Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-24 · Byla Nr. N-662-2931-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
N-662-2931-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N662–2931/2009Procesinio sprendimo kategorija 50.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato pareigūnas 2008 m. balandžio 21 d. R. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. kovo 20 d. R. Z. iš bendros virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuėmė kriauklę. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gegužės 8 d. nutarimu R. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą paskyrė įspėjimą.

II.

R. Z. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama Komisijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Neigė, jog bendro naudojimo patalpose savavališkai nuėmė kriauklę. Jos teigimu, namas yra senas, bute nedarytas remontas dešimtis metų, buto bendrasavininkis A. B. atsisako kartu remontuoti virtuvę. Nurodė, jog santechnikams pajudinus kriauklę, ji nulūžo nuo surūdijusių vamzdžių. Pažymėjo, jog tada jai tapo žinoma, kad būtina pakeisti vamzdžius. Jos teigimu, gyvenamosios patalpos bendraturtis atsisako kartu atlikti santechnikos įrenginių remonto darbus, darbų atlikimui ji viena neturi piniginių lėšų, todėl šiuo metu negali tai padaryti. Pabrėžė, jog kreipėsi į namą administruojančią bendrovę AB „City Service“, kuri žadėjo atvykti patikrinti esamą padėtį, tačiau neatvyko.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato viešosios policijos Policijos nuovada atsiliepimu į skundą prašė jo nepatenkinti.

Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atsiliepimu į skundą prašė jo nepatenkinti. Nurodė, jog R. Z. bei A. B. yra dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčiai, todėl buto virtuvė yra bendro naudojimo patalpa. Pabrėžė, jog R. Z. be A. B. sutikimo savavališkai išmontavo virtuvės kriauklę, nors bendro naudojimo objektai valdomi, naudojami ir jais disponuojama bendraturčių sutikimu, todėl padarė savavaldžiavimo veiksmus.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutarimu skundą patenkino, Komisijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. Z. atžvilgiu nutraukė.

Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir nukentėjusiajam A. B.. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Iš nukentėjusiojo A. B. paaiškinimų teismas nustatė, jog jis nedavė sutikimo R. Z. pakeisti bendro naudojimo virtuvės kriauklės ir reikalauja kriauklę atstatyti. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo asmens paaiškinimų ir pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, jog namo ir buto įrenginiai yra susidėvėję, nes nekeisti daugiau kaip 40 metų (b. l. 10, 43). Iš R. Z. paaiškinimų teismas nustatė, jog kriaukle nebegalima buvo naudotis, nes bėgantis vanduo apliedavo patalpas. Nukentėjusysis sutiko, jog neįmanoma atstatyti virtuvės kriauklės, nepakeitus santechninių įrenginių. Nurodė CK 4.82 straipsnio 1 dalį, pagal kurią namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o šiems objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (4.83 str.) arba skiriamas administratorius (4.84 str. 1 d.). Teismas nustatė, jog namą administruojanti bendrovė AB „City Service“ neatsakė į R. Z. prašymus pakeisti vamzdyną (b. l. 9). Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog R. Z. nuėmė virtuvės kriauklę dėl būtinojo reikalingumo, norėdama apsaugoti nuo galimos grėsmės - apliejimo vandeniu, ne tik šią patalpą, bet ir kitas patalpas, esančias pirmajame aukšte po šia gyvenamąja patalpa. Pabrėžė, kad tokia teisė jai, kaip gyvenamosios patalpos bendraturtei, numatyta CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatančiame, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams.

Nurodė ATPK 17 straipsnį, pabrėžė, kad būtinas reikalingumas teisėtas, kai 1) gresia žala valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, 2) pavojus yra akivaizdus ir realus, 3) gresiančio pavojaus negalima pašalinti kitais būdais, kaip tik padarant žalą teisės saugomiems interesams, 4) iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalą trečiajam asmeniui, 5) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji žala, ir konstatavo, kad būtent šiuos požymius ir atitinka R. Z. veiksmai, o padaryta žala - sukelti nepatogumai dėl bendro naudojimosi kriauklės nuėmimo bendraturčiams, yra žymiai mažesnė nei toji, kurios stengtasi išvengti, protingai ir racionaliai reaguojant į buvusią situaciją.

