- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-07-28
- Bylos Nr.
- 2-383
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autolizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autoreviu“, Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autolizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. B2-537-1/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autoreviu“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltijos autolizingas“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Autoreviu“. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 15 d. preliminariu sprendimu buvo priteista 20 835,76 Lt skolos, 6 415,90 Lt delspinigių, 408,77 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt atstovavimo išlaidų bei palūkanos. Atsakovas daugiau kaip tris mėnesius pradelsė vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovui įteiktas įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas skolos nepadengė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 8 d. nutartimi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtu. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas, delspinigiai bei palūkanos. Šios sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 str.). Pagal ĮBĮ 4 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą, kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė neturi turto ar pajamų iš kurių gali būti išieškomos skolos ir dėl to antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad minėtas teismo sprendimas buvo pateiktas vykdyti ir antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus neįvykdytus, teismas pareiškimą [paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltijos autolizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
1. Pagal ĮBĮ 4 straipsnį pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti pateiktas esant bent vienai minėtame straipsnyje nurodytai sąlygai.Ieškovas pateikė pareiškimą ĮBĮ 4 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, t.y. atsakovui laiku neatsiskaitant, bei laiku nemokant priteistų sumų. Todėl teismas neturėjo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu.
2. Teismas neinformavo ieškovo ir nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti kaip nustatyta CPK 138 ir 115 straipsniuose. Tuo teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
3. Teismas neįvertino, kad ieškovas laikėsi visų ĮBĮ reikalavimų, įteikė atsakovui įspėjimą, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu.126.2.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą ir šį apeliacijos objektą patvirtina teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.”(LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40). Kitoje nutartyje nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t.y. 1) pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies, 2) pasisako dėl apelianto nurodytų pagrindų.” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1109/2000, kat. 8). Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka minėtose apeliacijos ribose.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal ĮBĮ 3 straipsnį - įmonės kreditoriai - tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. spalio 15 d. preliminaraus sprendimo (b.l.3-4) matyti, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų prievolę, t.y. ieškovas yra kreditorius ĮBĮ prasme. Pagal ĮBĮ 5 straipsnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius, todėl ieškovas turėjo teisę pateikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pagal ĮBĮ 4 straipsnį - ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Įstatymas nustato alternatyvias sąlygas pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti. T.y. pakanka bent vienos sąlygos, kad asmuo turėtų teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Minėta, kad ĮBĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kreditorius gali pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jei atsakovas laiku nemoka priteistų sumų. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. spalio 15 d. preliminaraus sprendimo (b.l.3-4) matyti, kad atsakovas nuo 2003 metų nemoka teismo priteistų sumų, todėl ieškovas turėjo teisę pateikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir teismas privalėjo nagrinėti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant bent vienam iš lygiaverčių alternatyvių įstatymo nustatytų pagrindų, teismas negali reikalauti kitų pagrindų buvimo. Teisę pasirinkti kuriuo pagrindu reikšti ieškinį turi ieškovas. Dėl šių argumentų atskirojo skundo motyvai, kad pareiškimo pateikimui pakanka bent vienos iš ĮBĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų, yra pagrįsti, o teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tam, kad iškelti bankroto bylą teismas turi nustatyti dvi aplinkybes: pirma, kad ieškovas turi turėti teisę pateikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir, antra, kad yra bent viena ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui (įmonė yra nemoki, daugiau kaip tris mėnesius neatsiskaito su darbuotojais arba viešai pranešė, kad negali ar neketina atsiskaityti su kreditoriais). Kaip minėta, teisę pasirinkti kuriuo pagrindu reikšti ieškinį turi ieškovas, todėl teismas turėjo priimti ieškinį ir nagrinėti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi nustatyti ar yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai bankroto bylai iškelti ir spręsti ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.