- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-50-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00659-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- H. S., L. S.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės – pranešėjos ir pirmininkės, bei Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų H. S. ir L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams H. S. ir L. S. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus H. S. ir L. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu ieškovė gyveno su dukra (atsakove). Dukrai sudarius santuoką, kartu apsigyveno ir dukros sutuoktinis sutuoktinis L. S.. Ieškovė teigė, kad jos santykiai su atsakovais įtempti, nes jie niekur nedirba, reikalauja iš jos pinigų, pastoviai išgėrinėja, elgiasi agresyviai, į namus vedasi nepažįstamus asmenis, neprisideda prie komunalinių mokesčių ar šildymo išlaidų apmokėjimo. Išgėrus tarp sutuoktinių kyla barniai ir muštynės. Dėl atsakovų elgesio ieškovė ne kartą kvietė policiją, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, į namus atvyko seniūnijos darbuotojai, o ieškovė buvo priversta apsigyventi pas seserį. Ieškovė reikalavo, kad atsakovai išsikraustytų, tačiau geranoriškai atsakovai tai padaryti atsisako (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Atsakovai H. S. ir L. S. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovai paaiškino, kad atsakovė apsigyveno ieškovei priklausančiame name ne savavališkai, ten ji yra registruota nuo 1988 m., todėl ieškovės nuosavybės teisių nepažeidė. Taip pat byloje surinkti dokumentai neįrodo, kad atsakovai veda netinkamą gyvenimo būdą, o iškeldinimas neigiamai atsilieptų atsakovų šeimai, nes jie neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime buvo prašoma ieškinį atmesti (b.l. 17-18).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei 791 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4,12 Eur pašto išlaidų – valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad namas, kuriame gyvena ieškovė ir atsakovai, nuosavybės teise priklauso ieškovei J. B.. VĮ Registrų centro gyventojų registro duomenimis ieškovė ir atsakovė jame yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą, tačiau atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo savininko pageidavimu panaikinti, todėl jis gyvenamosios vietos nėra deklaravęs.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje surinktais dokumentais teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovų santykiai yra įtempti, nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė net 6 kartus kvietė policiją, nes atsakovai netinkamai elgėsi, konfliktavo. Dėl dviejų įvykių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2016-03-04 baudžiamuoju įsakymu atsakovas L. S. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d. Dėl minimų įvykių į ieškovės namus kelis kartus buvo atvykę ir Maišiagalos seniūnijos darbuotojai, o pati ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš namo ir apsigyventi pas seserį. Taip pat, atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie liudytų, kad yra prisidedama prie namo išlaikymo, paslaugų apmokėjimo.
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, darė išvadą, kad atsakovams neturint nuosavybės teisių į J. B. priklausantį namą, pažeidžiant ieškovės teises. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus remdamasis CK 4.93, 4,98 ir 6.611 straipsniais. Teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas 3 mėnesiams (b.l. 78-80).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai H. S. ir L. S. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų netenkinamas. Atsakovai nurodė, kad formalus ir netinkamas aplinkybių konstatavimas negali būti pakankamu pagrindu iškeldinti atsakovus iš namo, kuriame pagal susitarimą ir per dešimtmečius susiklosčiusiomis gyvenimo sąlygomis gyveno ieškovė su dukra (atsakove): pirmame namo aukšte gyvena pati ieškovė, o antrajame - atsakovai
Atsakovai pažymėjo, kad pagrinde įtempti santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, kuris apsigyveno namuose po santuokos su atsakove sudarymo. Ieškovės iniciatyva buvo kviečiami pareigūnai, kad sudrausmintų L. S. veiksmus dėl alkoholio vartojimo su ieškovei nepažįstamais asmenimis, o ne išspręstų konfliktus kilusius tarp ieškovės ir atsakovo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų kvietusi pareigūnus dėl netinkamo dukros (atsakovės) elgesio ieškovės atžvilgiu ar kitokio kenkimo. Ieškovė pati patvirtino, kad policiją kviesdavo dėl dukros saugumo ir tai reiškia, kad nesutarimai kildavo tarp atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovų nuomone, ieškovės paaiškinimai apie tai, kad atsakovas neturi darbo, nepadeda ieškovei prižiūrėti namų ir kt., tarp atsakovų kylantys konfliktai, dažnas pinigų skolinimasis, negali būti pakankamu pagrindu iškeldinti atsakovus. Atsakovė stengiasi pagerinti santykius su ieškove, tačiau nenori, kad į šeimos reikalaus kistųsi ieškovės sesuo S. Č., kuri aktyviai dalyvauja teismo posėdžiuose, nepagrįstai replikuoja, skambina policijos pareigūnams dėl tariamo alkoholio vartojimo atsakovų gyvenamosiose patalpose, taip keldama konfliktines situacijas ir nesutarimus jų šeimoje.