IV.

A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundo nepatenkinti ir Komisijos nutarimą palikti galioti.

Sutinka, kad šalto vandens vamzdžiai buvo seni, tačiau teigia, kad jie nebuvo surūdiję ar pažeisti iš vidaus, nes ketaus vamzdžiai nerūdija. Tokie patys vamzdžiai (kaip virtuvės vamzdžių tęsinys) yra ir tualeto patalpoje, tačiau jų keisti nereikia. Paaiškina, kad dirba vamzdininku, turi santechniko kvalifikaciją, todėl išmano apie vamzdžių būklę. Nurodo, kad prieš keletą metų pats pakeitė seną, vandenį praleidžiančią kriauklę nauja, todėl nebuvo būtinumo dar kartą ją keisti. R. Z. ją išmontavo net neklausdama sutikimo ir motyvavo tuo, jog kriauklė yra R. Z. priklausančioje virtuvės patalpos pusėje (pagal susiklosčiusią naudojimosi virtuvės patalpa tvarką). Teigia, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad virtuvės kriauklės ir vamzdžiai buvo avarinės būklės, pateiktos nuotraukos tik rodo, kad buto sienos yra neremontuotos. Pabrėžia, kad dėmės ant sienų atsirado dar tuo metu, kai virtuvėje buvo praleidžianti vandenį kriauklė, kurią A. B. pakeitė. Mano, kad teismas, vadovaudamasis tik R. Z. paaiškinimais, pažeidė objektyvaus įrodymų vertinimo principą. Teigia, kad būtinasis reikalingumas nėra įrodytas, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę turtui. Pažymi, kad iki kriauklės išmontavimo nebuvo jokių skundų ir įvykių, susijusių su virtuvės kriauklės tinkamumu naudoti. Atkreipia dėmesį, kad R. Z. įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atitinkamas institucijas ar bendrosios kompetencijos teismą dėl būtinų remonto ar kitų darbų vykdymo be bendraturčio sutikimo. Mano, kad R. Z. kreipimasis į AB „City Service“ neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes prašymą šiai bendrovei R. Z. parašė jau po to, kai jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, be to, AB „City Service“ nėra namą administruojanti bendrovė. Tvirtina, kad teismo išvada apie apliejimo grėsmę yra nepagrįsta. Nurodo, kad net jei toks pavojus būtų kilęs, jis būtų šalinamas keičiant kranus, vandens maišytuvą, bet ne kriauklę.

Atsiliepimas

Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Pabrėžia, kad bendrosios nuosavybės objektai yra valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu R. Z. kalbėjo tik apie norą padaryti virtuvėje kosmetinį remontą, o ne apie virtuvėje esančios kriauklės pakeitimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto trečiojo policijos komisariato Policijos nuovada atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

ATPK 188 straipsnyje numatytas savavaldžiavimas įvardintas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

R. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Komisija nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą už tai, kad ji, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrasavininke, iš bendro naudojimo virtuvės savavališkai, be kito bendrasavininkio sutikimo, nuėmė virtuvės kriauklę. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą R. Z. atžvilgiu nutraukė, kadangi konstatavo, jog R. Z. nuėmė bendrojo naudojimo virtuvės kriauklę esant būtinajam reikalingumui, siekdama išvengti galimo šios ir kitų patalpų apliejimo vandeniu. Apygardos administracinis teismas nurodė, kad iš R. Z. paaiškinimų matyti, jog kriaukle nebegalima buvo naudotis, nes bėgantis vanduo apliedavo patalpas. Tačiau iš byloje esančio R. Z. rašto AB „City Service“ (b. l. 9) matyti, jog ji norėjo virtuvėje daryti tik kosmetinį remontą. R. Z. 2008 m. balandžio 1 d. paaiškinime (b. l. 25) nurodė, kad darė sienų remontą. Skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui R. Z. pažymėjo, kad su broliu nusprendė atlikti dalies virtuvės remontą – perdažyti sieną bei pakeisti kriauklės kraną (b. l. 4). Pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad norėjo atlikti dalinį virtuvės remontą, t. y. perdažyti virtuvės sieną, pakeisti plautuvės kraną, nes nuo drėgmės surūdijo viryklė (b. l. 40). Byloje nėra medžiagos, kuri rodytų, jog R. Z. nuėmė kriauklę, siekdama išvengti galimo patalpų apliejimo vandeniu, t. y. ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar būtų pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 43, 46) taip pat neįrodo būtinojo reikalingumo situacijos. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga, priešingai pirmosios instancijos teismo konstatuotam faktui, jog R. Z. kriauklę nuėmė, norėdama apsaugoti nuo galimos grėsmės – patalpų apliejimo vandeniu, rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tenorėjo pagerinti vizualinę virtuvės būklę – perdažyti sieną, pakeisti kraną. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ir pats nukentėjusysis sutiko, jog neįmanoma atstatyti virtuvės kriauklės nepakeitus santechninių įrenginių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis faktas paaiškėjo ne prieš nuimant kriauklę be bendrasavininkio sutikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo siekiama daryti tik kosmetinį remontą, o ne pakeisti vamzdžius. Vamzdyno būklė paaiškėjo tik nuėmus kriauklę. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog R. Z. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti. Pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad atvykus santechnikui ir pajudinus plautuvę ji nulūžo nuo aprūdijusių vamzdžių (b. l. 40). Apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. posėdyje R. Z. nurodė, kad kriauklė nulūžo nuo rūdžių atvykus santechnikui ir ją pajudinus (b. l. 51). Šiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat paaiškino, kad kriauklė buvo nulaužta netyčia, nes vamzdžiai surūdiję (b. l. 52). Tačiau 2008 m. balandžio 1 d. paaiškinime R. Z. nurodė, jog virtuvėje nuėmė kriauklę (b. l. 25). N. D. 2008 m. kovo 27 d. patikslintame pareiškime nurodė, kad R. Z. savavališkai išnešė iš virtuvės kriauklę (b. l. 24). N. D. 2008 m. kovo 14 d. pareiškime teigė, kad kaimynai su savo šeima žada nuimti iš bendros virtuvės kriauklę (b. l. 23). R. Z. rašte AB „City Service“ pažymėjo, kad norėjo virtuvėje daryti kosmetinį sienų remontą, tam reikėjo nuimti seną kriauklę (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 2 d. posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad siūlė bendrasavininkiams pakeisti seną kriauklę nauja, ir pripažino, kad būtų kriauklę nupirkusi iš savo lėšų, tačiau bendrasavininkiai nesutiko (b. l. 51). A. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pati kriauklė ją pajudinus nenulūžo nuo vamzdžių, tačiau ji buvo išmontuota laužtuvo ir kirvio pagalba, ją nukertant nuo vamzdžių (b. l. 61). Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, konstatavimui būtina rinkti papildomus įrodymus. Tam, kad būtų išsiaiškinta, ar R. Z. turėjo tikslą padaryti veiką, suformuluotą administracinio teisės pažeidimo protokole, t. y. savavališkai nuimti kriauklę, tikslinga apklausti Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato viešosios policijos Policijos nuovados Apylinkių inspektorių veiklos grupės tyrėją Renatą Markevičių, surašiusį R. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat policijos pareigūnus, atvykusius, kaip kad R. Z. nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. B. ir N. D. iškvietus policiją (b. l. 40), R. Z. apygardos administracinio teismo posėdžių metu minimą santechniką. Teisingam bylos išnagrinėjimui tikslinga išsiaiškinti, kada R. Z. raštu dėl vamzdyno keitimo (b. l. 9) kreipėsi į AB „City Service“, prašydama pakeisti vamzdyną. Taip pat svarbus netiesioginis įrodymas teisingam sprendimui priimti galėtų būti ir fakto, ar R. Z. atliko kosmetinį virtuvės remontą (jeigu atliko, tada kokį), nustatymas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo panaikinti Komisijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. Z. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 4 punktu (būtinasis reikalingumas). To padaryti negalima ir ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties), nes nagrinėjamu atveju byloje esantys prieštaravimai gali būti pašalinti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo, renkant papildomus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. (A. B.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė