Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08834-23 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas 2018-09-28 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėn. 2019 m. birželio 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2023 m. kovo 11 d. naktį, apie 02.10 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – seserį V. M., tyčia jai dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį į kairę akį, tokiu būdu – suduodant smūgį, nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine L. Š.. 2023 m. kovo 10 d. gal apie 18 val. pas jį į svečius atėjo jo sesuo V. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jis, L. ir V. gėrė alkoholį. Vėlai vakare, kai buvo jau neblaivus, jis nuėjo į buto antrą aukštą miegoti. Vidurnaktį jį pažadino L., kuri jau taip pat miegojo antrame aukšte, nes pirmame aukšte girdėjosi triukšmas. Jis nulipo į pirmą aukštą ir svetainės kambaryje pamatė, kad jo sesuo V. yra sudaužiusi kelis indus. Jis jos klausia ką tu čia darai, ji jam liepė neaiškinti ir jie taip ginčijosi. V. buvo neblaivi, suprato, kad po išgertuvių ji pasiliko pas juos ir kažkodėl daužė indus. Ar ji tai darė tyčia nežino, gal dėl girtumo netyčia užkliudžiusi sudaužė. Jis supyko ir jai dešinės rankos plaštaka trenkė per veidą ir pataikė į kaitę akį ir užlipo į antrą aukštą miegoti. Atsikėlęs ryte savo namuose V. neberado, buto durys buvo nerakintos, tai suprato, kad ji išėjusi į namus. Gal apie 9 val., pas juos atvažiavo policijos pareigūnai ir klausė kas vyko naktį. Jis viską papasakojo ir jie pasakė, kad Vaida kreipėsi į policiją dėl sumušimo. Jis V. suduodamas plaštaka per veidą, tikrai sukėlė fizinį skausmą ir jai tikrai turėjo labai skaudėti, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, prašo esant galimybei tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. L. Š. nematė kai jis V. sudavė smūgį per veidą, nes ji tuo metu buvo antrame aukšte (b. l. 52-55).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 18.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali nuėjo pas savo brolį į svečius, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Būnant pas jį namuose, svetainės kambaryje, kartu gėrė. Begeriant tarp jos ir brolio M. L. kilo žodinis konfliktas todėl, kad ji padarė netvarką jo kambaryje. Jai sėdint ant fotelio, kuris buvo prie sienos, jos brolis M. L., tyčia, vieną kartą sudavė jai ranka į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šio konflikto M. L. išėjo į savo miegamojo kambarį miegoti, o ji išėjo į namus. Būdama namuose paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė kas nutiko. Konflikto metu jie buvo dviese, kaip jai buvo suduota per veidą niekas nematė. Po jai sukelto fizinio skausmo pas medikus nesikreipė, pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo nevyks, skundo nerašys, žala jai jokia nepadaryta, su broliu nori susitaikyti, jam jokių pretenzijų neturi. M. L. skirti apribojimų nereikia, nes ji jo nebijo. Šiuo metu jaučiasi gerai (b. l. 28-31).

Iš 2023 m. kovo 11 d. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK pareigūnų tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 11 d. apie 2.10 val., (duomenys neskelbtini), L. Š. priklausančio buto svetainėje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo neblaiviai seseriai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,54 promilių girtumas, į kairę akį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 7-9).

Iš 2023 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mūriniame name daugiabučiame gyvenamajame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 15-20).

Iš 2023 m. kovo 11 d. V. M. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint V. M. veidą, matoma kraujosruva šalia karės akies. Daugiau jokių sužalojimų nėra (b. l. 21-25).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. L. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – seserį – ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis M. L. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis M. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 66-68), nedirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant viešųjų darbų bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis (BK 46 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. L. galutinę bausmę – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, iš viso – 80 (aštuoniasdešimt) valandų.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. L., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.