Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-315-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
1A-53-315-2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00706-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius (pirm.), Pavelas Frolovas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
V. B.
Nukentėjusysis
A. R.
Kategorijos
Nuorašas:

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-315/2012

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00706-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 2.4.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų Pavelo Frolovo, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,gynėjai adv. Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-25 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš V. B. priteista 5083 Lt nukentėjusiojo A. R. naudai turtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-02-22 21.00 val. iki 2009-02-28 09.00 val., (duomenys neskelbtini), atidaręs langą, įsibrovė į gyvenamąjį namą priklausantį nukentėjusiajam A. R. ir pagrobė DVD grotuvą „Hyndai“ HDVD 3102 – 123 Lt vertės, 1390 garso kolonėles – 100 Lt vertės, automobilio kolonėlę – 400 Lt vertės, vyrišką kostiumą – 1500 Lt vertės, odinį švarką – 800 Lt vertės, elektrinę skutimosi mašinėlę „Braun“ – 130 Lt vertės, o taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką, įsibrovė į nerakinamas pagalbines patalpas, iš kurių pagrobė „Makita“ elektrinį grąžtą – 180 Lt vertės, „Skil“ šlifuoklį – 130 Lt vertės, latvių gamybos šlifuoklį – 110 Lt vertės, akumuliatorinį suktuvą – 60 Lt vertės, „Skil“ elektrofeną- 140 Lt vertės, automobilio garso stiprintuvą- 200 Lt vertės, automobilio kompaktų grotuvą „Kenwood“ – 60 Lt vertės, automobilio CD grotuvą „Panasonic“ – 400 Lt vertės, kuprinę – 100 Lt vertės, DVD grotuvą „Kenwood“ 150 Lt vertės, dulkių siurblį „Samsung“ – 200 litų vertės, kaljaną – 300 litų vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, yra nekaltas. Pažymi, kad nukentėjusysis parodė, kad vienas asmuo negalėtų išnešti iš buto tiek daiktų, kiek buvo pavogta, be to, į butą neįmanoma patekti iš kitos gatvės pusės, nes kaimynai labai budrūs. Neneigia, kad buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau pažymi, kad ten buvo tikslu nusipirkti padangų, o apie vagystę sužinojo tik iš pateiktų kaltinimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. B. kaltė padarius vagystę iš A. R. priklausančio gyvenamojo namo grindžiama jo paties paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo paaiškinimu bei specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu V. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaip vagystė pagal BK 178 str. 2 d. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi paties nuteistojo paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas V. B. parodė, kad neatmeta galimybės, jog minėtame ir įtarime nurodytame gyvenamajame name galėjo būti kartu su broliu, kuris yra miręs, kas galėjo gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje, neprisimena, bet tai galėjo žinoti jo brolis.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad vienas asmuo negalėtų išnešti iš buto tiek daiktų, kiek buvo pavogta, be to, į butą neįmanoma patekti iš kitos gatvės pusės, nes kaimynai labai budrūs, nelaikytini pagrįstais. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis parodė minėtame name (duomenys neskelbtini), galimai buvęs su broliu, be to, neaišku, iš kur apeliantas žinotų, kad minėtų namo kaimynai labai budrūs, jeigu nebūtų buvęs tame name. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentus kolegija vertina kaip niekuo nepagrįstomis prielaidomis bei jo siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl jam pagrįstai inkriminuotos vagystės.

Pažymėtina, kad V. B. kaltė dėl vagystės, padarytos A. R. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo taip pat grindžiama nukentėjusiojo A. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei specialisto išvada. Nukentėjusysis parodė, kad 2009 metų žiemą gyveno (duomenys neskelbtini), savaitę laiko buvo išvykęs. Grįžęs pastebėjo, kad į namus buvo įsibrauta, pavogti name buvę daiktai. Vagys į namo kiemą, jo teigimu, pateko perlipę per tvorą ir atidarę langą. Pareigūnai name sudaro nuorūką ir tuščią alaus butelį.

Apylinkės teismas neturėjo pagrindo laikyti nepagrįstais tokius nukentėjusiojo parodymus, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis būtų pažinojęs nuteistąjį ir turėtų tikslą jį apkalbėti V. I..

Be to, 2011-06-23 specialisto išvada Nr. 140-(3317)-IS1-3847 nustatyta, kad ant nuorūkos ir butelio, paimtų įvykio vietos apžiūros metu iš (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, identiškas ištirtu V. B. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė negu 0,00000000003 %.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė V. B. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijose numatytos bausmės vidurkiui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KisieliusTeisėjai Pavelas FrolovasVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius