Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. I., R. A., G. N., R. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. B. (toliau - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo motinos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė palikimą po savo tėvo V. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo kopija, b. l. 7); V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (mirties liudijimo kopija, b. l. 8). V. A. yra E. A. sūnus (gimimo liudijimo kopija, b. l. 4). E. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas, b. l. 10). V. A. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašas, b. l. 9) P. R. B. yra V. A. duktė (gimimo liudijimo kopija, b. l. 4, santuokos sudarymo įrašo kopija b. l. 5, santuokos sudarymo įrašo kopija b. l. 6). Mirusiosios A. E. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., nuosavybės pagrindas 2003 m. birželio 5 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)2003 m. liepos 15 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, b. l. 13, 14), statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).(b. l. 15-16). Dėl mirusiosios E. A. turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro (notaro liudijimas b. l. 18). Dėl mirusiojo V. A. turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro ( notaro liudijimas b. l. 17).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 str. 1 d., kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiosios E. A. sūnus V. A. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį. V. A. palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 567 str., 587 str.).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad V. A. po savo motinos E. A. mirties liko gyventi jos motinai priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)r. sav. iki pat savo mirties dienos. V. A. baigė tvarkyti motinai priklausančios nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus. Nuosavybės teisės į žemę E. A. buvo atkurtos jau po jos mirties, t. y. 2003 metais. Atkūrus E. A. nuosavybės teises į žemę (du žemės sklypus), jais naudojosi ir juos dirbo mirusiosios sūnus V. A. iki savo mirties. Tokiu būdu jis priėmė palikimą po savo motinos E. A. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šie visi duomenys rodo, kad V. A. motinos E. A. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 6 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas V. A. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjos tėvas V. A., miręs (duomenys neskelbtini). po savo motinos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Po savo tėvo V. A. mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiojo duktė pareiškėja R. B. turėjo teisę paveldėti jo turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jai po tėvo mirties atiteko tėvui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Pareiškėja prižiūri ir tvarko namą, kuriame tėvas gyveno ir kurį tėvas turėjo teisę paveldėti, prižiūriu jo aplinką, moka komunalinius mokesčius už jį. Keletą metų po tėvo mirties pareiškėja naudojosi ir prie namų esančiu žemės sklypu, kurį turėjo teisę paveldėti jos tėvas, ten sodinosi daržus, nusiimdavo sodo derlių. Vėliau keletą metų tiek prie namų esančiu žemės sklypu (0,38 ha ploto), tiek ir kitu žemės sklypu (1,35 ha ploto), kurie priklausė mano senelei ir kuriuos turėjo teisę paveldėti pareiškėjos tėvas V. A., naudojosi greta gyvenantys giminaičiai (tėvo sesuo), o jai 2015m. mirus žemės sklypais naudotis leido jos dukrai, kad žemės sklypai nebūtų apleisti. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė visus savo tėvo daiktus, t. y. priėmė mirusio tėvo palikimą faktinio valdymo būdu.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog pareiškėja po savo tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini)mirties priėmė jo palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimai yra teisėti. Jie taip pat yra pagrįsti ir įrodyti paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo faktų nustatymų negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai. Faktai nustatomi turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 17,92 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo motinos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje Nr.2YT-1323-1021/2022; kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.