Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-414-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
1-414-932/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52324-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-414-932/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52324-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.8.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei ir Gintarei Prunskaitei,prokurorams B. L. ir R. B.,kaltinamajam R. K.,nukentėjusiajai D. K.,jos atstovei advokatei E. T.,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 09.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo žmoną D. K., dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į kairės pusės šonkaulius, tokiu būdu padarydamas D. K. poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi R. K. savo kaltę pripažino, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir 2016-018 teisiamajame posėdyje D. K. savo kaltės nepripažino (b. l. 26-27, 32, 103-108), tačiau apklausiamas 2016-01-18 teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. poziciją kaltės klausimu pakeitė ir pilnai pripažino savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pripažįsta, jog sudavė sutuoktinei smūgį į šonkaulius, atsiprašo, gailisi. Mediacijos proceso metu sudarė taikos susitarimą su nukentėjusiąja D. K., pilnai susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti, susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 119-121).

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. parodė 2015-09-19 susiginčijusi su sutuoktiniu, kadangi jis buvo žadėjęs dukrą nuvežti į būrelį, taip pat apmokėti už užsiėmimus. Konfliktas truko apie 15-20 min. Neprisimena, ką konkrečiai konflikto metu jai sakė vyras, tačiau kivirčo metu jis metė į ją TV pultelį. Ji spėjo pasitraukti, pultas sudužo, po ko R. K. atėjo surinkti detalių. Ji pasiėmė telefoną, norėdama nufotografuoti, tačiau R. K. pagriebė iš jos telefoną. Ji prašė telefoną atiduoti, tada pribėgo dukra, kuri taip pat prašė atiduoti telefono aparatą. Jai (nukentėjusiajai) išeinant iš virtuvės bei einant pro kaltinamąjį, R. K. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairės pusės šoną. Po smūgio pajuto skausmą, išsigando. Nuėjusi į miegamąjį iš karto iškvietė policiją. Tai buvo pirmas vyro fizinis smurtas. Atvykus pareigūnams, parašė pareiškimą. Pareigūnai davė jai siuntimą atlikti abdukciją, kurią atliko tik trečiadienį (nuvykusi pirmadienį užsiregistravo, antradienį dėl eismo spūsčių pavėlavo, dėl ko buvo apžiūrėta tik trečiadienį). Niekur kitur nesusižalojo, kraujosruva, kuri išryškėjo po kelių dienų, atsirado dėl vyro suduoto smūgio. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad teko gaišti laiką dėl vykimų į policijos įstaigą, teismą, teko atsiprašinėti iš darbo. Patiria įtampą, nuolatos skauda galvą, negali išsimiegoti, pradėjo bijoti dėl ateities (b. l. 103-108).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK pateiktame D. K. 2015-09-19 pareiškime nurodyta, kad jos vyras R. K. kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį šoną (b. l. 5, 6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. R. 2015-09-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-09-19, apie 10.40 val., gautas pranešimas apie šeimyninį konfliktą mažamečio vaiko akivaizdoje. Atvykus nurodytu adresu, D. K. nurodė, jog R. K. sudaužė televizoriaus pultą bei kairės rankos kumščiu trenkė sutuoktinei per šonkaulius. Tolimesniam aiškinimuisi R. K. pristatytas į 4 PK (b. l. 4).

2015-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame kilo konfliktas. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 9-12).

2015-09-23 specialisto išvadoje Nr. G 3137/15 (01) konstatuota, jog D. K. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu,, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-19). Sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui, padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog R. K. žodinio konflikto su žmona D. K. metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai į kairės pusės šonkaulius, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (dėl poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairiajame šoniniame paviršiuje). Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties 2016-02-23 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nukentėjusiosios D. K. parodymais, apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei specialisto išvada. Kaltinamojo R. K. nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo taikytas mediacijos procesas, kuriame kaltinamasis R. K. ir nukentėjusioji D. K. sudarė susitarimo protokolą, kuriuo R. K. pripažino savo kaltę (ką jis pilnai patvirtino ir 2016-02-23 teisiamojo posėdžio metu), susitarė dėl žalos atlyginimo, patvirtino abu susitaikę ir vienas kitam jokių pretenzijų neturintys. Visi proceso dalyviai (prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė, kaltinamasis) išimtinai prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti.

BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal kurias asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja sudarė susitarimo protokolą, pilnai susitarė dėl žalos atlyginimo, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat įvertinus tai, kad pastarasis gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad R. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina esant visas sąlygas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji D. K. buvo pareiškusį civilinį ieškinį 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė atlyginti advokato atstovavimo išlaidas (b. l. 91-93). Atsižvelgiant į tai, jog mediacijos proceso metu buvo pasirašytas susitarimo protokolas, kuriuo, be kita ko, kaltinamasis ir nukentėjusioji pilnai susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji D. K. 2016-02-23 posėdžio metu pareiškė civilinio ieškinio atsisakanti (b. l. 119-121). Teismas, nustatęs, kad nukentėjusiosios prašymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, priima pareikštą atsisakymą nuo civilinio ieškinio (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 33-34), panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nesant pagrindo tolimesniam jos taikymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios D. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė