Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), su viduriniu išsilavinimu, dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. J. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2025-06-27 apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., tyčia sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajai M. Z. į veido sritį ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji D. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sukonfliktavo, M/ išlipusi iš automobilio pasakė, kad nori su manim pakalbėti, ji atsisakė. Tuomet nukentėjusioji pradėjo klausinėti jos klausimų ir nespėjus, neleidus jai nieko atsakyti, nesusitvardė ir jai trenkė į veido sritį. Savo tokį poelgį vertina, kaip netinkamą, ir dėl to labai išgyvena, tai pirmas toks atvejis jos gyvenime. Atsiprašė ir susitaikė, nukentėjusioji atleido. Įvykio metu buvo blaivi, administracine tvarka nėra bausta, baudžiamųjų bylų jos atžvilgiu nėra pradėta.

Nukentėjusioji M. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad skausmą sunku apibūdinti skalėje nuo 1 iki 10, yra gana pakanti skausmui, bet skausmą vertina dviem balais, tuo metu. Sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės mums susitaikius.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes D. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be D. J. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

M. Z. pareiškimu, pateiktu per ePolicija (b. l. 5–8).

Rezoliucijos lapu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d. (b. l. 9).

Tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su pareiškėja M. Z. (b. l. 11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (b. l. 15–20).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b. l. 23).

Nukentėjusiosios M. Z. parodymais, kuri apklausta 2025-07-04 paaiškino, kad 2025-06-27 apie 19 val. 25 min. kartu su savo sugyventiniu D. B. atvyko į Šiaulius, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atvykę minėtu adresu, buvo kartu su sugyventiniu D. B. minėtame daugiabučio namo kieme, ties antra laiptine, nuo įvažiavimo, bei laukė, kol D. B. buvusi sugyventinė D. J. (jai apie 26 ar 27 metus) išves į lauką jų bendrą mažametę dukrą D. B., kadangi pas juos yra bendras susitarimas, kad D. B. kas antrą savaitgalį pasiims dukrą. Pamačiusi, kad D. J. atėjo į kiemą, išlipo iš automobilio, kad su ja pasikalbėtų. Nori paminėti, kad D. J. rašomos žinutės prasidėjo prieš pusantrų metų, kai ji pradėjo draugauti su D. B., žinutės būdavo grasinančios, pradėjo ją ir jos vaiką velti į savo reikalus ir dėl tokių priežasčių buvo nusprendusi su D. J. pasikalbėti. Ji jos paklausė „ar tau neatsibodo mums rašinėti žinutes“, ši jai staiga atsakė „ate“ ir staiga, vieną kartą savo kaire ranka stipriai trenkė jai į dešinį žandą ir nuėjo. Tokiais D. J. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada jie atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Su D. J. tuo metu buvo dabartinis jos sugyventinis R. B., jo daugiau duomenų nežino, kuris matė visą įvykį. Taip pat, mano, kad įvykį galėjo matyti arba girdėti minėto daugiabučio namo gyventojai. Taip pat, minėtą įvykį matė jos sugyventinis D. B.. Po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau pas med. ekspertus nuvyks. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 30–31).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota M. Z. vizualinė apžiūra ir vieta kurią paveikus buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 43–47).

