- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eI2-4952-386/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06763-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 8.4Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2025 m. sausio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1. Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą 24S263996 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant Sprendimo Nr.) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti V. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760348729 (toliau – ir Leidimas); 2. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išspręsta administracinė byla; 3. Atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „TR Transport“ betonuoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies. 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas sudarė darbo sutartį su UAB „TR Transport“.
Atsakovas Sprendime nenurodo kokius neatitinkančius tikrovės duomenis pateikė Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas – kada Pareiškėjas atvyko į šalį, kurioje įmonėje dirbo, kuri įmonė buvo pateikusi tarpininkavimo raštą, kada buvo atleistas ir t. t., todėl skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, jokių faktų viseto nenustatė, o Sprendimą priėmė remdamasis aplinkybėmis, kurios nuo Pareiškėjo nepriklauso. Sprendime nurodyti faktai ir duomenys, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, gali būti laikomi užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką atvykusius užsieniečius tvarkos pažeidimai, kuriais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai ir atsakomybė už juos taikoma darbdaviui, įdarbinusiam trečiosios šalies pilietį, bet ne užsieniečiui.
Pareiškėjas teigia, kad Atsakovo veiksmai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime išdėsto faktines ginčo aplinkybes ir nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad Pareiškėjas neinformavo laiku Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo 24S263996, kuriuo Pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760348729, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė darbdavį UAB „TR Transport“. Šiuo pagrindu Pareiškėjui 2024 m. balandžio 16 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760348729, vadovaujantis ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
UAB „TR Transport“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024 m. lapkričio 6 d.
Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr.24S263996 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nutraukta darbo sutartis su Pareiškėju. Sprendime taip pat nurodyta, jog 2024 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „Saudingos autotransportas“, minėtas prašymas dar neišnagrinėtas. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Duomenys apie Pareiškėją buvo patikrinti Sodroje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Įstatymas nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad UAB „TR Transport“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024 m. lapkričio 6 d.
Įstatymo 40 straispnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „Saudingos autotransportas“, jo prašymas dar neišnagrinėtas.
Teismas pažymi, jog teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent Pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes ĮUTP nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Taigi, nagrinėjamu atveju darbo sutarties su Pareiškėju nutraukimas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta, todėl Atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, norėdamas pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turi pateikti prašymą pakeisti leidimą gyventi Migracijos departamentui. Tačiau šiuo atveju Pareiškėjas laiku (iki darbo sutarties nutraukimo) to nepadarė, prašymą pakeisti darbdavį pateikė tik po darbo sutarties nutraukimo, t. y. 2024 m. lapkričio 8 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, Sprendimą priėmė tinkamas subjektas, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad Atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio Pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis ĮUTP nuostatomis.
Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi priimdamas Pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo V. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.