- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 1S-474-350/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Eligija Norkienė Paplauskė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo N. D. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria įtariamajam N. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. įtariamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2012-05-02 nuo 21 val. iki 2012-05-03 3 val., Staniūnų g. gale esančioje garažų teritorijoje, Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą išžaginti nepilnametę A. B., panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra jėga įsodinus nukentėjusiąją į automobilį, nuvežė ją į garažų teritoriją, kur, tęsdami nusikalstamus veiksmus, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, t.y. nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. padarymu.
Be to, jis, įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, 2013-01-01, apie 08.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sudavė smūgius ir peiliu sužalojo G. V. į kairę mentę, bei kairį dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1 d. padarymu.
2013-04-25 N. D. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka.
2013-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam N. D. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.
Skundžiama 2013-05-21 nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
N. D. skundžia 2013-05-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, jog turi gyvenamą vietą, gyvena su mama, yra vienintelis jos pagalbininkas, ji silpnos sveikatos, o žinojimas apie sūnaus suėmimą gali įtakoti jos sveikatos pablogėjimą. Nurodo, kad yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą, be to padeda draugams, dirba atsitiktinius darbus ir užsidirba pragyvenimui, tokiu būdu teismas suklaidintas, kad jis neturi pragyvenimo šaltinio. Įsidarbinti neturi galimybės, nes niekas nenori jo priimti dirbti dėl ankstesnių teistumų.
Teismo motyvas, kad jis ketina bėgti, nepagrįstas. Vien tai, kad už jam inkriminuotas veikas BK straipsniuose numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, negali būti pagrindu laikyti jį suimtu. Be to, byloje dėl lytinių nusikaltimų jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių sąlygų jis nepažeidęs. Jis niekada nesislėpė, gyvena pastoviu adresu, niekada nebuvo ieškomas, byloje yra nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Buvo išvykęs į užsienį, tačiau greitai grįždavo, giminių užsienyje neturi. Nori gyventi Lietuvoje ir susitvarkyti savo gyvenimą, daryti sunkių nusikaltimų nesiruošia.
Nurodo, kad kol buvo suimtas, byloje su juo nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, tad neaišku, kam laikyti jį suimtu, jei kviečiamas pats gali visada atvykti. Teigia, kad nagrinėjant skundą dėl suėmimo paskyrimo, jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį, be to, apie skundo nagrinėjimą neinformuota ir jo gynėja.
Atkreipia dėmesį, kad davė parodymus apie bylos dėl G. V. sužalojimo aplinkybių. Neneigia buvęs įvykio vietoje, kur galėjo likti jo kraujo, nes buvo stipriai susižalojęs pirštą, į medikus nesikreipė. Be to niekada nesinešioja peilio, pas jį peilis ir nebuvo rastas. Nukentėjusį pažįsta, gyvena tame pačiame name. Nuo įvykio praėjo daugiau nei 5 mėnesiai, tačiau su liudytojais ir juo net nepadarytos akistatos. Byloje dėl išžaginimo tyrimas vyksta daugiau nei metus, jis buvo paleistas po nukentėjusios apklausos, kurios metu ji prisipažino, kad apšmeižė jį iš keršto, kad su ja nebedraugauja. Pati nukentėjusioji šiuo metu suimta.
Mano, kad dėl visų paminėtų aplinkybių jam gali būti skirta švelnesnė kardomoji priemonė, nes suėmimas remiantis LAT praktika, skirtinas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BK 119 str. numatytų tikslų.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą baudžiamąją bylą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas N. D. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas. Skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą.
Byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog N. D. padarė veikas, kuriomis įtariamas. Tokie duomenys užfiksuoti byloje esančiuose įvykio vietos ir daiktų apžiūrų bei atpažinimų protokoluose, specialistų išvadose, kriminalistinių tyrimų centro pažymoje dėl DNR duomenų, liudytojų ir nukentėjusios apklausose, iš dalies paties įtariamojo N. D. parodymų protokoluose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose.
Esant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. nuostata, įtariamajam gali būti skiriama kardomoji priemonė.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama, o vėliau tęsiama tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad N. D. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, be to, yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų. Tokius suėmimo pagrindus numato BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.
LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. suėmimas gali būti paskirtas, o vėliau ir pratęstas kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. N. D. įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Už juos įstatymas numato išimtinai tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. N. D. teistas Lietuvoje ir užsienyje, tokiu būdu yra pagrindo manyti, kad jis, siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, N. D. nedirba, nevedęs, todėl nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kaip pats nurodė skunde, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl galima teigti, kad ten turi ryšių. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Suėmimo terminas N. D. buvo pratęstas ir tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Veikos, kurių padarymu įtariamas N. D. priskiriamos sunkų nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai ir nuosavybei. Nusikaltimai, kurių padarymu N. D. įtariamas, padaryti esant jo neišnykusiam teistumui, praėjus 2 metams po to, kai N. D. buvo paleistas iš pataisos namų, be to per šį laiką jis eilę kartų baustas administracine tvarka, kas rodo, jog įtariamasis nėra linkęs laikytis įstatymų bei duoda pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Aplinkybės, kad N. D. turi gyvenamą vietą, sergančią motiną, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti griežčiausią kardomąją priemonę.
Pažymėtina ir tai, kad paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą gali teismas, kai į jį pareiškimu kreipiasi bylos tyrimą kontroliuojantis prokuroras. Apygardos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl suėmimo paskyrimo, nesprendžia klausimų dėl kardomosios priemonės pakeitimo, o tikrina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl įtariamojo skunde nurodytas prašymas pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę kita – švelnesne kardomąja priemone, atmetamas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik N. D. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta, suėmimo skyrimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę.
Įtariamasis skunde teigia, kad per suėmimo laikotarpį su juo nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, be to, nagrinėjant skundą dėl suėmimo paskyrimo, jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį, o apie skundo nagrinėjimą neinformuota jo gynėja.
Kaip matyti iš pateiktos bylos duomenų, per laikotarpį nuo N. D. suėmimo byloje buvo atliekami procesiniai veiksmai – paskirti papildomas trasologinis ir biologinis DNR objektų tyrimai, apklausti liudytojai, sujungti tyrimai, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai, todėl konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, pagrindo nėra. Tai, kad su įtariamuoju per šį laikotarpį nebuvo atlikti procesiniai veiksmais, nėra sąlyga naikinti paskirtą kardomąją priemonę.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant skundą dėl suėmimo paskyrimo, apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta Panevėžio apygardos prokuratūrai, įtariamajam N. D., bei VGTPT (kur dirba įtariamojo N. D. gynėja E. Paplauskė- Norkienė ( pranešimas (duomenys neskelbtini), tačiau į skundo nagrinėjimą atvyko tik prokurorė. Kadangi kartu su skundu jį nagrinėjančiam teismui nebuvo pateiktas advokatės E. Paplauskės- Norkienės orderis, šiai advokatei apie skundo nagrinėjimą nebuvo ir negalėjo būti pranešta asmeniškai, bet, ji, žinodama, jog skundas nagrinėtinas pagal teismingumą tik Panevėžio apygardos teisme, galėjo tai sužinoti, jei būtų tuo domėjusis. Skundas buvo išnagrinėtas BPK 130 str. numatyta tvarka ir priimta neskundžiama įsiteisėjusi nutartis, kuri nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu skundą nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam N. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo N. D. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.