Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovei advokatei R. L., atsakovui R. K., atsakovo atstovui advokatui A. S., trečiajam asmeniui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui V. D. dėl pilnamečiui vaikui išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės E. K. atstovė advokatė R. L., dalyvavusi teismo posėdyje, parodė, kad 2013 m. balandžio 14 d. ieškovė tapo pilnametė, todėl neteko teisės į išlaikymą, nors, kol ji įgis vidurinį išsilavinimą, jai reikia išlaikymo. Ieškovei reikalingas 800,00 Lt išlaikymas per mėnesį, todėl, ieškovės mamai prisiimant pusę išlaikymo sumos, likusi 400,00 Lt suma turi būti priteista iš jos tėvo R. K.. Atsakovas teigia, kad turi mažai apmokamą darbą, ko keisti neketina, todėl prašomo išlaikymo negali teikti. Tokios atsakovo nurodomos aplinkybės nėra pateisinamos, jos paremtos tik jo paties ambicijomis, todėl palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. D. prašė tenkinti ieškovės ieškinį, nurodė, jog savo dukrai skiria lėšas pagal išgales, kad dukra neišsiskirtų iš kitų, todėl atsakovas turėtų prisidėti prie pilnametės dukros, ieškovės išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. K. ir trečiasis asmuo V. D. yra ieškovės E. K. tėvai (7 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimu iš atsakovo R. K. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki jos pilnametystės (4-6 b. l.). Ieškovė E. K. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete ir minėtu 2006 m. liepos 10 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas nebėra mokamas. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje, jokių pajamų neturi, jos vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota (8, 11-12, 14 b. l.). Ieškovės mama V. D. augina du vaikus – E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), (9 b. l.), jai asmeninės nuosavybė teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens bei nepilnamečio sūnaus A. D., yra deklaruotos gyvenamosios vietos (10, 13 b. l.), bei transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini) (13, 15 b. l.). Ieškovės mama yra dirbanti, jos mėnesinis atlyginimas siekia apie 1500,00 Lt (16 b. l.). Atsakovas R. K. asmeninės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi (37, 54 b. l.), nuo 2013 m. birželio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvio pareigose, jo nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra 1000,00 Lt (38-39 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, kol jis sulaukia pilnametystės, t.y. kol jam sueina aštuoniolika metų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnyje nurodyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Išlaikymas pilnamečiui vaikui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas iki tokio mokslo pabaigos, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, jog ši Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai.

Minėtame 2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.. Paminėtina, kad tokią pačią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 m.).

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 str. 1 d., 3.194 str. 3 d.) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas (šiuo atveju dėl mokymosi dieniniame mokyklos skyriuje) ir tėvų galimybės teikti paramą. Todėl, remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį - sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas mokosi sąžiningai ir pažangiai; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu išsakytų šalių argumentų matyti, kad ieškovė yra pilnametė ir šiuo metu vis dar mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasėje, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi, priskiriama vidurinės mokyklos tipui. Ieškovė laikytina pažangia mokine, kadangi buvo perkelta į aukštesnę klasę (3 klasę), lanko pamokas, užsiėmimus, gauna teigiamus įvertinimus, be to 2014 m. pavasarį ieškovė laikys baigiamuosius brandos egzaminus, po kurių ji įgys vidurinį išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Šie duomenys rodo, kad ieškovės mokymosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje grafikas nepalieka realios galimybės turėti darbą bei užsidirbti pakankamai pajamų savęs išlaikymui be žalos mokymuisi atsiradimo. Be to, ieškovė pragyvenimui, be mamos skiriamo išlaikymo, papildomų pajamų neturi, jos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Dėl šių nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ieškovė šiuo metu negali turėti savo pajamų, susijusių su darbo santykiais, o tai sąlygoja, jog ieškovei būtina parama.

Dėl tėvo galimybės teikti išlaikymą bei išlaikymo dydžio priteisimo.

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko ieškovei mokėti išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Didesnio išlaikymo skirti nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki ir jis turi kitų įsipareigojimų.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vidurinėje mokykloje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

Ieškovė, pilnametė atsakovo dukra, savarankiškų pajamų neturi, dirbti ir savęs išlaikyti negali, kadangi mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir stengiasi įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl išlaikymą šiuo metu skiria tik jos motina V. D., kurios vidutinės per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 1500,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. savo noru, pagal savo galimybes, teikia išlaikymą ieškovei E. K., į tai, kad ieškovė gyvena kartu su motina, dėl ko jai tenka didžioji dalis kasdieninių ieškovės poreikių tenkinimo išlaidų, jos galimybės teikti išlaikymą ieškovei nevertinamos. Pasisakytina tik dėl ieškovo teiktinos paramos ieškovės atžvilgiu.

