P „Dėl A. C. atleidimo“, kuriuo ji buvo atleista iš Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų nuo 2011 m. spalio 31 dienos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą; 2) Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. (5.4)A₂-356 P ir 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. (5.4)A₂-464 P, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjai 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja A. C. posėdžio metu nurodė, kad ji palaiko 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškimą, 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. vasario 17 d., ir 2013 m. sausio 21 d. patikslintų pareiškimų reikalavimus ir prašo juos patenkinti. Nurodė, kad iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės (jaunimo reikalų koordinatorės pareigų) buvo atleista vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 d. 9 punktu, kuris skelbia, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta. To paties įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato atitinkamas valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinama, garantijas. Būtina įvertinti, ar jos pareigybė – vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) – buvo panaikinta realiai. Savivaldybės struktūriniai pokyčiai ir darbuotojų skaičiaus mažinimas, kaip deklaravo atsakovės, buvo vykdomi dėl nepakankamo darbo užmokesčio. Tuo metu ji atliko valstybės deleguotas ir iš valstybės biudžeto finansuojamas funkcijas, ir jos išlaikymas savivaldybei beveik nekainavo, buvo atleista dėl lėšų taupymo, o jos vykdytos funkcijos padalintos dviem specialistams: dalis (kultūra, neformalusis švietimas) atiteko A lygio II kvalifikacinės klasės 8 kategorijai karjeros valstybės tarnautojai D. V., o jaunimo reikalų koordinavimas – darbuotojai, dirbančiai pagal darbo sutartį. Šias pareigas eiti ji pradėjo nuo 2011 m. lapkričio 20 d. Raseinių rajono savivaldybės administracija, atleisdama ją iš pareigų, nesudarė galimybių dalyvauti pareigybės panaikinimo procese, nesiūlė jokių tokio paties lygio ar žemesnių pareigų. A lygio 8 kategorijos pareigybė 2012-10-17 įsakyme buvo numatyta. Taigi ji turėjau teisę ir galimybę konkuruoti su savo kolege D. V., nes buvo A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautoja. Nuo 2011-03-01 jai buvo suteikta 1 kvalifikacinė klasė, atliekant kasmetinį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą už 2010 metus pareiškėja buvo įvertinta labai gerai, atleidimo iš pareigų dieną jos stažas valstybės tarnyboje sudarė 16 m. 2 mėn. 15 d. jos išsilavinimas ir kvalifikacija nebuvo mažesni nei D. V.. Tai, kad D. V. pareigybės aprašyme, patvirtintame 2011 m. spalio 19 d., kurį ji pasirašė tik po 2011 m. lapkričio 1 d., atsirado specialusis reikalavimas – anglų kalbos mokėjimas B2 lygiu, pareiškėja vertina kaip dar vieną dirbtinę kliūtį likti dirbti ar teismo būti sugrąžintai į darbą. Su šiuo pareigybės aprašymu ir jame atsiradusiu specialiu reikalavimu iki atleidimo dienos nebuvo supažindinta, administracijos direktorė, atleisdama ją iš pareigų, paminėjo tik ekonomines atleidimo priežastis, todėl apie kokį neatitikimą keliamiems reikalavimams negalėjo žinoti ar numanyti. Pareiškėjos pareigybė vadinosi vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė). Tad akivaizdu, kad ši pareigybė, atskyrus kai kurias funkcijas, realiai išliko, tik vienas darbuotojas buvo pakeistas kitu. Jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijos yra priskiriamos viešojo administravimo veiklai, todėl jas gali vykdyti tik karjeros valstybės tarnautojas. Tai numato Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, tai reglamentuoja pavyzdinis jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas. Tai, kad iki atleidimo dienos jos atliekamos viešojo administravimo funkcijos buvo perduotos darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Valstybės tarnybos departamentas traktuoja kaip pažeidimą, o pareiškėja vertina kaip savivaldybės vadovų noro atsikratyti nelojaliais darbuotojais tvirtą įrodymą. Vykdyti Jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijas privalėjo pasiūlyti pareiškėjai, kadangi tam turi reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir atitiko visus šiai pareigybei keliamus specialiuosius ir bendruosius reikalavimus. 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai kreipusis į Valstybės tarnybos departamentą su prašymu išaiškinti, ar gali JRK funkcijas vykdyti darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atsakovė ėmėsi veiksmų pašalinti VTD nurodytus pažeidimus, t. y. įrašė A klasės 9 kategorijos vyriausiojo specialisto J. T. pareigybės aprašyme vieną punktą ir taip neva priskyrė jam vykdyti JRK funkcijas, o G. G. tapo jo padėjėja. Iš esmės niekas nebuvo pakeista, buvo atliktas formalus veiksmas, kuriuo siekta atsimušti nuo VTD ir suklaidinti teismą. Todėl šis įsakymas ir buvo apskųstas patikslintame pareiškime. Po pakartotinio pareiškėjos kreipimosi į VTD ir paklausimo, ar tinkamai savivaldybė ištaisė nurodytus pažeidimus, atsakovė gavo naujus nurodymus, ką ir kaip reikia ištaisyti. Deja, pataisymai vėl buvo kosmetiniai. J. T. pareigybės aprašymas pasipildė vieninteliu specialiuoju reikalavimu mokėti Al lygiu kurią nors užsienio kalbą. Pataisytas pareigybės aprašymas patalpintas www.raseiniai.lt. Kiti VTD nurodymai nebuvo įvykdyti, nes to ir padaryti neįmanoma – visi kiti bendrieji ir specialieji reikalavimai, taip pat ir funkcijos, yra surašytos G. G. pareigybės aprašyme. Atsakovė, neteisėtai atleisdama iš pareigų, atimdama pragyvenimo šaltinį yra atsakinga už padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atleidžiant ją iš pareigų nebuvo išaiškintos tikrosios atleidimo priežastys, nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja turi reikalingą kvalifikaciją, daug praktinių įgūdžių ir patirties, į pirmumo teisę likti dirbti ir svarbiausia – į pareiškėjos vietą buvo priimtas reikiamos kvalifikacijos ir patirties neturintis asmuo. Šios aplinkybės įstūmė pareiškėjos šeimą į gilią finansinę duobę, šiuo metu pareiškėja nebeturi jokių pajamų pragyvenimui, turi skolos, turėjo prašyti banko atidėti kredito įmokų mokėjimą, neranda darbo, nes visi bijo priimti besibylinėjantį asmenį. Šeimoje tvyro įtampa, gilėja psichikos, sveikatos problemos ir t. t., gali tekti palikti nepilnametį sūnų senelių globai ir vykti uždarbiauti į užsienį. Labai išgyvena, jaučiasi įžeista ir pažeminta dėl atsakovių veiksmų bylos nagrinėjimo metu, dėl viešoje erdvėje nuolat pateikiamų tiesos neatitinkančių ir kitų kolegų atleidimo motyvų, kaltinimų nekompetencija, gebėjimų trūkumu ir blogu darbu – iki atleidimo daug metų sąžiningai dirbo, buvo pripažinta rajone kaip gera specialistė, savo darbą mėgo ir išmanė. Todėl mano, kad 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma galėtų bent iš dalies kompensuoti patirtus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai prašo teismo įvertinti bylos aplinkybes ir pilnai patenkinti visus pareiškimuose išdėstytus reikalavimus.

Pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Kairys prašo A. C. patikslintuose pareiškimuose išdėstytus reikalavimus tenkinti. Jo nuomone, realios reorganizacijos, bent jau A. C. atveju, tame skyriuje nebuvo, kaip minėta pareiškime, iš esmės tik pakeistas pavadinimas, realiai nebuvo sumažinta valstybės tarnautojų pareigybių. Atsakovė teigia, kad A. C. jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijos buvo perduotos kitiems darbuotojams, patvirtina ir bylos medžiaga, kad tas teiginys, tas funkcijų perdavimas buvo neteisėtas. Savivaldybės administracijos direktorius negalėjo pavesti valstybės deleguotos jaunimo koordinatoriaus funkcijos atlikti darbuotojui pagal darbo sutartį. Pradžioje buvo teigiama, kad yra panaikintas A. C. etatas ir todėl ji yra atleidžiama, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, kad jos funkcija nebuvo panaikinta, o po A. C. atleidimo į darbą pagal darbo sutartį buvo priimta G. G., jai buvo perduota jaunimo koordinatoriaus funkcija. Toks perdavimas pripažintas neteisėtu ir jis realiai negalėjo būti vykdomas, tai yra ne neekonomiškumo principo ar reikalų sprendimas, o akivaizdus teisės pažeidimas. Toks jaunimo reikalų funkcijos perdavimas prieštarauja ir Jaunimo pagrindų įstatymui ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo patvirtintam pavyzdiniam jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymui, todėl to direktorius negalėjo padaryti. Šis įsakymas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 7 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo ir vertinimo metodika. Valstybės tarnautojų ir pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai (įstatymo 8 str. 8 d. 1 punktas). Metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr.685, 11 punkte tai nurodyta (Metodikos 12 punktas). Tokią praktiką yra nustatęs ir LVAT. Tai paminėta ir nutartyse administracinėse bylose Nr. A-662-3199/2011, A-756-346/2011 (LR Konstitucinio Teismo 2008-01-22 nutarimas). Atsakovė nurodė, kad atleidžiant A. C. iš tarnybos buvo pasirinkta V. kandidatūra, tačiau pareiškėja turėjo teisę konkuruoti su Visbariene ir buvo nepagrįstai neatsižvelgta į tuos kriterijus, kuriuos atitiko, turėjo 1 klasę, buvo vertinama labai gerai, taip pat kad augino 10 metų nepilnametį vaiką ir dėl to turėjo pirmumo teisę likti tarnyboje. Tačiau atsakovė nurodė, kad A. C. neatitiko specialiojo reikalavimo, t. y. anglų kalbos mokėjimas. Šitas reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovė nurodė, kad spec. reikalavimas nustatytas todėl, kad Raseinių r. savivaldybės administracijai reikia daugiau bendrauti užsienio kalba, nes padaugėjo užsienio delegacijų, o taip pat patikrinti pedagogų užsienio kalbos žinias. Mano, kad tokios argumentacijos atsakovė objektyviai nepagrindė, būtinumo nustatyti aptariamą pareigybės pakeitimą, būtent spec. Reikalavimą, A. C. pareigybei užimti. Byloje nėra rašytinių įrodymų, jog tuo metu jos nebūtų vykdomos ar būtų vykdomos netinkamai iki pakeitimo su tokiu kalbos mokėjimo lygiu, koks buvo pareiškėjos pareigybės aprašyme. Mano, jog aukštesnis kalbos lygis buvo įrašytas vien todėl, kad pareiškėja negalėtų konkuruoti, tai yra negalėtų būti palikta Raseinių r. savivaldybės administracijoje. Priėmus antrąjį įsakymą, mano, kad įspėjimo terminas turėjo būti skaičiuojamas vėl iš naujo ir atleidimas galėjo sekti tik po 4 mėn. po antrojo įsakymo įspėjimo. Taip pat vienas iš neteisėto atleidimo motyvų yra pareiškime nurodyta, kad pareiškėja buvo atleista spalio 31 d., o ši diena buvo išeiginė. Mano, kad yra vienas iš esminių pažeidimų, t. y. kad darbuotojas ar tarnautojas iš darbo negali būti atleidžiamas ne darbo dieną. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti pareigybės panaikinimo procese. Pareiškėja buvo supažindinta su pareigybių, kurias numatoma įsteigti po struktūrinių pertvarkymų, sąrašu, tačiau informacijos apie pareigas, kurias numatoma įsteigti, negavo. Nustatyta, kad darbuotojų ir tarnautojų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti spalio 19 dienos administracijos direktoriaus įsakymu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad su šiuo įsakymu ar pareigybių aprašymais būtų buvusi supažindinta A. C.. Todėl konstatuotina, kad atsakovė pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje. Pareiškėja nebuvo informuota apie Raseinių r. savivaldybės administracijoje naujai steigiamas pareigybes, todėl neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo bei priimti atsakovės pateiktą pasiūlymą užimti skyriaus vyr. specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas dėl pareigybės, į kurią buvo pasirinkta V., kadangi iki atleidimo pareiškėja nebuvo supažindinta su tuo pareigybės aprašymu ir nežinojo, jog šitame aprašyme yra nurodytas aukštesnis kalbos mokėjimo lygis. Teismui konstatavus, kad pareiškėja iš tarnybos buvo atleista be teisėto pagrindo, turėtų būti grąžinama į valstybės tarnybą, į vyr. specialisto lygį 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Taip pat mano, kad yra su pareiškėjos interesų pažeidimu glaudžiai susiję ir pareiškimuose paminėti 2 įsakymai, kuriais buvo pakeisti pareigybių aprašymai. Taip pat pareiškėjai iš atsakovių priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y nuo 2011-10-31 , kadangi nuo tada ir buvo atleista, nors ir negalėjo būti atleista, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat turi būti patenkinamas pareiškėjos prašymas ir iš atsakovės Raseinių r. savivaldybės priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, t. y. toks atlyginimas, kuris yra nurodytas pareiškėjos pareiškime, t. y. 10 000 Lt. Neteisėtu atleidimu buvo pakenkti ir pareiškėjai neturtiniai interesai. Tokius interesus saugoja ir gina teisė. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą. Mano, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti kompensacija už patirtus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir kt., kas yra išdėstyta pareiškime, tai asmeniški dalykai, todėl prašo visiškai patenkinti A. C. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovių Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės įgaliotas atstovas L. Blažulionis teismo posėdžio metu teismo prašė visus pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ginčas yra dėl 2011-10-24 įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš pareigų. Nemano, kad pareiškėja turėjo būti pakartotinai įspėta apie pareigybės panaikinimą, analogiškos situacijos buvo nagrinėjamos tiek čia, tiek LVAT ir tas klausimas turėtų būti aiškus. Akcentavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau, kaip prieš 2 mėn. iki pareigybės panaikinimo, spec. subjektams ne vėliau kaip prieš 4 mėn., kalbama apie pranešimo terminą ir pareigybės panaikinimą, tai yra šiuo atveju terminas 4 mėn. buvo išlaikytas ir pareigybė buvo panaikinta, o tai, kad tam tikra apimtimi keičiamas vienas ar kitas įsakymas, iš esmės paties fakto, pranešimo termino ir pareigybės panaikinimo fakto nekeičia. Pareiškimas grindžiamas ir DK 135 str. nuostatomis ir pareiškėjos tariama teise į pirmumą būti paliktai pareigose, su šita pozicija irgi nesutinka, kad šiuo atveju ji galėjo būti palikta tarnyboje – Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriuje esančias vieninteles A lygio 8 kategorijos specialisto pareigas eina kitas asmuo, tai yra iš esmės analogiško lygio ir kategorijos pareigas eina D. V.. Minėtas asmuo turi dar didesnį darbo stažą, profesinę patirtį ir atitinka specialųjį reikalavimą – atitinkamo lygio anglų kalbos mokėjimas. Dėl šios priežasties tos pareigos ir nebuvo siūlomos, net ir negalėjo būti pasiūlytos, būtent dėl to, kad pareiškėja neatitinka vieno iš pareigybės aprašyme numatytų specialių reikalavimų, o kalbant apie Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. ir jo nuostatas, kiek yra aktualu šiam ginčui, tai yra LVAT ne kartą pažymėjęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į to paties lygio ar žemesnės kategorijos pareigas nėra absoliuti. Valstybės tarnautojas gali būti paskirtas, tokia garantija yra suteikta, bet kita vertus gali būti paskirtas į analogiškas žemesnės kategorijos pareigas tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas atitinka bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašymuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėja dalies reikalavimų neatitinka. Keliamas klausimas ir dėl to, kad pareiškėjos pareigybė apskritai negalėjo būti naikinama, kadangi naikinama dėl finansinių, ekonominių dalykų, kadangi finansavimas neva yra skiriamas iš valstybės biudžeto, tai neva savivaldybė neturėjo teisės naikinti minėtos pareigybės. Kaip yra ir paaiškinta ta aplinkybė, finansavimas nėra absoliutus, savivaldybė skiria apie 30 procentų lėšų. Struktūros pertvarkymas buvo atliekamas siekiant sutaupyti lėšų, kadangi finansavimas buvo nustatytas mažesnis, nors savivaldybei priskiriamų funkcijų ratas nebuvo susiaurintas, kitaip tariant savivaldybės administracija turėdama mažesnį biudžetą visgi buvo priversta vykdyti visas jai pagal vietos savivaldos tiek kitus įstatymus priskiriamas funkcijas, tai buvo padaryta atlikus struktūrinius pertvarkymus ir tam tikras funkcijas išskaidant mažesniam darbuotojų ar valstybės tarnautojų pareigybių ratui. Tas pats buvo padaryta ir Kultūros, švietimo ir sporto ir jaunimo reikalų skyriuje – iš 8 darbuotojų liko 5. Šiuo atveju LVAT praktika tokia, kad jis reorganizacijos tikslingumo nevertina, bet paaiškino to tikslingumo aplinkybes, reorganizacija buvo reali ir įtakota objektyvių aplinkybių. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti tarnybos santykius, realumas nustatomas ir pagal tai, kaip darbovietės funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, šiuo atveju skyrius iš 8 darbuotojų dabar turi 5. Akivaizdu, kad funkcijos atliekamos, tačiau perskirstytos 5 darbuotojams ir matosi, kad reorganizavimas realus ir toms funkcijoms užtenka mažiau darbuotojų. Pareiškėjos pareigybė yra panaikinta, o funkcijos yra perskirstytos atskiriems valstybės tarnautojams ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Dėl kitų įsakymų, tai yra 2012-10-03, 2012-12-06, panaikinimo – minėti įsakymai buvo priimti jau po to, kai pareiškėja jau buvo atleista iš tarnybos, tai dėl šios aplinkybės, mano, ir nėra niekaip susiję su ginčijama situacija, atleidimu ar neatleidimu. Šių įsakymų statusas niekaip nesąlygoja būtent pareiškėjos atleidimo teisėtumo ar neteisėtumo iš tarnybos. Mano, kad minėti įsakymai niekaip neįtakoja teisių ir pareigų dėl to pareiškėja neturi teisės minėtus įsakymus kvestionuoti ar skųsti. Šiuo atveju minėti įsakymai niekaip neįtakojami teisių ir pareigų, tai ta skundo dalis iš esmės vien tik dėl šios aplinkybės negali būti tenkinama. Kaip matyti iš pareiškimo, neturtinės žalos faktas, dydis ar kitos aplinkybės grindžiamos didžiąja dalimi 2 aspektais, t. y. žiniasklaidoje paskleista, pasak pareiškėjos, tikrovės neatitinkančia informacija, tokia informacija buvo paskleista, ar ji atitinka tikrovę, ar ne, to nežino, jau po pareiškėjos atleidimo 2011 m. pabaigoje laikraščio kopija yra byloje, tai vėlgi niekaip nesusiję su atleidimu. Šiuo atveju neturtinė žala kildinama iš neteisėto atleidimo turėtų būti, kita vertus, ši paskleista informacija ir tokiu atveju pareiškėja reikalaudama turėjo reikšti savarankišką reikalavimą visiškai savarankiškoje byloje bendros kompetencijos teisme. Jokių įrodymų nėra, kad pareiškėja būtų kreipusis į informacijos leidėją, skleidėją dėl informacijos paneigimo, dėl neturtinės žalos. Atsakovių nuomone, tai visiškai nesusiję ir visiškai nepatvirtina, kad pareiškėja neva patyrusi neturtinę žalą, kuri vienaip ar kitaip susijusi su šia byla. Pareiškėja savo išgyvenimus sieja su tuo, kad buvo atleista neteisėtai ir tuo metu turėjo finansinių įsipareigojimų bankui. Pareiškėja apie atleidimą buvo įspėta 2011-06-21, o, kaip matyti iš pateiktos kredito sutarties, ji buvo sudaryta 2011-06-23, tai yra po to, kai pareiškėja buvo informuota apie numatomą atleidimą, todėl mano, kad minėtos aplinkybės nėra niekaip susijusios su pareiškėjos patirta neturtine žala, nes asmuo žinodamas, kad už keleto mėnesių numatomas jo atleidimas arba galimas atleidimas, prisiima finansinius įsipareigojimus. Galbūt tai patvirtina kitas aplinkybes, bet tai nepatvirtina neturtinės žalos fakto, dydžio, neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp minėtų aplinkybių ir atsakovių veiksmų. Prašo visus reikalavimus atmesti.

