- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- I-2794-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D.A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą Marijampolės PN Areštinėje laikotarpiu nuo 2015-06-24 iki 2015-09-22.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) ir atsiliepime (b.l. 23-24) nurodė, kad nuo 2015-06-24 iki 2015-09-22 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų Areštinėje netinkamomis sąlygomis. Kamerose buvo per mažai ploto, bloga ventiliacija, pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Kameroje Nr. 7 buvo karšta, nes nebuvo langų, tik du maži stoglangiai. Į kamerą beveik nepatekdavo oro. Kameros stogas buvo skardinis, todėl pareiškėjas buvo priverstas kentėti karštį, oro trūkumą. Kameroje Nr. 7 buvo laikoma 10 asmenų. Tokios sąlygos prilygsta kankinimui. Dėl tokių sąlygų sutriko sveikata, turėjo kreiptis į gydytojus dėl širdies, krūtinės skausmų, oro trūkumo, dusulio, išgyveno psichologiškai, morališkai, pablogėjo bendravimas.
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-10) nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN Areštinėje atliko 70 parų arešto bausmę. Bausmės pradžia 2015-06-23. Buvo paskirtas į kamerą Nr. 18, kurios plotas 14,82 kv. m.. Šioje kameroje yra įrengtos 4 nuteistųjų gyvenamosios vietos. Vienam arešto bausmę atliekančiam nuteistajam teko 3,705 kv. m. gyvenamojo ploto. Nuo 2015-07-23 buvo perkeltas į kamerą Nr. 7, kurios plotas 33,84 kv. m.. Kameroje yra įrengtos 9 gyvenamosios vietos, todėl vienam arešto bausmę atliekančiam nuteistajam teko 4,83 kv.m. gyvenamojo ploto. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 metų kovo mėnesį, 2014 m. spalio mėnesį atliko Marijampolės PN patikrinimus, įvertinat objekto atitiktį Lietuvos higienos normos 76:2010 reikalavimams ir jokių esminių pažeidimų nenustatė. Minėtuose aktuose pažymėta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos pro langus. Gyvenamosiose patalpose, kuriose kalėjo pareiškėjas, vėdinimas vyksta pro langus. Pažymėjo, kad teisės aktuose pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas nereglamentuotas. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant arešto bausmę Marijampolės PN Areštinėje laikotarpiu nuo 2015-06-24 iki 2015-09-22.
Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas Areštinės kamerose Nr. 18 ir Nr. 7. Kameros Nr. 18 plotas 14,82 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,705 kv. m. gyvenamojo ploto. Kameros Nr. 7 plotas 33,84 kv. m, joje įrengtos 9 gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,84 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 8, 11, 13, 14). Taigi, pareiškėjo teisė į teisės aktais numatytą minimalų gyvenamąjį plotą atliekant arešto bausmę kamerose Nr. 18 ir Nr. 7 Marijampolės PN Areštinėje nebuvo pažeista (ABTĮ 57 str.). Nors pareiškėjas nurodo, kad realiai kameroje Nr. 7 gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip pat ir dėl to, kad jam atliekant arešto bausmę Marijampolės PN areštinėje buvo per maži pasivaikščiojimo kiemeliai, buvo bloga ventiliacija, todėl trūko oro ir buvo labai karšta.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo mažai vietos teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo bloga ventiliacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01) 24 p. numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos pro langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b.l. 17-18, 19-20) matyti, kad gyvenamosios patalpos Marijampolės PN vėdinamos pro langus ir tai atitinka HN 76:2010 24 p. nuostatas.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 7 nebuvo langų, o buvo tik stoglangiai, stogas skardinis, todėl buvo labai karšta ir trūko oro. Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie minėtos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos HN 76:2010 2 p.). Pažymėta, kad stoglangių pakeitimas langais ir stogo dangos pakeitimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Byloje esanti Marijampolės PN psichologinės tarnybos 2016-04-11 pažyma Nr. 55/04-252 (b.l. 16) patvirtina, kad pareiškėjas, į Psichologinę tarnybą bausmės atlikimo metu dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D.A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.