Iš aukščiau aptartų ir nurodytų bylos duomenų matyti, kad atsakovas R. K. yra darbingo amžiaus, nuo 2013 m. birželio 3 d. dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ šaltkalvio pareigose, jo nustatytas darbo užmokestis per mėnesį yra 1000,00 Lt, atskaičius mokesčius gauna apie 824,00 Lt. Ieškovo vardu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įregistruota, jis gyvena nuomojamame būste. Atsakovas savo būtiniems poreikiams tenkinti (maistui, gyvenamajam būstui išlaikyti, kurui) per mėnesį skiria apie 600,00 Lt. Atsakovas kitų vaikų neturi, duomenų, kad turėtų kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra bei nenustatytos aplinkybės, kad atsakovui yra reikalinga parama, globa. Esant šiems duomenims, konstatuotina, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia materialiai paremti besimokančią pilnametę dukrą ir išlaikymo (paramos) priteisimas nepadarys jam esminės žalos.

Ieškovės paskaičiavimu, jos minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 800,00 Lt, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės tėvas, kaip minėta, turi galimybes, todėl turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo, kol ji mokosi vidurinėje mokykloje, tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė negu ieškovės motinos.

Pagal susiformavusia teismų praktiką, nustatant išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 1000 Lt. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (LR CK 3.192 str. 2 d.). Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra geresnė, todėl šiuo metu ji turi galimybių daugiau prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo, nei tėvas. Tačiau akivaizdu, jog tėvas (atsakovas) šiuo metu visiškai neprisideda prie ieškovės poreikių tenkinimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti išlaikymą (paramą) ieškovei, į tai, kad, kaip teigė pats atsakovas „prieš įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 metus niekur nedirbo“, tačiau, pagal 2006 m. liepos 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, sugebėjo teikti išlaikymą ieškovei po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, į tai, kad atsakovas be nustatyto darbo užmokesčio gauna tam tikros sumos priedus ir turi santaupų (kaip teigė pats atsakovas teismo posėdžio metu), kas leidžia manyti, kad atsakovas realiai turi didesnes pajamas, be to, į tai, kad suaugusio asmens poreikiai nėra mažesni nei nepilnamečio vaiko, vadovaujantis LR CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistina parama jo pilnametei dukrai E. K. po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl priteistino išlaikymo termino.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą (paramą) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą mokant nuo 2013 m. balandžio 14 d. (jai ji tapo pilnametė) iki ji baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo (paramos) priteisimo terminu, prašė ieškovei priteisti išlaikymą (paramą) nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki ji baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių, motyvuodamas tuo, kad ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo (paramos) skyrimo iš karto sulaukus pilnametystės, tačiau šia teise nepasinaudojo.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareikšimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus LR CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, t. y. nuo 2013 m. balandžio 14 d., o ieškovė į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipėsi 2013 m. birželio 4 d. Paminėtina, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas asmeniui nebuvo reikalingas. Todėl atsakovo motyvai, kad ieškovė, nuo pat 2013 m. balandžio 14 d., kada tapo pilnamete, laikydama, jog jai nepakankamas motinos teikiamas išlaikymas, galėjo nekliudomai įgyvendinti savo teisę į išlaikymą LR CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau to nepadarė, laikytini prieštaraujančiais LR CK 3.200 ir 3.194 straipsnių nuostatoms. Esant išdėstytam, darytina išvada, kad tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo (paramos) iš atsakovo iš karto sulaukus pilnametystės, neturi atimti iš jos teisės reikalauti prisiteisti išlaikymą nuo 2013 m. balandžio 14 d., juo labiau, kad tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, išlaikymas (materialinė parama) ieškovei priteistinas nuo 2013 m. balandžio 14 d., t. y. nuo tada, kai ieškovė sulaukė pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo tesimo 2012 02 20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2012), iki ji baigs vidurinę mokyklą, išlaikymo (paramos) sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo (paramos) priteisimo patenkintus iš dalies, t. y. 75 % (300,00 Lt x 100 % /400,00 Lt), iš atsakovo valstybei priteistina 108,00 Lt (400,00 Lt x 12 mėn. x 3 % x 75 % ) žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. SP-1616-(7.1448) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 30 d. pirmine pažyma ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. patikslinta pažyma nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 520,00 Lt (47, 52 b. l.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 390,00 Lt (520,00 Lt x 75 proc.) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (LR CPK 83 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki ji baigs vidurinę mokyklą.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 390,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybei, išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.