Pareiškėjos A. C. pareiškimas ir patikslinti pareiškimai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrįstumo ir teisėtumo.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Nr. (5.4) A₂-464 P pareiškėja A. C. nuo 2011 m. spalio 31 d. buvo atleista iš Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų (1 tomas, b. l. 11).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (minėto įstatymo 2 str. 14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas (įstatymo 43 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog nagrinėjant kilusį ginčą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos (paskyrimo į kitas pareigas) turi būti nustatyta, ar įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-174/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011) nurodoma, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, kurioje pasisakant dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus yra pažymėta, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Pažymėta, jog jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjos iki atsakovės atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog išliko ir pareiškėjos pareigybė. Pažymėtina, kad tokią poziciją formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012).

Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijoje struktūriniai pokyčiai buvo vykdomi, atsižvelgiant į nepakankamą darbo užmokesčio finansavimą bei imantis priemonių, siekiant tinkamai, kvalifikuotai ir su mažesniais žmoniškaisiais išteklias atlikti teisės aktais pavestas funkcijas (1 tomas, b. l. 11).

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo patvirtino naują Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą, sprendimą vykdyti pavedė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui (1 tomas, b. l. 182-183). Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P patvirtino Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (1 tomas, b.l.78-79), kurį 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-396 P pakeitė ir išdėstė nauja redakcija (1 tomas, b.l. 83). Minėtais įsakymais Raseinių rajono savivaldybės administracijoje vietoje Kultūros, Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus (1 tomas, b. l. 187) su 6 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio 12 kategorijos, penkių vyriausiųjų specialistų A lygio 8 kategorijos) ir 2 darbuotojų buvo 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P įsteigtas Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius su 4 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio13 kategorijos, trijų vyriausiųjų A lygio 9 kategorijos) ir 1 darbuotojo ( 1 t. b. l. 81). 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-396 P pakeitė ir išdėstė nauja redakcija. Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius su 3 valstybės tarnautojų pareigybėmis (skyriaus vedėjo A lygio 13 kategorijos, vieno vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos, vieno vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos) ir 2 darbuotojų pareigybėmis (1 tomas, b. l. 85).

