- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-575-269-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas 2007 m. lapkričio 28 d. L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad L. J. 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos krovinių poste muitiniam tikrinimui pateikė bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį Nr. 7LR10403011. Muitinio tikrinimo metu muitinės pareigūnas paėmė prekių Nr. 9 ir Nr. 13 mėginius kodo patikrinimui. Pagal Muitinės laboratorijos išvadas Nr. 38511-38516 (2007-10-16) Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė minėtoms prekėms kitus TARIC kodus (2007-11-20 sprendimu Nr. (LM19)-RŽ77-564 lentelė Nr. 1). Pasikeitus TARIC kodui 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (LM19)-RŽ77-564 papildomai priskaičiuota muito 511 Lt, PVM-92 Lt. Prieš pateikdama prekes muitiniam tikrinimui L. J. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 42 straipsnio numatyta teise apžiūrėti prekes bei imti jų mėginius nesinaudojo. L. J. pateikdama neteisingus duomenis apie prekės kodą muitinės deklaracijoje ir tuo nedeklaruodama dalies importo mokesčių pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį. Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 3 dalyje. Nustatyta, kad L. J. Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu nubausta už ATPK 209² straipsnio 2 dalies pažeidimą, Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. liepos 4 d. nubausta už ATPK 209² straipsnio 1 dalies pažeidimą.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimu L. J. pripažino kalta už ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą ir skyrė 5000 litų baudą.
Teismas nurodė, kad L. J. atstovas advokatas H. M. nurodė, kad pažeidėja savo kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad prekes deklaravo pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais. Išvengti netikslaus prekių kodų surašymo neturėjo galimybės, nes negalėjo žinoti, jog prekių gamintojas pateikė neteisingus duomenis apie prekių sudėtį. Pažeidėja pripažįsta, kad už muitinei pateiktų duomenų teisingumą yra atsakinga. Atkreipė dėmesį, kad Mokestinių ginčų komisija ankstesnius Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimus, kuriais UAB „Baltijos bretlingis“ už netikslų kodų nurodymą buvo paskirtos mokestinės baudos ir delspinigiai, panaikino.
Teismas nurodė, kad L. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 13-15), Klaipėdos teritorinės muitinės prekių klasifikavimo aktais (b. l. 16-21), siuntimais mėginiui klasifikuoti (b. l. 22-27), deklaracijomis (b. l. 26-31), pažyma (b. l. 40).
Teismas nurodė, kad nurodytų įrodymų pagrindu nustatyta, kad pažeidėja, būdama atsakinga UAB „Baltijos bretlingis“ už duomenų pateikimą muitinei, muitinio patikrinimo metu pateikė neteisingus duomenis apie prekės kodą. Nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, mokestines prievoles bendrovė yra sumokėjusi.
III.
L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad savo kaltės dėl neteisingo prekių kodų deklaravimo nepripažįsta. Pripažįsta, kad deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, todėl pažeidimas padarytas netyčia, nes ji negalėjo žinoti, jog prekių gamintojas pateikė neteisingus duomenis apie prekių sudėtį. Nurodo, kad vos paaiškėjus, jog pateikti duomenys apie dalies prekių klasifikavimą yra neteisingi, įvykdė Klaipėdos teritorinės muitinės nurodymus ir sumokėjo trūkstamas muito mokesčio ir muito PVM sumas.
Nurodo, kad prekės muitinėje buvo deklaruotos tiksliai pagal prekių gamintojo AZOT „Chersonskaja konditerskaja fabrika“ pateiktą 2007 m. rugpjūčio 29 d. kokybės pažymėjimą Nr. 151, kuriame esantys duomenys nulėmė UAB „Baltijos bretlingis“ prekių kodų pasirinkimą deklaruojant prekes. Nurodo, kad asmuo, atstovaudamas bendrovę ir pasitikėdamas prekės tiekėjo pateiktais dokumentais, neprivalėjo papildomai tikrinti prekių sudėties.
Nurodo, kad Mokestinių ginčų komisija ankstesnius Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimus, kuriais UAB „Baltijos bretlingis“ už netikslų kodų nurodymą buvo paskirtos mokestinės baudos bei delspinigiai, panaikino. Prašo atsižvelgti į Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. S-421-(7-453/2005).
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, o L. J. skundo nepatenkinti.
Nurodo 1992 m. spalio 12 d. tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsnį, numatantį galimybę ir tvarką pasitikrinti prekes su deklaracijoje nurodytais duomenimis iki šių prekių pateikimo ir deklaravimo muitinei. L. J. savo rizika nepasinaudojo šia teise ir nesiėmė jokių veiksmų prekės kodų tiksliam nustatymui. Pažymi, kad L. J. žinojo, kad importuojant konditerijos gaminius gamintojo nurodyti prekės kodai dažnai yra neteisingi, nes ne kartą muitinei suabejojus UAB „Baltijos bretlingis“ importuotų konditerijos gaminių sudėties teisingumu ir išsiuntus mėginius tyrimui, iš muitinės gaunamos išvados parodė, kad gamintojo nurodyti duomenys neatitinka faktinių duomenų. Nurodė, kad dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo L. J. ne kartą buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 012190/RŽ51-237; Nr. 012192/RŽ51-288).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 209² straipsnio 3 dalis nustato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Byloje esančios deklaracijos (b. l. 26-31), prekės klasifikavimo aktai (b. l. 16-21), L. J. paaiškinimas (b. l. 6), Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas (b. l. 13-15) patvirtina, kad L. J. 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos krovinių poste muitiniam tikrinimui pateikė neteisingus duomenis apie prekės kodą. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2007 m. gegužės 15 d. bei 2007 m. liepos 4 d. nutarimų (b. l. 7-8; 10-11) matyti, kad L. J. administracine tvarka yra bausta už ATPK 209² straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad byloje pagrįstai nustatyta, kad nurodytoje L. J. veikoje yra ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, o L. J. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Apeliaciniame skunde keliamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės padarius šį pažeidimą klausimas, tai yra, ar nagrinėjamoje situacijoje L. J. suvokė, kad muitinės pareigūnui pateikiamame bendrajame administraciniame dokumente nurodė neteisingus duomenis, taip pat, ar ji privalėjo ir galėjo šiame dokumente nurodyti teisingus deklaruojamų prekių TARIC kodus.
L. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad prekes deklaravo pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus ir neprivalėjo papildomai tikrinti prekių sudėties. Šie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai turi būti vertinami, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, L. J. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačios deklarantės atsakomybės. Vertinant, ar L. J. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, o taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). L. J. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinusi, kad bendrajame administraciniame dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tik jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai, prieš tai nesiimdama jokių veiksmų tiksliems prekių kodams nustatyti. L. J. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama deklaracijoje ir patvirtindama tai savo spaudu L. J. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad L. J. turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bendrajame administraciniame dokumente deklaruojamų prekės kodų, kadangi jau ne kartą muitinei suabejojus UAB „Baltijos bretlingis“ importuotų konditerijos gaminių sudėties teisingumu ir išsiuntus mėginius ištyrimui, iš muitinės laboratorijos gaunamos išvados parodė, kad gamintojo nurodyti duomenys yra neteisingi. Taigi, darytina išvada, kad L. J. numatė, jog jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Tai, kad L. J. deklaravo prekes pagal gamintojo pateiktus duomenis jais pasitikėdama, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad L. J. veikoje ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai, teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su L. J. paskirtos piniginės baudos dydžiu.
2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą", kad „įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką - skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą", ir kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui butų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda", o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios - apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą".
Remiantis šia Konstitucinio Teismo doktrina, atsižvelgiant į aplinkybes, kad L. J. deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, padarė ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą dėl neatsargumo, dėl netinkamai užpildytos deklaracijos papildomai priskaičiuota mokesčių: muito – 511 Lt, PVM – 92 Lt, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo L. J. paskirta 5000 litų bauda yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga ir, remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, mažintina iki 400 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimą pakeisti: L. J. paskirtą 5000 litų baudą sumažinti iki 400 litų.
Nutartis neskundžiama.