Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P. (toliau - Pažeidėjas) ir R. V. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas nubaudė G. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 30 (trisdešimties) parų administraciniu areštu su R. V. priklausančio automobilio ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. vasario 9 d. apie 02.20 val. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., prie 12-ojo namo vairavo R. V. priklausantį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - 1,24 prom., lengvo girtumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti. Pažeidimą padarė pakartotinai per vienerius metus po nuobaudos paskyrimo, kai jam 2013-09-10 paskirta nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Šiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Motyvuojamoji dalis

G. P. apeliacinis skundas atmetamas, o R. V. tenkinamas.

Dėl G. P. apeliacinio skundo

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus nėra ginčijama, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis, skundžiamo nutarimo motyvų nekartoja. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Pažeidėjas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti jam 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 338¹ str. 1 d., 2 d. asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Šios ATPK teisės normos yra imperatyvios įstatymo nuostatos, dėl kurių taikymo įstatymas išlygų bei išimčių nenumato. Taigi, klausimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti nagrinėjamas ir dėl jo sprendimas priimamas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo paskirtas administracinis areštas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog priimant Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimą šis klausimas nebuvo sprendžiamas, o su tokiu prašymu G. P. kreipėsi tik į apeliacinės instancijos teismą. Taigi, bylose esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog G. P. nebuvo suinteresuotas, jog priimant skundžiamą nutarimą būtų sprendžiamas ir klausimas dėl administracinio arešto bausmės pakeitimo. Šiuo atveju pažymėtina dar ir tai, kad apylinkės teismas, skirdamas G. P. administracinį areštą, atsižvelgė ir į tai, kad Pažeidėjas praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, išvadų nedaro, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra.

Kartu teismas pažymi, jog ATPK 338¹ str. paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus. Šis straipsnis ir jo nuostatos galėtų būti taikoma, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes ir dėl to neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad G. P. dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jau buvo įvertintos pirmos instancijos teismo skiriant bausmę, todėl jas vertinti dar kartą ir jomis remiantis keisti paskirtą administracinę nuobaudą aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad paskyrus 30 parų administracinį areštą G. P. negalės dirbti, o jam reikia išlaikyti savo vaikus materialiai, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindas taikyti ATPK 338¹ str.. Pažymėtina, kad ši šeimyninė aplinkybė apeliantui buvo žinoma ir prieš darant teisės pažeidimus, tačiau tai jo nuo teisei priešingo veikimo nesulaikė, o neigiamų pasekmių kilimas asmeniniams ar turtiniams pažeidėjo ar jo šeimos narių interesams pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą keisti administracinį areštą viešaisiais darbais, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti G. P. skiriant ATPK 130² str. numatytą griežtesnę nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Dėl R. V. apeliacinio skundo

ATPK 130² str. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo 1 158 iki 1 448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 1 158 iki 1 592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Be to, ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 str. 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ATPK 26 str. 2 dalies nuostatas ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Kartu pažymima, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015 išaiškinta, kad ATPK 30¹ str. (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).

Iš bylos matyti, kad automobilis ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016-01-15 nutarimu konfiskavo, priklauso ne pažeidėjui G. P., o R. V. ( b. l. 30). R. V. nurodė, kad jam priklausantį automobilį jis perdavė vairuoti J. G., o pastaroji, be išankstinio savininko, t. y. R. V., sutikimo jį perdavė vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti G. P. Šis R. V. teiginys nėra paneigtas. Esant tokioms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad teisėtas automobilio savininkas R. V. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams. Šiuo atveju, sankcijos, pasireiškiančios R. V. priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-507/2015). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas nėra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pažeidėjo G. P. apeliacinis skundas atmetamas, o R. V. – tenkinamas, todėl skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria G. P. pagal ATPK 130² str. paskirta papildoma administracinė nuobauda – automobilio ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Automobilį ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui - R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.