- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2-2307/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Ieškovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 118.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Endorus“ civilinėje byloje Nr. B2-166-198/2011 dėl įkeitimo sutarties (lakšto) pripažinimo negaliojančia, trečiaisiais asmenimis dalyvauja akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Utenos teritorinė darbo birža, uždaroji akcinė bendrovė „Haer“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos darbo birža 2011-01-03 pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento įkeitimo sutartį (lakštą), sudarytą 2008-10-08 UAB „Endorus“ (bankrutuojanti nuo 2009 m. lapkričio 20 d.) ir AB „Šiaulių bankas“ (toliau Sutartis) (CK 1.78 str. 2 d., 1.80 str. 1 d., 1.91 str. 1, 5 d., Socialinių įmonių įstatymo 21 str. 3 d.).
Nurodė, kad Sutartis buvo skirta užtikrinti kreditavimo sutartį Nr.IL-2008-004-21, sudarytą tarp AB „Šiaulių bankas“ (toliau Bankas) ir UAB „HAER“. Teigė, kad atsakovui UAB „Endorus“ 2007-12-27 buvo suteiktas socialinės įmonės statusas ir jis įgijo teisę naudotis valstybės subsidijomis darbo vietoms steigti. Dėl to 2008-05-28 tarp Anykščių darbo biržos, kurios teisių perėmėja nuo 2010-10-01 yra Utenos darbo birža, ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos Nr.SC-6, pagal kurią atsakovui turėjo būti pervesta 47 635 Lt tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbo vietoms steigti. Atsakovas įsteigė autokrautuvo vairuotojo darbo vietą, įsigijo dyzelinį krautuvą, kurį įkeitė trečiajam asmeniui Bankui.
Ieškovas teigė, kad įkeitimo sutartis yra negaliojanti nuo sudarymo momento, nes Socialinių įmonių įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad ilgalaikis turtas, kurį socialinė įmonė įsigijo pasinaudodama subsidijomis, negali būti įkeistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį be Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo ne mažiau kaip 3 metus nuo šio turto įsigijimo momento, o jei socialinė įmonė neįvykdo šių sąlygų, subsidija arba atitinkama jos dalis turi būti grąžinama. Ši įstatymo nuostata detalizuota Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-11-24 įsakymo Nr.A1-261 (toliau Aprašas), 86.6 punktu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi tenkino ieškovo Lietuvos darbo biržos ieškinį, t. y. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ginčijamą įkeitimo sutartį (lakštą), sudarytą UAB „HAER“ prievolių įvykdymui užtikrinti (CK 1.80 str., 1.91 str. 5 d.).
Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui UAB „Endorus“ buvo suteiktas socialinės įmonės statusas, o 2008-10-08 įkeitimo sutartimi Bankui jis įkeitė dyzelinį krautuvą, įsigytą naudojant valstybės subsidijos lėšas darbo vietai steigti be Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo. Taip pat nustatė, jog atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai. Teismas sprendė, jog ginčijamas įkeitimo lakštas buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. Socialinių įmonių įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, Aprašo 86.6 punktą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2009-06-10 nutarimą Nr.564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“. Sprendė, jog sudarant minėtą sandorį atsakovas UAB „Endorus“ veikė neteisėtai ir nesąžiningai, o Bankas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes iš viešų registro duomenų galėjo žinoti, kad įkaito davėjas (atsakovas) turi socialinės įmonės statusą, galėjo pasidomėti, iš kokių lėšų įsigytas įkeičiamas turtas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
Teismas ginčo teisiniams santykiams be pagrindo netaikė CK 1.80 straipsnio 4 dalies, nes jis yra sąžiningas įkaito turėtojas: įkeitimo objektas yra neregistruojamas viešame registre, jis ir notaras pareikalavo iš atsakovo pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti apie aplinkybes, darančias įkeitimo sandorį negalimą. Išrašas iš VĮ Registrų centro nebuvo privalomas sudarant šį sandorį. Teismas neteisingai sprendė dėl viešojo intereso gynimo. Pirma, ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Antra, įkeistą turtą realizavus (ĮBĮ 36 str. 1 d.) bus apmokėtos administravimo išlaidos, todėl tikėtina, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas iš viso bus nepatenkintas. Trečia, panaikinus įkeitimo sandorį bus pažeistas Banko interesas patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto. Teismas be pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė buvusio UAB „Endorus“ direktoriaus T. Ž., kuris dalyvavo sudarant šį sandorį ir geriau nei bankroto administratorius žino jo sudarymo aplinkybes. Be to, teismo sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, nes nuostolių atlyginimo bus galima reikalauti ne tik iš juridinio asmens, bet ir iš jam vadovavusių asmenų.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos darbo birža atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad:
1. Teismas teisingai sprendė, kad apeliantas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko prisiėmė visą tokio sandorio teisėtumo riziką. Teismo išvados dėl Banko nesąžiningumo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, o skunde nurodytos aplinkybės tik patvirtina jo nerūpestingą elgesį.
Šalies argumentai
2. Apeliantas neteisus teigdamas, kad tenkinus ieškinį nėra apginamas viešasis interesas. Priešingai, netenkinus ieškinio, būtų pažeisti esminiai teisės principai, kad iš neteisės teisė negali atsirasti, teisingumo, o galiojantis niekinis sandoris keltų grėsmę viešajam interesui. Be to, jis mano, kad pagal Socialinių įmonių įstatymą turi pirmumo teisę tenkinti savo reikalavimus iš pagal valstybės subsidijas įsigyto daikto, nepriklausomai nuo to, ar tai reglamentuota ĮBĮ.
3. Apeliantas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad T. Ž. būtų įtrauktas į bylą, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir šio prašymo nepalaikė. Be to, apeliantui neužkirstas kelias reikalauti žalos atlyginimo iš šio asmens nevilkinant bankroto proceso.
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis panaikintina, civilinė byla nutrauktina.
Kaip jau buvo paminėta, atsakovo BUAB „Endorus“ bankroto byloje kilo ginčas dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento įkeitimo sutarties (lakšto), sudarytos 2008-10-08 tarp UAB „Endorus“ ir AB „Šiaulių bankas“, užtikrinti kreditavimo sutarčiai, sudarytai 2008-10-01 tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „HAER“. Skundžiama teismo nutartimi ieškovo reikalavimas buvo visiškai patenkintas, t. y. minėta įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnyje, 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtą trečiojo asmens skundą, nustatė, kad atsakovui UAB „Endorus“ bankroto byla buvo iškelta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi, o 2010 m. birželio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimu pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto ir patvirtintas sąrašas kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliaciniu skundu. Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Endorus“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo išregistruotas (4 t., b. l. 97).
Nagrinėjant atskirąjį skundą taip pat paaiškėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo Lietuvos darbo biržos prašymas atnaujinti procesą BUAB „Endorus“ bankroto byloje. Tokį prašymą 2011-09-26 pateikė ir BUAB „Endorus“ administratorius A. K. (4 t., 27, 55 b. l.). Teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas dėl pakeitimo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos bankroto byloje B2-166-198/2011, tačiau 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymai buvo atmesti (4 t., b. l. 66-67, 124-129). Teismas, be kita ko, nurodė, kad sprendimas dėl BUAB „Endorus“ pabaigos įsiteisėjo 2011-08-08, o 2011-08-24 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tokiu būdu yra pasibaigęs šis juridinis asmuo, o taip pat minimos bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami. Pažymėjo, kad pareiškėjo, suinteresuotų asmenų interesai gali būti ginami kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. AB „Šiaulių bankas“, manydamas, kad jo teisės gauti skolos išieškojimą iš įkeisto turto yra pažeistos, turi teisę reikšti ieškinį įmonės buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo.
Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys apie šį procesą buvo informuoti: trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ apie 2011-09-29 teismo posėdį dėl proceso atnaujinimo buvo pranešta teismo šaukimu, o apie 2011-11-07 teismo posėdį dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo – teismo pranešimu (4 t., 60, 68 b. l.). Bankas 2011-10-04 pateikė atsiliepimą į ieškovo Lietuvos darbo biržos prašymą, jo atstovas dalyvavo 2011-11-07 įvykusiame teismo posėdyje (4 t., 98-99, 120-123 b. l.). Apie minėtus 2011-09-29 ir 2011-11-07 teismo posėdžius taip pat šaukimais bei pranešimais buvo informuoti: Lietuvos darbo birža, BUAB „Endorus“ administratorius, Utenos teritorinė darbo birža. Šių asmenų atstovai teikė teismui papildomus prašymus, atsiliepimus į juos, įrodymus, jų atstovai dalyvavo paminėtuose teismo posėdžiuose (4 t., 58-62, 64-65, 68, 69-94, 96-97, 103-105, 120-123 b. l.). Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama AB „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo atidėjusi šio skundo nagrinėjimą ir pasiūliusi byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patenkinusi ieškovo Lietuvos darbo biržos prašymą atidėti skundo nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, o 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo sustabdžiusi šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą. Taigi minimo klausimo nagrinėjimu suinteresuoti asmenys, nesutikdami su teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi, turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę apskųsti šį procesinį sprendimą apeliacine tvarka (CPK 42 str.). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismo nutartis atskiruoju skundu nėra apskųsta, todėl konstatuotina, kad BUAB „Endorus“, kuri 2011-08-24 yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, yra pasibaigusi (CK 2.95 str. 3 d.).
Esant šioms aplinkybėms nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė ir faktinė situacija, kad BUAB „Endorus“ bankroto byla jau yra išnagrinėta: yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl įmonės pabaigos, bankrutavęs juridinis asmuo yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, – taigi minima bendrovė, kaip byloje ginčijamo turto įkeitimo sandorio šalis (įkaito davėjas), nustojo egzistuoti kaip ūkio subjektas ir išnyko kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl kitų asmenų reikalavimo teisės tokiam asmeniui nebegali būti realizuojamos (CPK 38 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003). Be to, pagal bankroto bylos medžiagą atsakovo BUAB „Endorus“ teisės bei pareigos niekam nėra perduotos.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau paminėta, teisėjų kolegija panaikina apskųstą teismo nutartį ir šią civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 8 p., 302, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 8 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 nutartį.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Endorus“ civilinėje byloje Nr. B2-166-198/2011 dėl įkeitimo sutarties (lakšto) pripažinimo negaliojančia, kurioje trečiaisiais asmenimis dalyvauja akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Utenos teritorinė darbo birža, uždaroji akcinė bendrovė „Haer“.