- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-103-780/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12969-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. kovo 17 d., apie 17 val. 15 min., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę N. S., kuriai kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius į galvos sritį, jai pargriuvus ant grindų spyrė ne mažiau 5 kartus į nugarą, galvą ir abi rankas, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, paviršinių odos nubrozdinimų nugaros srityje.
Kaltinamojo R. S. parodymais (b. l. 78–79, 85–86), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad su žmona N. S. gyvena (duomenys neskelbtini), turi du mažamečius vaikus, veda bendrą ūkį. 2017 m. kovo 17 d. su žmona ir jos giminaičiais pakrikštijo sūnų, po ceremonijos bažnyčioje, namuose visi gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 17 val., svečiai išsiskirstė, namuose liko jis, žmona ir jos brolis D. P.. Tarp jo ir D. P. kilo konfliktas, kurio metu abu susikibo, tai pamačiusi žmona bandė juos išskirti. Dėl to jis supyko ir sudavė žmonai 5 kartus į galvą kumščiu. Žmona išbėgo į koridorių, šaukėsi pagalbos, po kelių minučių grįžusi į kambarį sudaužė kompiuterį. Toks žmonos elgesys jį dar labiau supykdė, susistumdymo metu jis pargriovė žmoną ant grindų ir spyrė jai dar 5 kartus, kur tiksliai pataikė neįsidėmėjo, galėjo pataikyti į nugarą, galvą ir rankas. Buvo iškviesta policija. Dėl to, kad sumušė žmoną, nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje to nedaryti, mano, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Žmonos atsiprašė, abu susitaikė.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), iš kurio matyti, kad 2017 m. kovo 17 d. apie 17 val. 15 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatyta 2,83 promilių girtumas), smurtavo prieš savo žmoną N. S., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatyta 1,69 promilės girtumas), suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 11–14), iš kurio matyti, kad gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. S. smurtavo prieš savo žmoną N. S. Pažymėtas sužalojimas veide, nurodoma, jog suduota į veidą kumščiu.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15–21), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 26), iš kurio matyti, kad 2017 m. kovo 17 d. R. S. nustatytas 2,83 promilių, N. S. – 1,69 promilės neblaivumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 294/2017 (06) (b. l. 40), kurioje nurodyta, kad N. S. poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, paviršiniai odos nubrozdinimai nugaros srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusiosios N. S. parodymais (b. l. 46–47, 49–50), iš kurių matyti, kad su sutuoktiniu R. S. gyvena (duomenys neskelbtini), turi du mažamečius vaikus, veda bendrą ūkį. 2017 m. kovo 17 d. su vyru ir šeimos nariais pakrikštijo sūnų I. Po krikštynų su šeimos nariais šventė namuose. Vakare, apie 17 val., svečiai išėjo, liko tik jos brolis D. P., motina L. P. ir ji su vyru bei vaikais. Motina girta miegojo, o vyras su broliu gėrė toliau. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jos vyras pradėjo mušti brolį, ji įsikišo, norėdama juos išskirti. Tada vyras pradėjo mušti ją pačią, sudavė 5 smūgius kumščiu į galvos sritį. Po šių smūgių ji buvo išėjusi į koridorių, po kelių minučių grįžo į kambarį ir sudaužė kompiuterį. Tai pamatęs vyras ją pastūmė, ji nugriuvo ant grindų, tada vyras spyrė jai į įvairias kūno vietas apie 5 kartus, pataikė į nugarą, galvą ir abi rankas, nes buvo užsidengusi rankomis galvą. Kai vyras ją mušė, kambaryje buvo jos brolis ir abu mažamečiai vaikai. Kažkas iš kaimynų iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai vyrą išsivežė. Kadangi pati buvo neblaivi, buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, kuri vaikus išvežė į ligoninę. Pati taip pat buvo pristatyta į ligoninę medicininei apžiūrai, jai buvo nustatyta kraujosruvos nugaros srityje ir ties kairiu smilkiniu, ant dešinės rankos riešo buvo paraudimas, kitų sužalojimų nebuvo. Iki šio sumušimo nebuvo patyrusi jokių sužalojimų, visi sužalojimai atsirado po to, kai buvo sumušta vyro. Vyrui dėl sužalojimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojo D. P. parodymais (b. l. 56–57), iš kurių matyti, kad 2017 m. kovo 17 d. su savo šeimos nariais pakrikštijo sesers N. S. sūnų, po krikštynų visi šventė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. svečiai išsiskirstė, namuose pasiliko jis, motina, kuri girta miegojo, sesuo su vyru R. S. ir jų mažamečiai vaikai. Begeriant su R. S. susiginčijo, tada R. S. pradėjo jį smaugti, smūgių nesudavė, tik suėmęs rankomis už kaklo jį spaudė. Jokių sužalojimo žymių jam neliko, R. S. dėl to pretenzijų neturi, sužalojimo nepatyrė. Pamačiusi tokius savo vyro veiksmus sesuo norėjo juos išskirti, tada R. S. pradėjo mušti ją, sudavė kumščiu 5 smūgius į galvą. N. S. buvo išėjusi į koridorių, po kelių minučių sugrįžo į kambarį ir sudaužė kompiuterį. Supykęs vyras ją pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti, spyrė gal 5 kartus, tiksliai kur pataikė nežino. Matyt, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją, atvykę pareigūnai R. S. išsivežė į policijos komisariatą, o N. S. su vaikais buvo pristatyta į Lazdijų ligoninę.
Informacija apie asmens duomenis (b. l. 102), iš kurios matyti, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 134–136, 137–138).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. R. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Kaltinamasis neteistas (b. l. 103–104), baustas administracine tvarka (b. l. 105–106), bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 108), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 111), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad šeima augina du mažamečius vaikus, gauna socialinę pašalpą (b. l. 114).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui viešųjų darbų bausmė, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 18 d. (dvi paros) (BK 66 straipsnis).
Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš savo sutuoktinę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, vieną sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 18 d. (dvi paras), laikyti, kad jis 12 valandų viešųjų darbų atlikęs.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, R. S. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. S., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. S., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.