- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-62-2472-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00285-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. rugsėjo 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. dėl to, kad ji 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 15 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), Širvintose, pareigūnui J. T. kontrolinio pirkimo metu pardavė 80 litrų dyzelinio kuro (po 3,10 Lt už litrą), neturėdama šiai veiklai leidimo (licencijos), ir gavo 248 Lt pajamų. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad viešasis interesas kovoti prieš teisės pažeidimus negali pateisinti įrodymų, gautų dėl to, kad policija sukurstė padaryti teisės pažeidimą, naudojimo. Nustatė, kad UAB „Transrena“, kurioje dirba V. G., turi dvi metalines 10³ m talpos talpyklas, kurios registruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Bendrovė pildo degalų apskaitos žurnalą, kuris taip pat registruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Patikrinimo metu atlikus kontrolinius matavimus talpose rasta 12 500 litrų dyzelinio kuro ir šis kiekis atitiko įmonės pildomo degalų apyvartos žurnalo duomenis. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog prašoma padėti V. G. pardavė dyzelinio kuro pareigūnui J. T., pati savaime negali būti vertinama kaip įrodymas, jog ji nuolat vykdo neteisėtą veiklą. Byloje nėra duomenų, kad pažeidimas, kuriuo kaltinama V. G., galėjo būti padarytas be policijos pareigūno įsikišimo. Pažymėjo, kad nebuvo apsiribota pasyviu V. G. galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet buvo daroma tokio pobūdžio įtaka, kad sukurstytų V. G. įvykdyti teisės pažeidimą. Todėl teismas darė išvadą, kad V. G. pažeidimo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuota pareigūno, todėl byla nutrauktina, nes duomenys buvo gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
II.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Teigia, kad tai, jog dyzelinis kuras buvo laikomas talpoje bendrovės teritorijoje, laikomo kuro kiekis buvo didelis ir tai, kad kuras parduotas nepažįstamam asmeniui įrodo, jog dyzelinis kuras buvo skirtas pardavimui. Pabrėžia, kad V. G. neneigia dyzelinio kuro pardavimo fakto. Teisės aktai nenumato teisės fiziniams asmenims vykdyti naftos produktų realizavimą, neįsteigus įmonės ir neturint nustatytos formos licencijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. G. pareikštas pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2010 m. rugsėjo 13 d. pareigūnui J. T. kontrolinio pirkimo metu pardavė 80 litrų dyzelinio kuro (po 3,10 Lt už litrą), neturėdama šiai veiklai leidimo (licencijos).
Pažymėtina, kad asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą šioje byloje yra grindžiama duomenimis, gautais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams įvykdžius kontrolinį pirkimą (b. l. 3-7). Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nustatęs, jog įstatymo pažeidimas įvyko kaip Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo provokacijos rezultatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus (žr. nutartis bylose Nr. N9-1373/2006, N9-1331/2005, N63-1523/2008).
Įrodymus administracinėje teisenoje apibrėžia ATPK 256 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-167/2007 yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, pagal kurį ATPK uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisės moksle ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (žr. nutartį byloje Nr. N3-1679/2007).
Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. N3-764/2007 yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei jos protokolus, ATPK, galiojantis nuo 1985 m. balandžio 1 d., nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teises normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia teismo, vykdančio teisingumą, bei institucijų, rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, renkančių įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Byloje nesant duomenų, kad pažeidimas, kuriuo asmuo kaltinamas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį į vykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimo asmuo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūnės. Duomenys, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra neteisėti ir jais asmens kaltę padarius pažeidimą negali būti grindžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007, psl. 87).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs nagrinėjančių administracines bylas teismų dėmesį, kad Konvencijos normos yra abstraktaus pobūdžio ir siekiant suvokti Konvencijos suteikiamų teisių turinį, administraciniams teismams būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2006 m. kovo 15 d. sprendime Vanyan prieš Rusiją konstatavo, kad kai iš bylos duomenų seka, jog slapti pareigūnai savo veikla išprovokavo teisės pažeidimą, pažeidimas kyla iš slaptų pareigūnų veiklos ir nėra duomenų, kad pažeidimas galėjo būti padarytas be jų įsikišimo, ši veikla gali būti apibūdinama kaip pažeidimo sukurstymas. Tokia pareigūnų veikla ir jos rezultatų panaudojimas gali sąlygoti tai, kad teismo procesas bus neteisingas, o proceso trūkumų nebus galima pašalinti. Šioje byloje teismas pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą inter alia konstatavęs, kad policijos pareigūnai, tirdami asmens neteisėtą elgesį, netyrė jo iš esmės pasyviu būdu (§ 47, 49).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai suorganizavo pažeidimą. Šis inspekcijos ir policijos pareigūnų veiksmas peržengia nusikalstamos veikos imitavimo ribas, įstatymo pažeidimas įvyko ne patrauktojo administracinėn atsakomybėn iniciatyva, o kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo J. T. provokacijos rezultatas. Taigi, įstatymo pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas. Byloje nėra duomenų, jog pažeidimas, kuriuo kaltinama V. G., galėjo būti padarytas be minėtų pareigūnų įsikišimo. Šiuo atveju pareigūnai neapsiribojo vien tik iš esmės pasyviu, galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darė tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų V. G. įvykdyti teisės pažeidimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2010 m. rugsėjo 13 d. surinkti duomenys dėl to, kad V. G. pardavė dyzelinio kuro, neturėdama leidimo (licencijos) verstis tokia veikla, yra neteisėti, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Šiais duomenimis V. G. kaltė negali būti grindžiama, o kitų įrodymų, kad V. G. padarė ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra. Todėl spręstina, kad V. G. veikoje nėra ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.)
Kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.