- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-707-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-01210-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d., paskiriant jam 2800 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimu D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d., ir nubaustas 2800 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2012 m. kovo 4 d., apie 13.20 val., Molėtų plente, Vilniuje, vairavo automobilį „Jaguar x-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,85 promilės ± 1,7%), pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, be to vairuojamam automobiliui nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. J. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinę bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl D. J. pripažintos kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d. priimtas, pažeidžiant ATPK 9, 256, 257, 272, 280, 286 straipsnių nuostatas, bendruosius reikalavimus administracinių bylų procesui, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Pažymi, jog ATPK 126 str. 4 d. imperatyviai nurodo, jog vairuotojas atsako už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Atkreipia dėmesį, jog jis nebuvo policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis neblaivus, jis buvo surastas apie 15 minučių sėdintis automobilyje ir vartojantis alkoholį, kadangi toliau vairuoti ir pažeidimo, už kurį buvo nubaustas, daryti neketino. Pabrėžia, jog jokie liudytojai teismo posėdyje nebuvo apklausti, nors teismui apeliantas pateikė duomenis ir prašė, kad būtų apklausti: A. D., važiavęs kartu su juo, ir S. D., turėjęs atvažiuoti ir atvežti benzino bei parvairuoti automobilį, tačiau teismas visiškai neargumentavo, kodėl juos neapklausė, o vadovavosi vien policijos pareigūnų pateiktais duomenimis, kurie tik patvirtina neginčijamą faktą, kad apeliantas sėdėjo automobilyje ir buvo neblaivus, tačiau visiškai neįrodo, jog jis būdamas tokioje būsenoje vairavo. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė negali būti grindžiama pažeidėjo paaiškinimu, nes pats teismas nutarime pažymėjo, jog D. J. neprisipažino dėl padaryto pažeidimo. Ši aplinkybė, apelianto manymu, parodo, kad teismas atmestinai ir neįsigilinęs įvertino byloje surinktus faktinius duomenis.
Apeliantas teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje negali būti laikomas leistinu įrodymu ATPK 256 str. 2 d. prasme, nes šis dokumentas surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus – protokole nėra atskleista pažeidimo esmė bei nenurodyti faktiniai duomenys, patvirtinantys pažeidimo faktą. Pažymi, jog jokie bylos duomenys nepatvirtina protokole nurodytos aplinkybės, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apeliantas mano, jog buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat į teisingą teismą, tokiu būdu teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., 6 str. bei ATPK 272 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma D. J. apeliacinio skundo netenkinti, apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigiama, jog apelianto kaltė įrodyta bylos medžiaga, o D. J. skundo teiginiai nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi KET pažeidimų įrodymai. Tuo tarpu D. J. parodymai vertintini kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto D. J. skundą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. D. J. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, tame tarpe ir pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., įrodyti byloje surinkta medžiaga.
D. J. neigia savo kaltę ir tvirtina nevairavęs automobilio neblaivus, o sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholinius gėrimus, nes toliau vairuoti neketino. Tokia nubausto asmens iškelta versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.
Apelianto D. J. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, priešingai nei nurodyta skunde, įrodyta ne tik policijos pareigūno I. P. parodymais, bet ir tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita medžiaga.
Išanalizavus policijos pareigūno I. P. parodymus, nustatyta, kad pareigūnas su kolega dirbo Molėtų plente ir gavo pranešimą apie girtą vairuotoją, vairuojantį automobilį Jaguar. Sustoję Molėtų plente matė link Molėtų dideliu greičiu važiuojantį automobilį Jaguar, tačiau žinodami, kad jo pavyti negalės, liko vietoje. Po maždaug 5-7 minučių iš toli pamatė dideliu greičiu jau nuo Molėtų artėjanti automobilį ir matė, kad tai tas pats automobilis Jaguar. Automobilis pravažiavo pro juos apie 7 metru atstumu ir jis gerai matė bei įsidėmėjo vairuotojo veidą, tai buvo D. J.. Jie pradėjo persekioti automobilį, tačiau pametė jį iš matymo. Važinėdami po rajoną, maždaug po 5 minučių pamatė tą patį automobilį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jame vairuotojo pusėje sėdėjęs D. J. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo girtumas buvo patikrintas alkotesteriu (b. l. 19). Įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos iš esmės analogiškai. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad policijos pareigūnai įsidėmėjo asmenį vairavusį automobilį Jaguar ir sulaikius automobilį už vairo sėdėjo tas pats vairuotojas, t.y. D. J. (b. l. 4).
Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais, byloje nenustatyta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pareigūnų nurodytos aplinkybės neteisingos, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Iš alkotesterio kvito matyti, kad D. J. 2012 m. kovo 4 d., 13.36 val., buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas (b. l. 5). Iš D. J. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, jog apeliantui išduoto šio pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs (b. l. 9).
Pažymima, kad policijos pareigūnai patvirtino aplinkybę, jog automobilį „Jaguar x-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusį iš Molėtų vairavo būtent apeliantas. Be to, pats apeliantas patvirtino, kad važiavo iš Molėtų pusės. Tai, jog policijos pareigūnai trumpai pametė automobilį iš akiračio, jį surado po kokių 5 minučių, nepaneigia fakto, jog D. J. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, atkreipiant dėmesį į tai, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis gėrė tik sėdėdamas automobilyje, t.y. apie 5 minutes, kaip nurodo pareigūnai, mažai tikėtina, atsižvelgus į jam nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismo posėdyje nebuvo apklausti A. D., važiavęs kartu su juo, ir S. D., turėjęs atvažiuoti ir atvežti benzino bei parvairuoti automobilį, nors teismui jis pateikė duomenis ir prašė juos apklausti. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantui D. J. buvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Protokole, priešingai nei teigia apeliantas, nėra užfiksuota, jog D. J. buvo prašęs apklausti minėtus asmenis (b. l. 18-20), skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti protokolo turinio teisingumu. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole, priešingai nei teigia apeliantas, atskleista padarytų pažeidimų esmė, tuo tarpu ATPK 260 str. 1 d. nenumatytas reikalavimas nurodyti faktinius duomenis, patvirtinančius pažeidimo faktą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog buvo pažeista apelianto teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
Taigi, surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina D. J. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad D. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, galutinė administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, apylinkės teismas nepažeidė apelianto teisės į teisingą teismą bei skunde minimus teisės aktų nuostatas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.