H. S. pagal specialybė yra siuvėja, ji priima užsakymus namuose. L. S. 2016 m. liepos mėn. įsidarbino UAB „Kelstata“. Jis dirba įvairiuose statybos objektuose, todėl grįžta į tik išeiginėmis dienomis. Jam buvo taikyta kompleksinė metodika (kodavimas nuo traukos alkoholiui). Atsakovai pažymėjo, kad teismas nesiaiškino ar atsakovai gyveno nuomininkų teisėmis, kokie buvo susitarimai dėl komunalinių mokesčių mokėjimo su ieškove, kaip namo savininkė gyvendama kitur sugebėdavo apmokėti mokesčius, o dalyvaudama teismo posėdyje formaliai nurodė, kad atsakovai nemoka mokesčių. Kai skolos nėra, tai ir dokumentai dėl skolos teismui nebuvo pateikti, todėl ieškovės tvirtinimai apie atsakovų nemokėjimą už elektrą, šiukšlių išvežimą yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovai mano, kad teismas netinkamai įvertino jų pažeidimų pobūdį ir atsižvelgiant į jį nebuvo pagrindo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų kaip asmenis, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Toks iškeldinimas neatitinka proporcingumo ir pagrįstumo kriterijų (b.l. 90-92).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašė skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad problemos su dukra prasidėjo jau seniai, nes dukra nedirbo, išgėrinėjo, grįždavo naktimis, atsivesdavo draugų, po kurių apsilankymo namuose būdavo netvarkinga. Atsakovė pašalpą skyrė savo reikmėms ir alkoholiui, todėl nemokėjo už anglis, malkas šildymui, bei elektrą. Dukra reikalavo pinigų, kėlė triukšmą. Situacija pablogėjo atsikrausčius dukros sutuoktiniui. Nuo tada buvo naudojama agresija, grasinimai, namuose atsakovai nuolatos vartojo alkoholį, konfliktavo, vedėsi nepažįstamus asmenis. Taigi, ieškovės nuomone, teismas pagrįstai iškeldino atsakovus, nes net tuo atveju, jei atsakovai konfliktuotų tarpusavyje, būtų pavojus ieškovės sveikatai, jos turtui. Psichiatrijos ligoninėje atsakovui asmeniniu apsisprendimu taikyta kompleksinė metodika, atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ieškovė nurodė, kad jos sesuo jai padeda, esant reikalui priglaudžia ieškovę savo namuose. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo dukra bandė elgtis kitaip, tačiau tai buvo laikina, nes vėl buvo pradėta reikalauti pinigų, perrašyti turtą ir buvo atimti ieškovės dokumentai. Dėl kilusio incidento ieškovė vėl turėjo kviesti policiją ir išvykti pas seserį. Šiuo atveju nėra svarbu ar L. S. turi darbą, nes jo elgesys yra netinkamas ir keliantis pavojų ieškovės sveikatai, bei gyvybei. Atsakovai niekada nemokėjo už komunalines paslaugas, niekada prie jų neprisidėjo ir nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą (b.l. 90-92).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. B. (1999-04-14 Paveldėjimo teisės liudijimas (duomenys neskelbtini), b.l. 7-8). Šiuo adresu (duomenys neskelbtini)., yra deklaruotos tiek ieškovės, tiek atsakovės H. S. gyvenamosios vietos. Kartu taip pat gyvena H. S. sutuoktinis atsakovas L. S.. Atsakovai nuosavybės teisių į ieškovės turtą neturi. Ieškovę ir atsakovę sieja artimi giminystės ryšiai, atsakovė yra ieškovės dukra, ji su sutuoktiniu motinos namuose gyveno ieškovės žodiniu sutikimu.
Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės (panaudos davėjos), jos dukters (atsakovės) bei atsakovės sutuoktinio (atsakovo) nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, todėl pripažintina, kad gyvenamosios patalpos panaudos santykiai susiformavo neterminuotos žodinės sutarties pagrindu (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad ieškovė, kaip panaudos davėja, turi teisę bet kada nutraukti jai nuosavybės teise priklausančio namo neterminuotą panaudos sutartį tiek su abiem panaudos gavėjais, tiek ir su vienu iš jų, apie tai įspėjusi panaudos gavėją (gavėjus) prieš tris mėnesius, jei sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. v. P. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2008).
Gyvenamos patalpos panaudos teisinio santykio nutraukimas be įspėjimo galimas įstatymo nustatytu atveju. CK 6.611 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos, o šiuo atveju – panaudos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš gyvenamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas ar panaudos gavėjas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
Įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.611 straipsnio nuostatą. Viena iš CPK leistinų įrodinėjimo priemonių yra šalių paaiškinimai (CPK 186 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (garso įrašas) nurodė, kad gyvendami jai priklausančiame name, atsakovai pažeidžia jos kaip savininkės nuosavybės teises, trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu būstu nuolatiniais konfliktais. Nurodė, kad padėtis pablogėjo kai dukra – apeliantė H. S. susituokė su atsakovu L. S.. Kai jie susituokė, atsakovas pradėjo smurtauti, šešis kartus buvo kviečiama policija dėl smurto ir dėl konfliktų. Atsakovas nedirbo, nuolat buvo peštynės. Atsakovai reikalaudavo iš ieškovės pinigų alui, cigaretėms, neprisideda prie namo išlaikymo nemoka mokesčių, nenuperka malkų. Todėl ieškovė pabėgo iš savo namų ir apsigyveno pas seserį. Ieškovė nurodė, kad ji nori sugrįžti į savo namus, bet namie būti negali dėl atsakovų elgesio. Ieškovė nurodė, kad ji nori ramybės, o dabartinėmis sąlygomis ji negali savo namuose gyventi.
Kolegijos vertinimu, netikėti ieškovės paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi jos paaiškinimus nuosekliai papildo rašytiniai bylos įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados suteikta informacija apie tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. į ieškovės namus dėl skurto artimoje aplinkoje panaudojimo, dėl triukšmo ir konfliktų policija buvo kviečiama 6 kartus, buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai; policija taip pat buvo kviečiama dėl konfliktų tarp ieškovės ir jos dukters – apeliantės ir dukters vyto L. S. bei jos pažįstamos konfliktų (b.l. 9). 2016-03-02 raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnija informavo, kad ieškovė keletą kartų skambino telefonu ir skundėsi dėl dukros netinkamo elgesio jos atžvilgiu (b.l. 28). 2016-03-04 baudžiamuoju įsakymu atsakovas L. S. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d. (b.l. 41-43). Patys atsakovai apeliaciniame skunde pripažino, kad jie konfliktuoja tarpusavyje, o atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu, nes savo noru kreipėsi į specialistus dėl kompleksinės metodikos (kodavimo nuo traukos alkoholiui). Nors apeliantai nurodo, kad jie moka už paslaugas ar kitaip prisideda prie būsto išlaikymo, tokių įrodymų į bylą jie nepateikia. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, taip pat girdėti, kad ieškovės ir apeliantės santykiai konfliktiški, apeliantė nevaldo emocijų. Duodama paaiškinimus pirmosios instancijos tesime apeliantė neneigė, kad namuose kyla konfliktai, kad atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau vis tvirtino, kad iškeldinti ją nori ne ieškovė, o jos sesuo, kad mama (ieškovė) nepagrįstai kišasi į jos gyvenimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad tarp atsakovų kylantys konfliktai, pinigų skolinimasis ir aprašytas apeliantų gyvenimo būdas negali būti pakankamu pagrindu iškeldinti apeliantus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovė yra 84 metų amžiaus, natūralu, kad jai reikalingas poilsis, ramybė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovais gyventi ji tiesiog bijo. Paaiškino, kad glaudžiasi savo sesers namuose. Šios nustatytos bylos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovai gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį ir savo elgesiu sudaro netinkamas sąlygas ieškovei savo turtu naudotis, o CK 4.98 straipsnis nustato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kiti apeliacinio skundo argumentai kolegijos vertinimu nėra reikšmingi ginčui spręsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias gyvenamos patalpos panaudos materialinius teisnius santykius, ieškovės ieškinį tenkino, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.