Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-10-31 · Byla Nr. A2.6.-3151-826/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3151-826/2013Nutarimas · 2013-10-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-858-255/2013Nutartis · 2013-12-02Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-1493-659/2015Nutartis · 2015-04-24Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
A2.6.-3151-826/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02964-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pažeidėjas
J. G.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3151-826/2013(Proceso Nr. 4-06-3-02964-2013-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.
Registro objektai: ROIK: 07-13-7648716(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., jos atstovui advokatui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2013-07-02 apie 13.53 val., Taikos pr. 64, Klaipėda, vairuodama transporto priemonę AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad ji negirdėjo ir nepajuto susidūrimo su kitu automobiliu. Automobilyje buvo vaikas, todėl galimai per jo rėkimą ji kontakto su kitu automobiliu nesuprato. Ant automobilio nubraižymai yra nuo jo įsigijimo momento.

Asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo nėra, kad J. G., grįžusi iš parduotuvės, sėdo į automobilį su vaiku ir pradėjo judėti. Liudytojos parodymai ne visai įtikinami, nes ji teigė, kad pažeidėja buvo viena. Tačiau ji buvo per toli. Be to, sėdėdama, įjungtu varikliu, automobilyje su vyru, laukdama kol atsistos į išvažiavusios mašinos vietą, abejotina, kad galėjo girdėti kas vyksta. Liudytojos parodymai ne visiškai atitinka filmuotą medžiagą. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad nėra pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad J. G. jautė braukimą, piktybiškai norėdama išvengti atsakomybės pasišalino iš įvykio vietos. Dėl nedidelio, nežymaus kontakto, vairuotoja jo nepajuto, jos dėmesys buvo sukoncentruotas kitur.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykis buvo vasarą, prie RIMI parduotuvės. Ji kartu su vyru matė kaip AUDI mašina įdaužė kitai stovinčiai mašinai. Jie tuo metu stovėjo priešais AUDI automobilį, nes laukė kol ji išvažiuos. Išgirdo garsą, kad įvažiuota į stovinčią mašiną. Papypino, kad AUDI sustotų, tačiau šis nesustojo, tad užsirašė mašinos numerį ir lapelį užkišo apgadintai mašinai. Už vairo sėdėjo jauna moteris, kuri važiavo viena. Ji išėjo iš parduotuvės, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Nukentėjusioji R. M. 2013-07-03 paaiškinime nurodė, kad pati eismo įvykio nematė, tik rado liudytojų raštelį (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Iš 2013-07-03 fotolentelės Nr. 1 matyti, kad nubraižytas automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinysis kampas (b.l. 16). Eismo įvykio liudytojų raštelyje nurodyta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. priklausančio automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b.l. 19). Iš 2013-07-03 fotolentelės Nr. 2 matyti, kad nubraižytas automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairioji pusė (b.l. 17). Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialisas M. B. 2013-07-03 tarnybiniame pranešime nurodė „pagal apžiūrėtus ir išmatuotus apgadinimus ant abiejų automobilių aukščiai sutampa“ (b.l. 4). Šio parodymus patvirtina ir filmuota parduotuvės RIMI stebėjimo kameros medžiaga (b.l. 23). Šie įrodymai patvirtina, kad J. G. nepasirinkdama saugaus atstumo ir važiuodama atbuline eiga kliudė automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

J. G. savo kaltę dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigia. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nustatyti J. G. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Nors J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nepasišalino iš eismo įykio vietos tyčia, tačiau ji 2013-07-03 savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2013-07-02 apie 14.30 val., į prekybos centras „Rimi“, adresu Taikos pr. 64, Klaipėda, nei ji nei jos vyras savo automobiliu AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavę nebuvo (b.l. 12), o teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje. Šie J. G. parodymai vertintini kaip prieštaringi ir nenuoseklūs, jie leidžia teismui daryti išvadą, kad 2013-07-03, tai yra, kitą dieną po įvykusio eismo įvykio vykstant apklausai, J. G. suprato, kad policijos pareigūnai apklausinėja dėl įvykusio eismo įvykio, todėl neigė, kad 2013-07-02, vairavo jai priklausantį automobilį ir 14.30 val. buvo prie p/c „Rimi“, Taikos pr.64, Klaipėda, tokiu būdu siekdama išvengti gresiančios atsakomybės.

Nors liudytojos V. R. parodymai dėl aplinkybių, kad J. G. buvo be vaiko neatitinka filmuotos medžiagos duomenų, tačiau tokių parodymų neatitikimus teismas laiko nereikšmingais, nes tai neturi įtakos sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymui. Remiantis surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad J. G. veiksmuose yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, jai skirtina administracinė nuobauda.

Byloje nenustatyta atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą. Remiantis išdėstytų aplinybių pagrindu, J. G. skirtinos minimalios administracinės nuobaudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, bei vadovaujantis ATPK 33 str. galutinai skirtina nuobauda, nustatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu,

nutaria:

J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieną šimtą Lt 00 ct) baudos.

J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (tris tūkstančius Lt 00 ct) baudos su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu J. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (tris tūkstančius Lt 00 ct) baudos su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis