- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-163-958/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Kristina Latožienė, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- G. J. D.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01), nuteistajam skirta atlikti 6 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė, kurios terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 28 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 laikino sulaikymo paros. Likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, atidėjimo metu įpareigojant nuteistąjį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Suėmimo terminas pratęstas nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugsėjo 26 d..
Priteista iš G. J. D. PLUSPLUS CAPITAL AS 39 467,10 Eur, AS INBANK FILIALAS (,,Mokilizingas“) 21 914,45 Eur, UAB IPF DIGITAL LIETUVA (CREDIT24) 8 454,65 Eur, AB TF BANK 9 702,60 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. J. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu bei nusikalstamos veikos padėjėju A. J., turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku A. J. susitarė su Ž. L. (nesuvokusiu apie daromą sukčiavimą), kuris nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. buvo UAB ,,S", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB ,,S", iš nenustatyto asmens gavęs jo (G. J. D.), sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, pateikė juos Ž. L., kuriam tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagaminus netikrą dokumentą - darbo sutartį su UAB „S“, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad Ž. L., kaip darbdavys, priima į darbą jį (G. J. D.), įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį, žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. fiktyviai įdarbinus jį (G. J. D.), kuriam pasirašyti netikrą dokumentą - darbo sutartį su bendrove 2019 m. birželio mėnesį, nenustatytu tiksliu laiku, A. J. atvežė pasirašyti. Vėliau A. J. pasirašytą netikrą dokumentą - darbo sutartį grąžino Ž. L., o šis darbo sutartį su juo (G. J. D.) tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei jam (G. J. D.) mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus A. J. pateikdavo Ž. L.. Darbo užmokestis buvo pervedamas iš UAB ,,S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje „Paysera LT“, ir priklausančios Ž. L.:
- taip, siekiant užtikrinti jo (G. J. D.) dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad jis (G. J. D.) yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.
Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku atvežė jį (G. J. D.) iš Panevėžio į Vilnių, tyrimo nenustatytu adresu, kur 2019 m. liepos 23 d., 24 d. jis (G. J. D.) su tyrimo nenustatytu asmeniu jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas jo (G. J. D.) vardu atidarytas bankų sąskaitas:
2019 m. liepos 24 d. AB ,,Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 19-041545-GV pervedė 12 000 eurų į AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KPP-79-01370098 pervedė 15 000 eurų į AS „Citadele banka“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 87699 pervedė 4 000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AS Inbank filialas („Mokilizingas“) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. VFL90724KMPA pervedė 15 000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AB SEB bankas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07M1918050998-3W pervedė 7 000 eurų į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį BOB-5cntvcyj pervedė 5 000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 2956725 pervedė 5 000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „Moment Credit“ pagal vartojimo kredito sutartį pervedė 800 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 99345 pervedė 1000 eurų paskolą į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 25 d. AB „Tfbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 4851266 pervedė 6000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70 800 eurų ir labai didelės vertės turtinę teisę į jo (G. J. D.) vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – iš viso 70 800 eurų.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistasis G. J. D. prašo švelninti bausmę, paskiriant viešuosius darbus arba minimalią baudą.
2.1. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinio žalos atlyginimo, nes jis atlygindamas nemažą dalį žalos - 4550 Eur, pagal tuo metu esančias galimybes stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
2.2. Pažymi, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neįvertino kiekvieno bendrininko vaidmenį dalyvaujant nusikaltimo padaryme. Nebuvo aktyvus, vykdė tik nurodymus, todėl prašo nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
2.3. Skunde pažymima, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kitos BPK 273 straipsnyje įtvirtintos sąlygos leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir bausmės sumažinimą trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka. Mano, kad į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta ir parenkant švelnesnę bausmės rūšį bei dydį.
2.4. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad praeityje nebuvo teistas, iki suėmimo dirbo, turi du nepilnamečius vaikus, iš dalies atlygino padarytą žalą ir siekia visiškai ją atlyginti, yra jauno amžiaus, jo (G. J. D.) pagalba reikalinga socialiai pažeidžiamiems artimiesiems. Įvertinęs šias bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas turėjo skirti švelnesnės bausmės rūšį ir dydį BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. D. neginčija teismo išvadų dėl kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo, tačiau mano, kad teismas turėjo pripažinti ir įvertinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pagal tuo metu esančias galimybes stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius atlygindamas nemažą dalį žalos. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Pažymi, kad byloje esančios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės davė pagrindą teismui parinkti švelnesnę bausmės rūšį vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus konstatuoja, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-326-303/2019).
9. Taigi, pagal Baudžiamojo kodekso teisinį reglamentavimą ir aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo, nes G. J. D. ar jo valia kiti asmenys nėra visiškai atlyginę civiliniams ieškovams padarytą žalą nei iki teismo nuosprendžio priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis G. J. D. atlygino 4550 eurų. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atlygintos žalos dydis, lyginant su ieškinių reikalavimų dydžiais, yra nedidelis, pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia ir pagal BK 59 straipsnio 2 dalį.
10. Nuteistojo prašymas panaikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, taip pat negali būti tenkinamas. Byloje nustatyta, kad nusikaltimą įvykdė G. J. D. drauge su kitu suaugusiu asmeniu, jam nurodinėjusiu dėl kredito sutarčių sudarymo tvarkos, jiems padėjo A. J.. Nusikaltimą padarę asmenys veikė pagal apgalvotą planą, pasiskirsčius užduotimis, taigi, suvokiant veiksmų pobūdį bei pavojingumą ir tai daro nusikaltimą labiau pavojingą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kaltinamojo ir nenustatyto pilnamečio pakaltinamo asmens veikos bendrumą, jo susitarimą su šiuo asmeniu bei tyčią padaryti nusikaltimus kartu su juo, pripažino įrodyta, kad nuteistasis padarė nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje su šiuo asmeniu, veikusiu kaip vykdytojas, ir A. J., veikusiu kaip padėjėjas, o nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. J. D. bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.
12. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
13. Už G. J. D. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Parinkdamas griežtesnę bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimą, teismas atsižvelgė ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bet ir į tai, kad tenkinant civilinius ieškinius iš nuteistojo priteistos didelės sumos, į tai, kad privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad atlikti baudos bausmę G. J. D. nebūtų finansiškai pajėgus. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad G. J. D. padarė tyčinį baigtą turtinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvoje neteistas, iki ekstradicijos ir suėmimo dirbo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Įvertino baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje). Įvertinęs aptartas aplinkybes ir siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), teismas nustatė G. J. D. skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis - 3 (trejiems) metams, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyta 2 (dvejų) metų galutinė laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta, juolab kad jos vykdymas iš dalies atidėtas BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, nustatant, kad nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai, o likusios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
14. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – nebuvo teistas, iki suėmimo dirbo, turi du nepilnamečius vaikus, iš dalies atlygino padarytą žalą ir siekia visiškai ją atlyginti, yra jauno amžiaus, jo pagalba reikalinga socialiai pažeidžiamiems artimiesiems – teismo įvertintos skiriant bausmę ir savaime nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Švelnesnė bausmė, nei nustatyta įstatymu gali būti skiriama tik tokiu atveju, jei yra išimtinių aplinkybių, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, taip pat jų nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.
15. Apibendrinant daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl švelninti jį ir keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.