- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- I2-7628-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01548-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 7.8Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl skundžiamo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjo P. Š. skundas (b. l. 1), kuriuo prašoma panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. SIS5791.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius pranešimu dėl socialinės pašalpos neskyrimo Nr. 2633-KSP pranešė, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu informavo, kad pagal pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. SIS5791 socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 neskirtina. Mano, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokią poziciją grindžia šiais argumentais: VSDFV Šiaulių skyriaus Joniškio skyrius (toliau - VSDFV) už 2020-07 mėn. pareiškėjui išmokėjo 232,89 Eur išmokų sumą. Valstybė yra nustačiusi minimalių poreikio dydžio sumą 257 eurus (2020 metų kainomis, sudarytas remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas). Minimalių poreikių dydžio suma buvo nurodyta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai prieinamame tinklapyje (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai). Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 Eur. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje yra nurodyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Joniškio rajono savivaldybės administracija neskirdama pareiškėjui socialinės pašalpos, jog pareiškėjo pajamos pasiektų 379 eurus, elgėsi žiauriai, nežmoniškai ir žemino pareiškėjo orumą, toks Joniškio rajono savivaldybės administracijos elgesys yra vertintinas ir kaip kankinimu, nes Joniškio rajono savivaldybės administracija atėmė iš pareiškėjo galimybę patenkinti savo minimalius poreikius ir privertė badauti. Joniškio rajono savivaldybės administracija neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo tuo aspektu ar yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame yra nurodyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Visų pirma, apreiškėjas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, kur nurodyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas, kuris pareiškėjo atžvilgiu ir buvo pažeistas. Europos socialinės chartijos 13 straipsnis užtikrina teisę į socialinę paramą. Lietuvoje EB teisės viršenybės principas buvo įtvirtintas konstituciniu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei LR Konstitucijos 150 straipsnio papildymu, numatančiu, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o teisės aktų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Asmens minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) naudojimo vienas iš tikslų yra absoliutaus skurdo lygiui nustatyti. Mažesnės pajamos negu yra nustatytas MVPD yra gyvenimas blogesnėse nei absoliutaus skurdo lygyje. Aktualiu laikotarpiu MVPD buvo 257 Eur skurdo rizikos riba buvo 379 Eur, o pareiškėjo visos pajamos buvo 232,89 Eur, t. y. net 35,76 Eur mažesnės už absoliutų skurdo lygį bei net 146,11 Eur mažesnės už skurdo rizikos ribą, todėl tokiomis sąlygomis negalėjo patenkinti net minimalių savo poreikių ir turėjo badauti. Joniškio rajono savivaldybės administracija yra atitrūkusi nuo realybės, jei mano, jog už 232,89 Eur sumą galima pragyventi per mėnesį, nes paneigia Valstybės nustatytą MVPD dydį (257 Eur) ir skurdo rizikos ribą (379 Eur) bei visiškai ignoruoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir Europos socialinės chartijos 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, laiko pareiškėją situacijoje, kuomet pareiškėjas negalėtų patenkinti net minimalių savo poreikių ir turėtų badauti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad Vyriausybės skiriamos lėšos dėl atskirties mažinimo iškeliauja ne tuo keliu. Taip pat nurodė, kad 2019 m. nustatyta skundo rizikos riba – 379 eurai, 2020 m. – 418 eurų.
