- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e1-110-1219/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47822-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, pilietybė: „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, teistumas „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Tai yra, kaltinamasis M. J. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., bute, esančiame adresu „(duomenys neskelbtini)“, kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir jo sugyventinės E. M. metu, pastarajai tyčia suėmęs už plaukų tempė, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei - sugyventinei E. M., sukėlė fizinį skausmą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis M. J. parodė, kad visiškai pripažįsta tuo, kuo įtariamas. E. M. yra buvusi žmona, po to buvo išsiskyrę, jis gyveno apie „(duomenys neskelbtini)“ metų „(duomenys neskelbtini)“. Kai grįžo, E. pasiūlė gyventi pas ją namuose. „(duomenys neskelbtini)“ tarp jo ir E. įvyko žodinis konfliktas. Nesuvaldęs savo emocijų, priėjęs paėmė E. už plaukų ir juos patempė, tempdamas už plaukų, numetė ją ant lovos. Matė mėlynę ant jos peties, tačiau iš kur galėjo ji atsirasti nežino. Labai gailisi, E. atsiprašė (elektroninės bylos lapas (toliau – b. l.) 81-84).
2.2. Nukentėjusioji E. M. parodė, kad su M. buvo susituokę apie „(duomenys neskelbtini)“ metus, tuomet išsiskyrė, tuomet gyveno su M. atskirai apie „(duomenys neskelbtini)“ metų. Kai grįžo iš užsienio, vėl pradėjo kartu gyventi adresu „(duomenys neskelbtini)“, kartu dabar išgyveno apie „(duomenys neskelbtini)“ mėnesius, vedė bendrą šeimos ūkį. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., tarp jos ir sugyventinio M. įvyko žodinis konfliktas, kuriuo metu abiem rankom paėmė už plaukų ir pradėjo juos tempti, skausmas buvo jaučiamas stiprus, tempdamas už plaukų jų išplėšė. Tą dieną man M. jokių kitų smūgių nesudavė. Į medikus dėl patirto fizinio skausmo nesikreipė. Teisė reikšti civilinį ieškinį išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 53-56).
2.3. E. M. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ant nukentėjusiosios E. M. kūno, dešinės pusės peties matoma kraujosruva – mėlynė, taip pat ant kaklo srities kairės pusės matomas nežymus sužalojimas kraujosruva – mėlynė, ant dešinės krūtinės pusės matoma kraujosruva – mėlynė. Daugiau išorinių sužalojimų nestebima (b. l. 1-2).
3. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
4. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
4.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. J. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ val., bute, esančiame adresu „(duomenys neskelbtini)“, smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę E. M., ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
5. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
5.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
5.2. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
5.3. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
5.4. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 1 dalis).
5.5. Kadangi M. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
5.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, M. J. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 2 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 72² straipsnis).
6. Kardomosios priemonės.
6.1. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas panaikintinos nuo bausmės vykdymo pradžios, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. J. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 2 (du) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą.
Išaiškinti M. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Telšių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.