Įtariamąja apklaustos D. J. parodymais, kuri apklausta 2025-07-07 paaiškino, kad jai pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kalta prisipažįsta visiškai. Psichinėmis ligomis neserga, neregistruota priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre, galvos traumų neturėjo. Ji augina mažametį vaiką – D. B. gim. (duomenys neskelbtini). Su vaiko tėvu D. B., jau apie metus laiko nebeveda bendro ūkio, jis gyvena Panevėžio mieste su nauja širdies drauge M. Z.. Su D. B. savarankiškai, bendru sutarimu dalinasi vaiku. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su ja, bet kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio D. B. atvyksta pasiimti dukros ir vežasi pas save. D. B. visuomet vaiko atvyksta pasiimti su savo širdies drauge M. Z.. Kuomet su D. B. pasuko skirtingais keliais ir jis pradėjo vesti bendrą ūkį su M. Z., jie kartu atvykdavo pasiimti vaiko, ji su M. Z. sutardavo gana gerai, savaitgaliais, kai dukra D. B. leisdavo laiką su tėčiu ir M. Z., tai M. Z. pati ją trumposiomis žinutėmis informuodavo apie vaiką su jos priežiūra susijusiais klausimais. Nežino kas įvyko tarp M. Z. ir D. B., tačiau po kurio laiko jie apsipyko ir pradėjo gyventi atskirai. Nuo tada prasidėjo nesutarimai tarp jos ir M. Z., kadangi dėl šios ir D. B. išsiskyrimo, ši ėmė kaltinti ją, nors ji apie tai nieko nežinojo ir niekada į jų santykius nesikišo. M. Z. jai rašydavo trumpąsias žinutes įžeidinėdama ją, stengdavosi į tai reaguoti ramiai, tačiau ne visuomet pavykdavo. Praėjus neilgam laikui D. B. ir M. Z. susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu. D. B. ir toliau atvykdavo pas ją pasiimti vaiko kartu su M. Z., ji tam neprieštaravo, tačiau tarp jos su M. Z. draugiškų santykių nebebuvo. Pajuto, kad ši D. B. pradėjo daugiau kontroliuoti, kalbant telefonu jai su D. B., ši nuolat įsiterpia į pokalbius, kai ji šiai įsiterpus į pokalbį atsako, kelia žodinius konfliktus, kad neva ji visur pamini tik šią, priekaištauja ir panašiai. Jau kuris laikas tarp jos su M. Z. vyksta žodiniai konfliktai. Su D. B. buvo sutarta, kad 2025-06-27 jis atvyks pasiimti vaiko, taigi šią dieną apie 19.24 val. jis kartu su M. Z. atvyko pasiimti vaiko. Jie laukė adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daugiabučio namo kieme, kol ji išves vaiką. Ji kartu su savo draugu R. B. išvedė vaiką į kiemą, D. B. įsodino vaiką į automobilį ir tuo metu iš automobilio išlipo M. Z., ši jai pasiūlė pakalbėti, ji atsisakė. Tada M. Z. jos paklausė: „Ar tau dar neatsibodo mums rašinėti?“ ar kažkaip panašiai, tarp jų vyko trumpas žodinis konfliktas ir ji nesusivaldžiusi, spontaniškai, apimta emocijų kairės rankos delnu trenkė šiai vieną kartą į dešinės pusės skruostą. Po to, kai sudavė M. Z., ji atsitraukė nuo jos toliau, viską matęs D. B. paklausė „Ką tu čia darai? Duosiu atgal“, tada į pokalbį įsikišo jos draugas R. B., kuris D. B. pasakė „Ką tu duosi?“, ji pamaniusi, kad gali įvykti konfliktas tarp R. B. ir D. B., grįžo prie jų, tačiau šiais klausimais vienas kitam jų pokalbis ir baigėsi. Toliau M. Z. ir vėl pradėjo su ja žodiškai konfliktuoti, apie jos ir D. B. praeitį. Konfliktas vyko neilgai, daugiau ji šiai smūgių nesudavė ir fizinio skausmo nebesukėlė, ši taip pat prieš ją nesmurtavo. Po viso to konflikto M. Z. su D. B. išvyko, ji ir R. B. taip pat išėjo namo. Visiškai prisipažįsta kalta M. Z. sukėlusi fizinį skausmą, kai kairės rankos delnu trenkė šiai vieną kartą į dešinės pusės skruostą. Dėl savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena, nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas, ateityje nenusikals (b. l. 64–66).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Pačios kaltinamosios parodymais bei kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu, įvykio vietos bei asmens apžiūros protokolu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios M. Z. bei parodymais kaltinamosios D. J. teisme ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji suduodama nukentėjusiajai M. Z. ranka vieną kartą į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktais). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. J. padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir ji atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: jos padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, jis visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusios atsiprašė ir su ja susitaikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. J. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, ji neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 75–78), turinti pastovią gyvenamąją vietą, dirbanti (b. l. 72–73). D. J. padaryta veika laikytina atsitiktine, spontaniška, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina D. J., jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios D. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos asmenybę, pritardamas prokuroro išdėstytai pozicijai, mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai D. J., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą M. Š..

Iš 2025-07-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pirminės pažymos Nr. APD-2025-08041 matyti, kad kaltinamajai D. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 66,67 Eur.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 66,67 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamosios turtinę padėtį, nes kaltinamoji yra dirbanti (b. l. 73). Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pareiškėjos pateiktas garso įrašas paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinio ieškinio nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą D. J. atžvilgiu nutraukti.

Išieškoti iš D. J. 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: pareiškėjos pateiktą garso įrašą palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.