Lyginant naują ir iki jos buvusią administracijos struktūras matyti, kad administracijos struktūroje nebeliko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų, vyriausiųjų specialistų bei atskirų skyrių, įsteigti Ekonomikos ir ūkio bei Švietimo ir socialinių reikalų departamentai bei savivaldybės administracijos direktoriui tiesiogiai pavaldžios seniūnijos ir Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius, Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyrius, Biudžeto ir finansų analizės skyrius, Centralizuoto vidaus audito skyrius, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, viešųjų ryšių vyr. specialistas, savivaldybės gydytojas, sveikatos priežiūros vyresn. specialistas, kokybės vadybos vyr. specialistas. Departamentuose įsteigti skyriai: Ekonomikos ir ūkio departamente – Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius, Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyrius; Švietimo ir socialinių reikalų departamente – Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius, Socialinės paramos skyrius, Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius, Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ginčijamame įsakyme nurodoma, jog pareiškėja A. C. buvo atleista panaikinus Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyrių bei šio skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, todėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui aktualus Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus pertvarkymas bei vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime (2 tomas, b. l. 36-37) nurodė, kad pareiškėjos eitos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) pareigos yra panaikintos. Aštuonių Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus pareigybių funkcijos buvo perskirstytos trims Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus valstybės tarnautojams bei dviem asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (jaunimo reikalų koordinatoriaus) funkcijos buvo paskirtos Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiajam specialistui (A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojas), o techninę pagalbą jaunimo reikalų kuratoriui teikia asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį (G. G.), o dalis (kultūra, neformalusis švietimas) atiteko A lygio II kvalifikacinės klasės 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojai D. V., kurios pareigybės aprašymas patvirtintas 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-441 P, jame numatytas specialusis reikalavimas mokėti anglų kalbą B2 lygiu ir turėti tai patvirtinantį dokumentą, kurio pareiškėja neatitiko.

Atsakovė teismui pateiktoje Pažymoje dėl jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijų (1 tomas, b. l. 163) nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įgyvendinus administracijos reformą, valstybės deleguota funkcija jaunimo teisių apsaugos srityje yra atliekama dviejų švietimo, kultūros ir ugdymo vyriausiųjų specialistų; vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo J. T., kiek tai susiję su viešojo administravimo funkcija, ir darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartį, vyriausiosios specialistės G. G..

Pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog pertvarkant administracijos struktūrą kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų funkcijos, kurias vykdė vienas valstybės tarnautojas, perduotos, pasak atsakovės, vyriausiajam specialistui A lygio 9 kategorijos valstybės tarnautojui ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Palyginus iki struktūrinių pertvarkymų buvusią Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūrą bei Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus pareigybių sąrašą (1 tomas, b. l. 186-188) su nauja Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūra bei naujai įsteigto Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus pareigybių sąrašais matyti, jog po struktūrinių pertvarkymų Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriuje neliko keturių vyriausiųjų specialistų A lygio 8 kategorijos pareigybių, tačiau išliko (viena) ginčo išsprendimui aktuali vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja ėjo pareigas, kurių aprašymas buvo patvirtintas 2010 m. balandžio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-99 P (2 tomas, b. l. 118-120). Palyginus pareigybių aprašymus nustatyta, jog pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo perduotos pareigybėms, kurių aprašymai buvo patvirtinti 2011 m. spalio 19 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-441 P (1 tomas, b. l. 225-226, 232-233). Kaip matyti, minėtos pareigybės yra karjeros valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos eitos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos, nes pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo eliminuotos iš valstybės tarnybos ir perduotos vykdyti vyriausiajam specialistui A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojui ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra nurodęs, jog „Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu yra darbdavė. Vis dėlto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostančiais valstybinėse institucijose, ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Jų teisiniai statusai skiriasi“.

Teismas, nustatęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktą, turi patikrinti, ar atsakovė tinkamai užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą pareiškėjo garantiją dėl paskyrimo į kitas pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėta, kad tuo ši teisės norma iš esmės skiriasi nuo to paties straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), kuri yra adresuota buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, kuris buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, ir yra skirta nustatyti atitinkamas garantijas šiai kategorijai priklausantiems asmenims.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, tai yra A lygio 8 kategorijos pareigos, kurių aprašymas patvirtintas 2011 m. spalio 19 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-441 P (1 tomas, b. l. 227-229), pareiškėjai negalėjo būti siūlomos, kadangi joms buvo nustatytas specialusis reikalavimas – mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmeniu B2 ir turėti tai patvirtinantį dokumentą, kurio pareiškėja neatitiko. Duomenų, jog pareiškėjai atsakovė būtų siūliusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas ar žemesnės kategorijos pareigas, byloje nėra.

Pareiškėja iš esmės sutinka, kad neatitiko specialaus reikalavimo, teismui pateikė 2011-04-07 pažymėjimą Nr. 45534 (1 tomas, b. l. 32), jog baigė anglų kalbos pradedančiojo lygio kursą. Pareiškėja teismui pateikdama pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad baigė anglų kalbos pradedančiojo lygį, teismui nepateikė rašytinių įrodymų, atitinkančių jos užsienio kalbos mokėjimo lygį.

Pažymėtina, jog administraciniame procese galioja bendroji įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (ABTĮ 58 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog pareiškėjas pats pasirenka, kokiais ABTĮ 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką.

Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos A. C. pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-441P dalies, kuria patvirtintas pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialusis reikalavimas mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmeniu B2 ir turėti tai patvirtinantį dokumentą, panaikinimo; panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-441P dalį, kuria patvirtintas pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialusis reikalavimas mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmeniu B2 ir turėti tai patvirtinantį dokumentą.

2012 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-441P dalies, kuria patvirtintas pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialusis reikalavimas mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmeniu B2 ir turėti tai patvirtinantį dokumentą, panaikinimo atsisakytas priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja neatitiko reikalavimų, nustatytų Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei (A lygis, 8 kategorija), todėl atsakovė, nepaskirdama pareiškėjos į šias pareigas ir nesiūlydama jų užimti, jos teisių, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Su šiomis aplinkybės iš esmės sutinka ir pati pareiškėja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškintas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos pobūdis. Nurodyta, jog tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad per laiko tarpą nuo 2011 m. birželio 21 d. (kai pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie jos užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjai nebuvo suteikta aukščiau aptarta kaip būtina visa informacija.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-396 P „Dėl 2011 m. birželio 16 d. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.4)A2-245 P „Dėl 2011 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ įgyvendinimo ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo“ 1 punkto priedo pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas. Pareiškėjai nebuvo suteikta informacija apie naujai įsteigiamų skyrių funkcijas, uždavinius, skyriuose įsteigiamų pareigybių aprašymus. Pareiškėja nebuvo supažindinta su Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus nuostatais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4) A2-440 P (1 tomas, b. l. 97-98), skyriuje įsteigtų pareigybių aprašymais, patvirtintais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymais Nr. (5.4) A2-441 P.

Pareiškėja teismui nurodė, jog laikotarpiu nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki atleidimo nebuvo supažindinta su jokiomis pareigybėmis, todėl nežinojo, kaip skyriuje bus perskirstytos pareigybių funkcijos, kurios konkrečiai pareigybės bus panaikintos. Apie specialų reikalavimą pareiškėja sužinojo tik tada, kai savivaldybė pateikė byloje dokumentus, t. y. pareigybių aprašymus (1 tomas, b. l. 254). Pareiškėja nurodė, jog nesitikėjo, kad bus panaikintos būtent jos užimtos pareigos, nežinojo, kokie reikalavimai bus keliami naujai įsteigiamoms pareigybėms, todėl neturėjo galimybės išreikšti valią užimti kitas pareigas.

L. R. P. teismui nurodė, jog dirba Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja. Nurodė, kad naujai steigiamų pareigybių aprašymus rengia ji, o tvirtino administracijos direktorius. Pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2011-10-19. Personalo skyriui teikė kompiuterinę pareigybės aprašymo versiją. Tvirtinimui pareigybių aprašymai buvo teikiami per administracijos direktoriaus įsakymu numatytus terminus, t. y. iki rugsėjo 28 d., pareigybių aprašymų projektai internetiniame tinklalapyje nebuvo publikuojami. Su direktoriaus įsakymais A. C. supažindino R. P., prie 2011-10-17 įsakymo pareigybių aprašymo nebuvo pridėtų. Pareigybių aprašymų projektus pateikė Personalo skyriui.

Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija teismui nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 21 d. (kai pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie jos užimamos pareigybės numatytą panaikinimą) iki 2011 m. spalio 31 d. (kai nurodyta pareigybė buvo panaikinta) pareiškėjai buvo pateikta minėta informacija, neįrodė, kad ši informacija būtų paskelbta visiems prieinamu būdu viešai. Matyti, jog pareiškėja su šiuo ginču susijusiais atsakovės įsakymais susipažino teisme bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovė pareiškėjai nesuteikė informacijos, kaip naikinant pareiškėjos pareigybę bus perskirstytos jos vykdytos funkcijos (kokiam valstybės tarnautojui perduotos, visiškai eliminuotos iš valstybės tarnybos ar kt.), informacijos apie Raseinių rajono savivaldybės administracijoje naujai steigiamų pareigybių turinį, tuo pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje, iš šios procedūros visiškai eliminuodama pareiškėją. Dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės pretenduoti į naujai steigiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareigybes nei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai užtikrinta minėtoje normoje įtvirtinta garantija. ABTĮ taikymo prasme tai yra pagrindas pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovė naikindama pareiškėjos užimtą pareigybę, pareiškėjai būtų siūliusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vertinusi pareiškėjos pirmumo teisę būti paliktai valstybės tarnyboje. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti naujų aplinkybių dėl pareiškėjos pretendavimo į tam tikras pareigas ar pirmumo teisės likti valstybės tarnyboje, nes toks teisminis nagrinėjimas būtų laikomas administracinės procedūros (atleidimo iš valstybės tarnybos naikinat pareigybę) dalimi (jos tąsa), o teismo užduotis yra kitokia – patikrinti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (tuo pačiu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011).

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis, kaip karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantiją numato tik paskyrimą į kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį, pareiškėjai atsakovė neprivalėjo siūlyti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-62-1367-11). Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011). Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis numato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.

Minėta, jog pareiškėjos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų funkcijos, kurias vykdė pareiškėja, perduotos vyriausiajam specialistui A lygio 9 kategorijos valstybės tarnautojui ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Jų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2011 m. spalio 19 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-441 P. Pažymėtina, jog pareiškėjai atsakovė neprivalėjo siūlyti užimti šių pareigybių, kadangi tai darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė ir vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos valstybės tarnautojo pareigos, t. y. aukštesnės kategorijos pareigos.

Byloje nustatyta, jog apie pareigybės panaikinimą pareiškėja buvo įspėta tinkamai ir laiku (1 tomas, b. l. 114). Pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245P „Dėl 2011 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (1.1)TS-60 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ įgyvendinimo ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo“ 1 punkto pakeitimo“, kurio priedu buvo patvirtintos visos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriuje įsteigtos pareigybės bei šių pareigybių aprašymai, tačiau byloje nustatyta, kad Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus darbuotojų ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2011 m. spalio 17 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4)A2-396 P (1 tomas, b. l. 83). Todėl turėjo būti įteiktas naujas keturis mėnesius galiojantis įspėjimas dėl pareigybės panaikinimo, kadangi pasikeitė pagrindas, kuriuo buvo remtasi 2011-06-21 įspėjime apie pareigybės panaikinimą. Byloje nėra įrodymų, jog su šiuo įsakymu ar pareigybių aprašymais pareiškėja būtų supažindinta, todėl konstatuotina, jog atsakovė pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje. Pareiškėja nebuvo informuota apie Raseinių rajono savivaldybės administracijoje naujai steigiamų pareigybių turinį, todėl pareiškėja neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo bei priimti atsakovės pateikto pasiūlymo užimti Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Pareiškėja teismo prašo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. (5.4.) A2-356 P ir 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. (5.4.) A2-464 P. Argumentuodama 2013 m. sausio 21 d. patikslintą skundą bei pasisakydama teismo posėdžio metu paaiškino, jog prašo panaikinti šiuos įsakymus, nes 2012-12-06 Raseinių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja, atliekanti departamento direktoriaus ir administracijos direktoriaus funkcijas R. P., vadovaudamasi LR valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., LR Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų vertinimo metodika pasirašė įsakymą 2012 m. gruodžio 6 d. Nr. (5.4.) A2-464 P „Dėl Švietimo, kultūros ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo pakeitimo“, kuriuo pakeitė 2012-10-03 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.4.) A2-356 P „Dėl Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus pareigybių aprašymų pakeitimo“ patvirtintus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 5, 6.3 bei 8 punktus. Susipažinusi su pakeitimais mano, kad šie įsakymai yra glaudžiai susiję su jos atleidimu iš tarnybos, jie pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl šių įsakymų panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kurio asmens teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009), be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijami 2012-10-03 įsakymas Nr. (5.4)A2-356 P ir 2012-12-06 įsakymas Nr.(5.4)A2-464 P yra susiję su kito asmens einamomis pareigomis. Akivaizdu, kad ginčijamais 2012-10-03 ir 2012-12-06 įsakymais įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms nedaroma, kadangi keičiamos ne jos eitos A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės, bet A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės, į kurias A. C. negalėjo pretenduoti pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008; 2610 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010; 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-l007/2011 ir kt).

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja 2013 m. sausio 21 d. patikslintu skundu skundžia įsakymus, tiesiogiai nesusijusius su jos teisėmis ir pareigomis. Šio skundo motyvai grindžiami teisės aktais, apibrėžiančiais Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiklą (t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. Al-68, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikomis). A. C. patikslintas skundas nėra grindžiamas teisės normomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis jos eitas valstybės tarnautojo pareigas, o aiškina teisės normas, reglamentuojančias Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti tarnybos santykius, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų tarnautojas negali atlikti funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2146-12). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos eita A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigybė buvo panaikinta siekiant sumažinti savivaldybės administracijos personalo darbuotojų funkcijas.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2012-10-03 įsakymą Nr. (5.4)A2-356 P ir 2012-12-06 įsakymą Nr.(5.4)A2-464 P atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl būtinybės gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (Lietuvos aidas, 1991, Nr. 240; Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 34-933) 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Profesinių sąjungų steigimą reglamentuoja CK 2.38 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo (toliau ir PSĮ) 6 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja PSĮ 4 straipsnis, kuris numato, jog profesinės sąjungos veikia, laikydamosi LR Konstitucijos, PSĮ bei kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Profesinių sąjungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai, nurodyti CK 2.47 straipsnyje, PSĮ 8 straipsnyje, pagal kuriuos profesinės sąjungos įstatuose (statute), be kita ko, turi būti nurodyta profesinės sąjungos organizacinė struktūra, jos organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus (nuostatus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-556).

Darbuotojo atleidimas iš darbo be reikalingo išankstinio atitinkamo organo sutikimo, dėl darbdavio kaltės pažeidus DK 134 straipsnyje numatytas garantijas, vertintinas kaip atleidimas iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir esant darbuotojo reikalavimui teisme, sukelia DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatytas teisines pasekmes (DK 134 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad taikant minėtas įstatymų nuostatas yra svarbu nustatyti, ar darbuotojas atleidimo iš darbo metu buvo profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

1998-02-11 Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 28 P įregistruotų Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 4.2 punktas numato, jog į sąjungos narius priima sąjungos komitetas, gavęs darbuotojo raštišką pareiškimą. Norintis stoti į sąjungą pareiškimą paduoda Raseinių rajono savivaldybės profesinės sąjungos pirmininkui, darbuotojas tampa sąjungos nariu, kai jo pareiškimui pritarta dauguma komiteto narių (1 tomas, b. l. 151). Iš byloje esančio Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų profsąjungos narių ataskaitinio-rinkiminio posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėja nebuvo profesinės sąjungos atstovaujamojo organo narys, kitokių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra Raseinių rajono savivaldybės profesinės sąjungos renkamojo organo narys, atsakovė atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnybos neprivalėjo gauti išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad profesinės sąjungos komiteto įgaliojimai pasibaigė 2011 m. rugsėjo 3 d., todėl atsakovė 2011 m. spalio 31 d. atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnybos neprivalėjo gauti išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Pažymėtina, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vyko konsultacijos dėl 2011 m. gegužės 31 d. priimto sprendimo Nr. (1.1)TS-60 (1 tomas, b. l. 156) ir jų metu buvo sprendžiama dėl etatų skaičiaus mažinimo, dėl funkcijų perskirstymo tarp padalinių ir darbuotojų.

LR DK 130¹ straipsnis numato, jog grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos, sezoninės, trumpalaikės) terminui. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.

Byloje nustatyta, jog atsakovė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriui pranešė 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. (5.35)R5-1153 (1 tomas, b.l. 264-267). Atkreiptinas dėmesys, kad iš Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriaus gautų dokumentų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2011-06-20 Nr. G1/7-112 užregistruotas Raseinių rajono savivaldybės administracijos pranešimas dėl grupės darbuotojų atleidimo. Apie pareigybės panaikinimą pareiškėja įspėta atsakovės 2011 m. birželio 21 d. raštu, todėl teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė DK 130¹ straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atleidimas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų pripažintinas neteisėtu. Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi būti kompensuojama valstybės tarnautojui, kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas LR darbo kodekso 297 straipsnis.

LR darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Šie darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, galutinai teismas sprendžia, kuris iš Darbo kodekso 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikomas byloje; aplinkybes, reikšmingas Darbo kodekso 297straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. birželio11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007).

Šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog pareiškėjos užimtos Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos, duomenų, jog institucijoje yra laisvų pareigybių, į kurias pareiškėja galėtų būti grąžinta, byloje nėra, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeistos teisės turi būti ginamos Darbo kodekso straipsnio 4 dalyje numatytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4)A₂-464 P „Dėl A. C. atleidimo“ dalis, kuria pareiškėja iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų atleista nuo 2011 m. spalio 31 dienos, naikintina nustatant, kad A. C. iš valstybės tarnybos atleidžiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai pareiškėjai priklauso išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies taisykles, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2011 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, antrą kartą Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka nebepriteisiama. Nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta išeitinė išmoka (1 tomas, b. l. 11), todėl ji pareiškėjai nepriteisiama.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka. Iš 2011 m. gruodžio 15 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos pažymos Nr. (5.28)R5-2507 (I tomas, b. l. 67) matyti, kad pareiškėjos vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 135,18 Lt. Todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, tai yra 2011 m. lapkričio 1 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos 49205,52 Lt atsižvelgiant į pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį 135,18 Lt. (1 tomas b. l. 67) (364x135,18), ir po 135,18 Lt vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyveno dėl savo ateities, nes turėdama išlaikyti šeimą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui neteko pajamų šaltinio, tapo socialiai pažeidžiama, sumažėjo draugų ratas, nutrūko socialiniai ryšiai. Prasmingas bei mylimas darbas buvo didelis psichologinis palaikymas ir mėgiamiausia veikla. Labai išgyveno dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos bei administracijos vadovų spaudoje pateikiamų tiesos neatitinkančių pareiškėjos atleidimo motyvų, kaltinimų nekompetencija, gebėjimų trūkumų bei blogu darbu. Dėl susidariusios situacijos patyrė psichologinę traumą, neigiamų emocijų, miego sutrikimus, gėrė raminamuosius vaistus, atsirado kitų sveikatos problemų.

Skundžiamo įsakymo turinys ir pareiškėjos 2012 m. lapkričio 25 d. skundo (1 tomas b.l. 2-6) ir patikslintų pareiškimų (1 tomas, 114-119; 3 tomas, b.l. 2-5; 84-87) argumentai patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl tarnybos santykių, kadangi pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš atsakovės įsakymo, kuriuo ji buvo atleista iš valstybės tarnybos, bei kad atsakovė nuolat viešai skelbė informaciją, kad pareiškėja buvo atleista dėl netinkamo pareigų atlikimo ir kompetencijos trūkumo.

Atsakovė individualiu aktu atleido pareiškėją iš valstybės tarnybos ir ji veikė ne viešojo administravimo srityje, o valstybės tarnybos srityje kaip darbdavys. Todėl remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala negali būti atlyginama pagal LR CK 6.271 straipsnį, nes minėtu punktu nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Esant šiam teisiniam reguliavimui administracinis teismas neturi pagrindo vertinti publikacijų spaudoje apie pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos ir galimai tuo padarytos žalos atlyginimo bei galimai padarytos žalos atlyginimo kitais CK numatytas pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-369/2010).

Todėl šio ginčo atveju administraciniame teisme spręstinas tik žalos atlyginimas, galėjęs atsirasti dėl tarnybos santykių.

Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2 ) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindamas pareiškėjos atleidimo iš tarnybos Raseinių rajono savivaldybės aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, tačiau kaip matyti, pareiškėja Raseinių rajono savivaldybėje dirbo daugiau nei šešiolika metų, drausminių nuobaudų neturėjo, dirbdama nuolat kėlė kvalifikaciją, vertinama buvo tik gerai arba labai gerai, turėjo pirmą kvalifikacinę klasę, todėl, teismo nuomone, neteisėtas pareiškėjos atleidimas iš darbo pareiškėjai sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.

Pareiškėjos nurodytus argumentus, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sumažėjo jos draugų ratas, pareiškėja gėrė raminamuosius vaistus, atsirado kitų sveikatos problemų (1 tomas, b. l. 119), teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiškėja šių aplinkybių neįrodė. Teismas taip pat negali konstatuoti, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjos gyvenimui; ar pareiškėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1806-12). Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina kad pareiškėjai priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti

Pareiškėja A. C. pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nenurodo tikslios prašomos priteisti sumos, su šiuo prašymu nepateikia išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. ABTĮ 45 str. 1 d. numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas pareiškėjai teisę prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 43-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. C. pareiškimą ir patikslintus pareiškimus tenkinti iš dalies.

Pripažinti pareiškėjos A. C. atleidimą iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų) neteisėtu.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4) A₂-464 P „Dėl A. C. atleidimo“ dalį, kuria A. C. iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų) atleista nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažinti, kad pareiškėja A. C. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų atleista teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. (5.4.) A2-356 P ir 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. (5.4.) A2-464 P atmestini kaip nepagrįsti.

Priteisti pareiškėjai A. C. iš Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 49205,52 (keturiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus penkis litus penkiasdešimt du centus) nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. balandžio 10 d., ir po 135,18 (vieną šimtą trisdešimt penkis litus aštuoniolika centų) vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjai A. C. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Prašymą dėl teismo išlaidų palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.