- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 2-530/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilmeta“, akcinės bendrovės „BLRT Grupp Invest“, V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Trys lokiai“
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vilmeta“ ir akcinės bendrovės „BLRT Grupp Invest“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2406-431/2009 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams V. K. , uždarajai akcinei bendrovei „Trys lokiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilmeta“, akcinei bendrovei „BLRT Grupp Invest“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. K. , UAB „Trys lokiai“, UAB „Vilmeta“, prašydamas priteisti iš atsakovų 37 983,45 Lt turtinės žalos bei 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovams V. K. , UAB „Trys lokiai“, UAB „Vilmeta“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant areštuoti atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; 437 983,45 Lt sumai areštuoti atsakovams V. K. , UAB „Trys lokiai“, UAB „Vilmeta“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas; pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė leisti atsakovui UAB „Trys lokiai“ iš Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartimi areštuotų ir UAB „Trys lokiai“ banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius valstybei (socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčius ir pan.) bei darbo užmokestį darbuotojams.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vilmeta“ 2009 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti UAB „Vilmeta“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad UAB „Vilmeta“ nėra jokiais teisiniais ryšiais susijusi su ieškovu, o laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis areštuotas atsakovo UAB „Vilmeta“ turtas, taikymas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir tikslus. Atsakovas UAB „Vilmeta“ laikytinas netinkamu atsakovu, nes UAB „Vilmeta“ nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektu, kadangi ieškovas J. K. darbo sutartį sudarė ne su UAB „Vilmeta“, o su AB „Vilmeta“, todėl UAB „Vilmeta“ negali būti įpareigota atsakyti į ieškinio reikalavimus ir jos atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Ieškovas J. K. 2009 m. kovo 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė ir AB „BLRT Grupp Invest“ (buvusi AB „Vilmeta“). Patikslintu ieškiniu ieškovas J. K. prašė teismo laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti taikyti ir bendraatsakoviui AB „BLRT Grupp Invest“. Prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra itin didelė, teisių perėmėjas nėra atlyginęs žalos jokia dalimi, o kadangi bendraatsakovių tikslios atsakomybės dalys nėra žinomos, prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir atsakomybę paskirstyti lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Vilmeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti; ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo AB „BLRT Grupp Invest“ atžvilgiu tenkinti, papildant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį ir ją išdėstant taip: uždėti areštą atsakovams V. K. , UAB „Trys lokiai“ ir UAB „Vilmeta“, AB „BLRT Grupp Invest“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 437 983,45 Lt sumą; pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Vilmeta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas, nes ieškovo J. K. patikslinti ieškinio reikalavimai yra formuluojami visiems atsakovams – V. K. , UAB „Trys lokiai“, UAB „Vilmeta“ ir AB „BLRT Grupp Invest“ (buvusi AB „Vilmeta“), todėl panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Vilmeta“ atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl naujai įtraukto bendraatsakovio AB „BLRT Grupp Invest“ nuosavybės teise priklausančio turto arešto tenkintinas, nes pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnis numato, jog taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Teismas pažymėjo, kad nustatyti kokia areštuojamo turto vertė, ar areštuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavesta antstoliui, todėl išsamūs areštuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi, nes nutarties priėmimo dienai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia to turto vertė. Teismas nurodė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusi šalis nutartį pateikia vykdyti pasirinktam antstoliui, antstolis įpareigotinas nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą, kuriame būtų nurodyti išsamūs areštuojamo turto duomenys.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilmeta“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Vilmeta“ atžvilgiu taikymo ir panaikinti UAB „Vilmeta“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
UAB „Vilmeta“ nėra jokiais teisiniais ryšiais susijusi su ieškovu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis areštuotas atsakovo UAB „Vilmeta“ turtas, taikymas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, principus ir tikslus.Atsakovas UAB „Vilmeta“ laikytinas netinkamu atsakovu, todėl negali būti įpareigotas atsakyti pagal ieškinio reikalavimus ir jo atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo UAB „Vilmeta“ atskirąjį skundą ieškovas J. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos ir juridiškai klaidingos, todėl teismo nutartis atsisakyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu yra teisinga ir pagrįsta. Ieškovo teigimu, AB „Vilmeta“ teisės ir pareigos (ar jų dalis) buvo perduotos UAB „Vilmeta, kas sąlygoja atsakovo UAB „Vilmeta“ atsakomybę. Dėl šių priežasčių atsakovas UAB „Vilmeta“ yra tinkamas atsakovas byloje ir bendrovė yra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu teismas paskyrė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pažymi, kad yra pagrindas manyti, jog atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB „BLRT Grupp Invest“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovui AB „BLRT Grupp Invest“ taikytą laikinąją apsaugos priemonę 439 983,45 Lt turto ir piniginių lėšų areštą į 109 495,86 Lt turto ir piniginių lėšų areštą. Atsakovo teigimu, skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra dviprasmiška ir neaiški. Atsakovo nuomone, nutarties rezoliucinė dalis suteikia pagrindo manyti, jog teismas viršija savo kompetenciją ir taiko 437 983,45 Lt turto ir piniginių lėšų areštą ne dalinai kiekvienam iš atsakovų, bet kiekvienam iš atsakovų. Atsakovas pažymi, kad dalinės atsakovų atsakomybes taikymas reiškia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ne visa apimtimi kiekvienam iš atsakovų, o dalinai kiekvienam iš atsakovų, kas aptariamu atveju sudaro 109 495,86 Lt turto ir piniginių lėšų areštą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo AB „BLRT Grupp Invest“ atskirąjį skundą ieškovas J. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovas, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovų solidariąją atsakomybę, nepagristai ir klaidingai remiasi CK 6.5 straipsniu, kuris reglamentuoja dalinę bendraskolių atsakomybę, kadangi nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.6 straipsniu, kuris reglamentuoja solidariąją prievolę. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, viršijo savo kompetenciją. Ieškovo nuomone, teismas teisingai vadovavosi teisės normomis ir skirdamas laikinąsias apsaugos priemones neviršijo savo kompetencijos, kadangi jis atsakovų atžvilgiu paskyrė laikinąsias apsaugos priemones tokias, kokias buvo prašoma taikyti.
Atsiliepime į atsakovo AB „BLRT Grupp Invest“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vilmeta“ prašo apeliacinės instancijos teismą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti savo nuožiūra.
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis panaikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas UAB „Vilmeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir tenkindamas ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo AB „BLRT Grupp Invest“ atžvilgiu, nutarė papildyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį, nurodant, kaip turi būti išdėstoma minėtos nutarties rezoliucinė dalis. Bylos duomenys patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartimi, laikinosios apsaugos priemonės buvo patikslintos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje nėra priėmęs 2008 m. spalio 8 d. nutarties, kurią nutarė papildyti skundžiama nutartimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimui turinčių reikšmės aplinkybių ir neatskleidė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo esmės, todėl atskiraisiais skundais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirieji skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.