Atsiliepimas
Joniškio rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (b. l. 19–21) nurodoma, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2020 m. rugpjūčio 3 d. gavo Pareiškėjo Prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – Prašymas). Prašymu pareiškėjas prašė skirti jam socialinę pašalpą už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius išnagrinėjęs Pareiškėjo Prašymą, 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. SIS571 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti P. Š. socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, vidutinės pajamos tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį. Apie priimtą sprendimą Pareiškėjas informuotas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu Nr. 6311 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“. Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-54 (2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. T-37 redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarka. Tvarkos aprašo 27.1 papunktyje nurodyta, kad Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus socialinių išmokų specialistas patikrina prašyme-paraiškoje ir pažymose pateiktus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens duomenis, suveda į socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“, nustato teikimo laikotarpį bei parengia sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo / neskyrimo ir (ar) nustato kompensacijų teikimo / neteikimo laikotarpį. Tvarkos aprašo 31 punkte numatyta, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu būdu (raštu arba elektroniniu paštu). Tvarkos aprašo 32 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo, neskyrimo ir nutraukimo priima skyriaus socialinių išmokų specialistas. Sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo, neskyrimo ir nutraukimo tvirtina savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad Prašyme Pareiškėjas prašė skirti socialinę pašalpą už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje, svarstant P. Š. Prašymą buvo įvertintos jo gautos pajamos už 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius. Vadovaujantis SODRA duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad P. Š. vidutinės pajamos per mėnesį yra 232,89 Eur. Taigi, nustatyta, kad Pareiškėjo gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį viršija Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 1 punkte numatytą 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (žiūrėti aktualią redakciją) (valstybės remiamų pajamų dydis – 125,00 Eur; 1,1 valstybės remiamų pajamų dydis – 137,50 Eur). Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius išnagrinėjęs Pareiškėjo Prašymą, 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą neskirti P. Š. socialinės pašalpos už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Pažymi, kad Atsakovas nagrinėdamas prašymus dėl piniginės socialinės paramos gavimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtintu Tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ ir kitais galiojančiais teisės aktais, bet ne socialine statistika ir pan. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas daugelyje savo nutarimų yra pabrėžęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia galimybės įstatyme nustatyti nevienodą teisinį reguliavimą tam tikrų asmens kategorijų, esančiose skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (pvz., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003m. gruodžio 3 d. nutarimai). Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad Lietuvos Respublikos Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Taigi, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją diferencijuoti socialinę paramą ir nustatyti tokias socialinės paramos sąlygas ir pagrindus, kad jie skatintų kiekvieno asmens pastangas pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pažymi, kad Atsakovas nežemina Pareiškėjo orumo, o vykdo įstatymo leidėjo valią.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovė Gerda Petrėnaitė papildomai nurodė, kad svarstant pareiškėjo prašymą buvo vertinamas trijų mėnesių laikotarpis (2020 m. gegužė – liepa) iki pareiškėjo prašymo gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. SIS5791 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta neskirti piniginės socialinės paramos pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d.) 20 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas P. Š. su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 3-4) kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą nuo rugpjūčio mėn. 2020 m. rugpjūčio 3 d. užpildytoje formoje „Duomenys apie asmens ir jo šeimos narių veiklos pobūdį ir socialinę padėtį“ pareiškėjas nurodė, kad yra senatvės pensinio amžiaus asmuo, kuriam nenustatytas specialiųjų poreikių lygis (socialinė grupė Nr. 20) (b. l. 5).
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. SIS5791 neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Sprendime nurodoma neskyrimo priežastis: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 1 punktas (vidutinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį).
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje.
Teismui pateiktas SODRA duomenų bazės 2020 m. rugpjūčio 3 d. išrašas (b. l. 30). Iš šio išrašo matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. iš viso paskaičiuota 1131,56 Eur pajamų. Vidutinės pareiškėjo 2020 m. gegužės – liepos mėn. pajamos – 232,89 Eur.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) 4 punktu patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 125,00 Eur. Taigi 1,1 valstybės remiamų pajamų dydis – 137,50 Eur.
Darytina išvada, kad pareiškėjo vidutinė pajamų suma per mėnesį (2020 m. gegužės – liepos mėn.) viršijo nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį, dėl ko pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu neturėjo teisės gauti piniginę socialinę paramą, todėl socialinė parama skundžiamu sprendimu jam nepaskirta pagrįstai.
Pareiškėjas savo skunde akcentuoja, kad valstybė yra nustačiusi minimalių poreikių dydį - 257 eurus (2020 metų kainomis, sudarytas remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas). Minimalių poreikių dydžio suma buvo nurodyta Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai prieinamame tinklapyje (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai). Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 Eur.
Taigi iš esmės pareiškėjas ginčija skundžiamą aktą akcentuodamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų griežtumą ir nepakankamą teisinio reglamentavimo lankstumą nepasiturintiems asmenims siekiant gauti socialinę paramą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. A-2485-520/2016 nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnyje nustatyta, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytos pensijos ir socialinė parama – tai vienos iš socialinės apsaugos formų (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas). Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tad Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (ginčui aktuali iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. pranešimo Nr. 6311 „Dėl socialinės paramos neskyrimo“ (b. l. 2) matyti, kad prie pranešimo skundžiamas aktas nėra pridedamas. Tokia praktika laikytina ydinga ir prieštaraujančia (buvusiai) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytai asmens informavimo tvarkai apie jam skirtą arba jo teisėms ir pareigoms tiesioginį poveikį turintį individualų aktą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos skundžiamo Sprendimo apskundimui, pareiškėjo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, jis nelaikytinas esminiu, turinčiu tiesioginės įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. SIS5791 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.