Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovo AB „Kauno energija“, kodas 235014830 atstovei, advokatei A. A. bei atsakovui Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Z. D. dėl 496,26 EUR skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovė nesutiko su atsakovo motyvais, kad jis mokesčių už šilumos energijos patiekimą bendro naudojimo reikmėms neturėtų mokėti dėl to, kad tokių mokesčių mokėjimą reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005-07-22 nutarimas su vėlesniais pakeitimais, šio nutarimo Metodas Nr. 5. Taip pat ieškovo atstovė vadovavosi analogiška teismų praktika LAT 2016-12-28 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-553-421/2016, Nežiūrint į tai, kad bendro naudojimosi patalpose nėra radiatorių ir į tas patalpas netiekiama šiluma, namo dalies savininkas privalo mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Vienais atvejais moka didesnius mokesčius tuo atveju, jeigu energijos tiekėjui nėra pateiktas prašymas užskaityti, kad patalpose yra išmontuoti radiatoriai; kitais atvejais mokamas mažesnis mokestis, jeigu patalpos savininkas ar tas patalpas administruojantis organas pateikia šilumos tiekėjui prašymą su reikalingais priedais apie tai, kad patalpose nėra radiatorių. Nors prie atsakovo prašymo atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos buvo pateiktas atitinkamas projektas, tačiau jo nepakako tam, kad galėtų būti nuspręsta dėl mažesnio tarifo taikymo skaičiuojant šilumos energijos sąnaudas bendro naudojimo reikmėms.

Ieškovo atstovė taip pat nesutiko su atsakovo motyvu, kad jam nepagrįstai 2016 m. kovo mėnesį buvo priskaičiuotas mokestis už patalpas, kurias jis įsigijo 2016-03-23 pirkimo-pardavimo sutartimi, nes tas patalpas priėmimo-perdavimo aktu jis perėmė tik 2016 m. balandžio mėnesį. Ieškovo atstovė nurodė, kad šį mokestį skaičiavo vadovaujantis VĮ Registrų centro įrašu ir tik už 7 kovo mėnesio dienas. Ji taip pat paaiškino, kad mokesčiai skaičiuojami nepriklausomai nuo to kokio dydžio yra bendro naudojimosi patalpos ir kas jomis naudojasi, o atsižvelgiant į tai, kokia turto dalimi asmuo naudojasi, t.y. mokestis priklauso nuo nuosavybės teise valdomos turto dalies dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų tyrimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini),, nurodytos Registro išraše 2.1 punkte (l. 14-16). Su atsakovu 1995-02-09 buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 5135210 (l. 18-19). Kadangi atsakovas nevykdė įsipareigojimo savalaikiai atsiskaityti už patiektą šilumos energiją, jis 2016-03-22 ieškovės buvo įspėtas sumokėti 312,94 EUR skolą (l. 20). Prieš tai analogiškas įspėjimas buvo įteiktas 2015-10-28 sumokėti 191,85 EUR (l. 21). Atsakovas savo 2015-05-12 pareiškimu (l. 22) nurodė, kad jis už patalpų šildymą (duomenys neskelbtini),nemokės, nes 2014 m. atsijungė nuo centrinės šildymo sistemos. Ieškovė savo 2015-05-22 raštu (l. 23) paaiškino atsakovui kodėl jis turėtų mokėti už patiektą šilumos energiją bendroms naudojimo reikmėms.

Ieškovė pateikė įrodymus apie bendro naudojimo patalpas – planus l. 62-64. Analogiškus duomenis pateikė ir atsakovas.

Mokesčių apskaičiavimo pažymoje (l. 26) ieškovė pateikė duomenis kiek mokesčių buvo priskaičiuota atsakovui per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio imtinai. Bendra mokesčių suma sudarė 496,26 EUR. Šiuos skaičiavimus papildė kiti detalūs skaičiavimai, pateikti l. 27-42 bei 84-85, 88-89 ir 93-95.

Ieškovė, reikšdama ieškinį, yra sumokėjimu 15,00 EUR žyminį mokestį (l. 7), ji yra sudariusi sutartį su registrų tarnybomis gauti iš jų duomenis (l. 8-12, 43), yra sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, apmokėjusi už šias paslaugas (l. 13, 44-46).

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2016 m. kovo mėnesio imtinai priklausė ½ dalis negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), duomenų registre pažymėtų punktu 2.1. Atsakovas nuo 2014 metų buvo atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos tiekti šilumos energiją į nurodytas patalpas. Nors atsakovas buvo atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos, tačiau vadovaujantis galiojančiais įstatymais, jis nebuvo atleistas nuo mokesčių už šilumos energijos tiekimą mokėjimo bendro naudojimo reikmėms. Kadangi jis atsisakė mokėti mokesčius už bendro naudojimo reikmėms tiekimą šilumos energiją, jam už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2016 m. kovo mėnesio imtinai buvo priskaičiuota 496,26 EUR mokesčių. Atsakovas 2016-03-23 įsigijo likusias (duomenys neskelbtini), name esančias patalpas ir tapo viso namo savininku, todėl jam 2016 m. kovo mėnesį už 7 dienų laikotarpį buvo papildomai priskaičiuota 102,26 EUR.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

CK 4.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

LR šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka už jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šio įstatymo 29 straipsnis reglamentavo mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą tais atvejais, kai savininkai yra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, t.y. mokėjimai už bendro naudojimo patalpas išliko. Analogišką tvarką numatė ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, jų 107, 108, 124 punktai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2016-12-28 nutartyje Nr. 3k-3-553-421/2016 21 pastraipoje nurodė, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu yra dvejopa. Be šilumos iš karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi mokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas.

Nurodytosios LAT nutarties 24 pastraipoje konstatuojama, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio namo patalpų, atjungtų nuo centralizuotos šilumos tiekimo, savininkų pareigos mokėti už namui tiekiamą šilumos energiją tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, yra išaiškinęs, kad šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat ir bendro naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti.

Nors atsakovas buvo atsijungęs nuo centrinės šilumos tiekimo sistemos, tačiau tai jo neatleidžia nuo mokėjimų už šilumos energijos panaudojimą bendro naudojimo reikmėms. Dėl to ieškinys tenkintinas visiškai, įskaitant ir 102,26 EUR priskaičiuotų 2016 m. kovo mėnesį, nes 2016-03-23 atsakovas įgijęs kitas namo (duomenys neskelbtini), patalpas, privalėjo susimokėti už atitinkamą dienų kovo mėnesio skaičių, t.y. 7 dienas proporcingai įgyto turto daliai.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos šios bylos vedimo išlaidos: 15,00 EUR žyminis mokestis (l. 7), 51,43 EUR išlaidų už advokato atstovavimą (l. 13, 44-46), 1,71 EUR išlaidų už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose. Taip pat vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, kodas 235014830 iš atsakovo Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 496,26 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 EUR žyminio mokesčio, 51,43 EUR advokatės atstovavimo išlaidų ir 1,71 EUR už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.