- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-20485-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14620-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- O. J., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų O. J. ir A. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjų pareiškime nurodoma, kad 2000-05-01 mirė pareiškėjų motina I. J.. Iki pat mirties I. J. gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėjomis. Po motinos mirties liko turtas: 48/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės registruotos motinos vardu 1993-05-21 pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2171 pagrindu. 2000-05-01 mirus motinai, nei pareiškėjos, nei niekas kitas notariniu būdu palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Į palikimo atsiradimo vietos notarą trijų mėnesių laikotarpiu pareiškėjos nesikreipė, kadangi turtą priėmė ir pradėjo palikimą valdyti faktiškai (LR CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Pareiškėjos minėtu butu naudojasi kaip savu, prižiūri, moka nustatytus mokesčius. Šiame name deklaravusios savo gyvenamąją vietą. Taip pat palikimą priėmė, perimdamos ir pasidalindamos mirusiajai priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus ir pan. Atsitiktinai sužinojo, kad privalo turtą persiregistruoti savo vardu, tik, kai kreipėsi į notarą dėl sandorio sudarymo. Iš notaro sužinojo, kad dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo turi kreiptis į teismą. Remiantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., yra vienintelės įstatyminės pirmos eilės įpėdinės, jokių kitų įpėdinių, galinčių pretenduoti į šį turtą, nėra. Remiantis CK 5.2 str. 3 d., jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau Taisyklės). Pagal Taisyklių 43 p. nuostatas, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, šiuo atveju - VĮ Turto banką (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.). Vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 8 p., teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, O. J. ir A. Š. priėmė motinos I. J., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-05-01, palikimą, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad Paminėtina, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinus tai, kad pareiškėjų motina mirė 2000-05-01, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (tolia - CK) 587 straipsnio 2 dalies normos, kuriose yra nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name, nuosavybės dokumentų tvarkymas ir kt.). Atsižvelgus į pateikus kasacinio teismo išaiškinimus ir į šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus nėra aišku dėl kokių priežasčių pareiškėjos 2000-05-01 atsiradusios paveldėjimo teisės nerealizavo visa apimtimi ir daugiau kaip 10 metų neįregistravo savo teisių į paveldimą turtą, Taip pat šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai, VĮ Turto banko manymu, visapusiškai nepatvirtina minėtam juridiniam faktui pagrįsti reikšmingos bylos aplinkybės apie tai, jog pareiškėjos po motinos mirties, per 6 mėnesių laikotarpį, atliko aktyvius veiksmus. Dėl to, nustatant priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti įvertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y, ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Be to, tik ištyrus minėtas aplinkybes ir nustačius, kad pareiškėjos kaip paveldėtojos atliko aktyvius veiksmus, atitinkančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamuose išaiškinimuose apie tai, galėtų būtų konstatuojamas pareiškėjų prašomas juridinis faktas. VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjų pareiškime nurodyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį pareiškime nurodyto turto valdymą ir pareiškėjų teisių į jį įgyvendinimą Prašo pareiškėjų O. J. ir A. Š. pareiškime nurodytų prašymų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į I. J. paveldimą turtų nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jų atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros. I. J. mirė 2000 m. gegužės 1 d. Po I. J. mirties į notarus dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. 2018-01-30 išduotas liudijimas (notarinio registro Nr. NJ-402), Notarų rūmų 2018-05-08 raštas Nr. S-245, Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2018-01-30 išrašas. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-04-13 išrašas patvirtina, kad I. J. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 48/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės registruotos motinos vardu 1993-05-21 pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2171 pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad teisė paveldėti pareiškėjoms atsirado prieš įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl paveldėjimo santykiams šioje byloje taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnis).
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 567 straipsnio 1, 2 dalys, 573 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja I. J. mirė 2000 m. gegužės 1 d., ji nebuvo sudariusi testamento, todėl nagrinėjant šią civilinę bylą būtina taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius, kurios galio iki 2001 m. liepos 1 d. Pagal CK 573 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.), kuris nustatė įpėdinių pagal įstatymą eiles, pareiškėjos, būdamos mirusios I. J. vaikais, gali turėti įstatyminio įpėdinio statusą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį palikimą priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. CK 587 str. (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad pagal šio straipsnio nuostatas buvo laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CPK 587 str. 3 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises).
Kaip minėta aukščiau, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki motinos I. J. mirties ir po motinos mirties 2000-05-01, O. J. ir A. Š. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro išrašų matyti, kad pareiškėja A. Š. 1995-08-08, o pareiškėja O. J. 1996-01-25 yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pateiktos informacijos apie apmokėjimus už komunalines paslaugas pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 111716-8, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2000-05-01 matyti, kad ir po pareiškėjų motinos I. J. mirties 2000-05-01 mokesčiai už komunalines paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo ir toliau mokami. Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. K. ir J. J. parodė, kad po motinos I. J. mirties 2000-05-01 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi liko pareiškėjos O. J. ir A. Š., jos rūpinosi butu, mokėjo ir moka mokesčius už šį butą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tokios pat nuostatos buvo numatytos ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame Civiliniame kodekse, o būtent CK 587 straipsnio 1 dalyje. Iš to darytina išvada, kad O. J. ir A. Š. po savo motinos I. J. mirties priėmė visą jo palikimą.
Nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį registruotiną turtą yra išviešintos nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl aukščiau minėto nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po I. J. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad O. J. ir A. Š. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per šešis mėnesius po motinos I. J. mirties, tuo priimdamos jos palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad O. J. ir A. Š. priėmė palikimą po motinos I. J. mirties, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjos įrodė, kad šio juridinio fakto nustatymas sukels joms teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjoms turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270, 448 str. str. teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2000 m. gegužės 1 d., mirties, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.