- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-608-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. M. V.
- Atsakovas
- S. D.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovei A. M. V., atsakovo atstovui adv. O. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. V. ieškinį atsakovui S. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A.M. V. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2005 m. birželio 19 d. atsakovas jos nuomojamąjį žemės sklypą Kaniūkų kaime, Jurbarko rajone, sulėkščiavo su traktoriumi, sunaikino žolę ir tuo padarė ieškovei žalą. Ieškovė prašė teismą iš atsakovo priteisti 550 Lt žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas 2005 m. birželio 19 d. sulėkščiavo dalį ieškovei priklausančios žemės, pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant reikalavimų, apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymais ieškovės ieškinys nebuvo įrodytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik atsakovui naudingais liudytojų parodymais bei bylos aplinkybėmis ir pažeidė lygiateisiškumo principą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2005 m. birželio 19 d. apie 6 val. ryto ieškovė matė, kad jos nuomojamą 1,89 ha pievą lėkščiuoja atsakovas su traktoriumi. 2006 m. kovo 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui, kad 2005 m. birželio 19 d. apie 6 val. ieškovės teigimu, atsakovas sulėkščiavo jos žemę. Protokolą pasirašė įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs seniūnas V. V., žemėtvarkininkas A. P. ir seniūnijos ūkvedys J. S.. Tačiau apeliantė mano, kad teismas šio protokolo nepagrįstai nelaikė rašytiniu įrodymu. Teismas apklaustų teismo posėdyje liudytojais seniūno V. V., A. P., J. S. parodymus įvertino neteisingai, o taip pat neteisingai įvertino ir kitų liudytojų parodymus. Liudytojai N. B. ir N. B. parodė, kad ieškovė iš jų 2005 m. pirko 1,5 tonos šieno, o 2006 m. pavasarį taip pat pirko šieną, kad viena tona šieno kainavo 120 Lt. Liudytojas J. R. patvirtino, kad 2005 m. gruodžio mėn. iš jo ieškovė pirko 2 tonas šieno ir sumokėjo 240 Lt. Liudytojas H. B. teigė, kad ieškovės pieva rudenį buvo nelygi, o gal buvo ir išlėkščiuota, o liudytojas V. M. parodė, kad pieva buvo išarta arba išlėkščiuota, bet teismas priimdamas sprendimą į jų parodymus neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovė pareiškė materialinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui ir nurodė, kad ieškovei žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, t.y. sulėkščiavus ieškovės žolę. Nustačius tokį faktą, kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei atsirasti, ieškovė turi įrodyti veikos neteisėtumą, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp asmens veikos ir atsirandančios žalos. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turi įrodinėti savo kaltės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės ieškinio darė išvadą, kad ieškovė ieškinio neįrodė. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, nes teismas pareigą įrodinėti atsakovo kaltę perkėlė ieškovei.
Civilinė atsakomybė yra turtinė, pirmiausia kompensavimo pobūdžio, todėl kaltė civilinėje teisėje suprantama kitaip, negu teisės šakose, reguliuojančiose asmeninio poveikio siekiančių sankcijų taikymą. Civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Į pirmą eilę iškeliamas žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ne dėl jo kaltės ieškovei atsirado žala (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į CPK 176 straipsnio 1 dalyje suformuluotą įrodinėjimo tikslą, galima teigti, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo; pagal teismų praktikoje taikomą tikėtinumo taisyklę faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Tokioje situacijoje gali būti itin aktualu vertinti įrodymus vadovaujantis ne tik CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 19 d. apie 6 val. buvo sulėkščiuota ieškovės nuomojama žemė, t.y. apie 0,249 ha žemės. Tai, kad atsakovas per ieškovės žemę važiavo neneigė ir apklausta teismo posėdyje liudytoja atsakovo žmona D. D.. Ji parodė, kad atsakovas per žemę nuvažiavo tik kraštu ir daugiau nevažiavo. Liudytojas V. M. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. pjovė ieškovei pievą ir matė, kad pieva buvo lėkščiuota arba išarta. Liudytojo H. B. parodymais pieva buvo nelygi ir galėjo būti lėkščiuota. Faktą, kad ieškovės pieva buvo sulėkščiuota, iš dalies patvirtina ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Toks įrodymas pripažintinas leistinu rašytiniu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad faktai susiję su ieškovei atsakovo veiksmais padaryta žala egzistavo negu neegzistavo. Tokiu būdu, pripažintina, kad atsakovas privalo ieškovei atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sulėkščiuotos žemės plotą, liudytojų N. B., S. B. J. R. parodymus patvirtinančius ieškovės šieno įsigijimo kainas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atlygintinos žalos dydį nustato 120 Lt (CK 1. 5 straipsnis, CK 6.281 straipsnis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apeliantės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Apylinkės teismas padaręs nurodytus pažeidimus, netinkamai taikė ir materialinės teisės normas (CPK 339 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės A. M. V. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. D. 120 Lt žalai atlyginti ieškovei A. M. V..
Iš atsakovo priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (100 Lt žyminį mokestį ir 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ieškovei.