Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-110-317/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
1S-110-317/2017
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00332-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-110-317/2017Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00332-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. prašymas dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendį. A. S. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi A. S. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestas, motyvuojant tuo, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo metu bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam galėjo būti taikomas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2015 m. kovo 19 d. priimtos BK 75 straipsnio pataisos nuteistojo teisinės padėties nešvelnina. Nuteistasis, nesutikdamas su Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria jo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų jam taikymo atmestas, skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam BK 75 straipsnį ir jam teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti; taikyti BK 97 straipsnio 7 punktą ir panaikinti jam teistumą. Skunde nuteistasis nurodo, kad nėra aplinkybių, dėl kurių jo atžvilgiu negalėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, kadangi nukentėjusiajai mažametei po autoįvykio buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba, sveikatos sutrikdymas ilgalaikių pasekmių jai nesukėlė. Apeliantas pažymi, kad išėjęs iš pataisos įstaigos, jis galėtų padėti šeimai, taip pat atlyginti žalą draudimo bendrovei. Nuteistojo teigimu, pataisos namuose jis lanko visus įmanomus būrelius, anoniminių alkoholikų bei psichologo užsiėmimus, neturi nuobaudų, todėl yra visiškai pasiruošęs doram gyvenimui, nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės.Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.Vis tik pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant naujai įsigaliojusių įstatymo nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, nėra numatyta atgalinė veikimo galimybė visais atvejais taikant naujai įsigaliojusį galimai švelnesnį įstatymą. Įstatymų leidėjui įtvirtinus baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, svarbu pažymėti, jog baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda jau po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2015 m, kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, naujoje įstatymo redakcijoje įstatymo leidėjas numatė galimybę bausmės vykdymo institutą taikyti ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą.Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus ir nuteistiems ne daugiau kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo 2015 m. kovo 24 d., tačiau tik tuo atveju, kai yra nepasibaigęs baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, A. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. kovo 26 d., taigi bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose jau yra pasibaigęs ir nebegalimas. Remiantis išdėstytais argumentais, šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybės A. S. ir atidėti jo jau atliekamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skunde nuteistasis taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti jam BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nuteistajam išaiškintina, jog šiame straipsnyje įtvirtintas teistumo institutas – tai baudžiamajai atsakomybei būdinga pasekmė – asmens teisinės padėties ypatybė, kurią sukelia teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas asmeniui paskirtos bausmės atlikimas. Aplinkybės, kuomet asmenys laikomi turinčiais teistumą, numatyti BK 97 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju, kai A. S. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno neatsargaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų (Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendis) ir dviejų nesunkių bei vieno apysunkio nusikaltimų (Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendis) padarymą, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 3 punkto a) papunkčiu, teistumas jam galios bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos praėjus pusei teistumo termino leidžia nuteistajam kreiptis į teismą su prašymu sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą, tačiau, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, BK 97 straipsnis nėra taikomas, sprendžiant asmens paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, todėl, A. S. dar neatlikus nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neatleidus jo nuo bausmės atlikimo, nėra pagrindo svarstyti jo teistumo laiko sutrumpinimo ar panaikinimo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pagrįstai atmestas nuteistojo prašymas atidėti jam Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl panaikinti nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas