Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, gyv. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) , teistas 2004-10-05 Rokiškio r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. balandžio 5 d., apie 21.30 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) ., Rokiškio r., baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00081-08 dėl D. M. plėšimo, kurioje įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. buvo pateiktas A. J. , pokalbio su šios bylos liudytoju M. P. metu, kaltindamas jį organizavus D. M. apiplėšimą, grasindamas, kad bus nuteistas ir pateks į laisvės atėmimo vietą, aiškindamas, jog negalės įrodyti pirkęs cigaretes, kurių į nusikaltimo padarymo vietą atvyko nukentėjusysis, teigdamas, kad įvykiu yra susidomėję Generalinės prokuratūros pareigūnai, siekė paveikti liudytoją M. P. , kad jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis J. M. teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 16 d. pas jį į namus atėjo M. P. . Jis tuomet žinojo, kad M. P. baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis buvo jo sūnus D. M. , buvo apklaustas kaip liudytojas. Žinojo, kad minėtoje byloje M. P. davė parodymus apie tai, kad jis D. M. pasikvietė į svečius parūkyti „Marlboro“ cigarečių, o vėliau tuose namuose D. M. M. P. draugų buvo sumuštas ir apiplėštas. Žinodamas, kad M. P. nerūko tokių brangių cigarečių kaip „Marlboro“, todėl galvojo, kad M. P. yra jo sūnaus sumušimo ir apiplėšimo organizatorius. Pokalbio su M. P. metu jam sakė, kad M. P. negalės įrodyti, kad jis pirko cigaretes „Marlboro“, bandė jam paaiškinti, kad jis yra šio nusikaltimo organizatorius ir davė suprasti, kad M. P. duoti parodymai yra neteisingi už kuriuos jam gali būti taikoma atsakomybė. M. P. neprašė pakeisti parodymus byloje ir tokio tikslo neturėjo, kadangi M. P. duoti parodymai byloje ir taip buvo palankūs jo sūnui. Pokalbio su M. P. tikslas buvo jį sudrausminti, kad jis elgtųsi dorai.

Kaltinimas J. M. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. byloje grindžiamas nukentėjusiojo M. P. , liudytojo O. B. parodymais, daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad datos tiksliai nepamena, tačiau tai buvo po jo apklausos pas tyrėją ikiteisminio tyrimo byloje dėl D. M. plėšimo. Jam paskambino D. M. ir paprašė susitikti. Susitikus D. M. klausė kokius parodymus jis davė tyrėjai ir jis D. M. viską smulkiai papasakojo. Dar po savaitės ar dviejų D. M. dar kartą pasiūlė susitikti pas jį namuose. Prieš eidamas pasiėmė diktofoną, nes įtarė, kad jį gali bandyti paveikti. M. kieme susitiko ir kalbėjosi su D. M. tėvu J. M. . Prasidėjus pokalbiui įjungė diktofoną. J. M. pradėjo jam sakyti, kad jis davė blogus ir melagingus parodymus, tikslesnių šio pokalbio aplinkybių nepamena. Šį pokalbį įrašė į diktofoną. Pokalbio metu net nesuprato ar jį J. M. norėjo paveikti ar ne, o tai suprato tik kitą dieną perklausęs pokalbio įrašą. Su turimu įrašu kreipėsi į advokatę O. D. – U. ir jai pateikė diktofoną. Advokatė atspausdino pareiškimą, kurį jis pasirašęs pateikė prokuratūrai.

Liudytojas O. B. parodė, kad jis davė draugui M. P. diktofoną. Diktofoną davė, nes žinojo, kad M. nuteikinėja M. P. liudyti prieš jį ir kitus draugus. Po kažkurio laiko pas jį atėjo M. P. ir davė perklausyti pokalbio įrašą tarp jo ir J. M. , kuriame J. M. teigė, kad M. P. melagingai liudija.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji teisme sužinojusi kokius parodymus davė M. P. apie jos sūnaus D. M. sumušimo aplinkybes apie tai smulkiai papasakojo savo vyrui J. M. . J. M. kilo įtarimų dėl tokių M. P. parodymų. Vėliau J. M. jai sakė, kad M. P. buvo atėjęs pas juos į namus ir jis su M. P. kalbėjosi dėl ko šis neteisingai liudija.

Daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad O. D. -U. pateikė tyrėjai garso įrašymo prietaisą „Olympus“, kuriame yra užfiksuotas pokalbis tarp M. P. ir J. M. .

Specialisto išvada (2009-02-26 Nr. 11-2909-(08)), kurioje nurodoma, kad diktofone pateiktas tyrimui įrašas nėra sumontuotas ir kad, tirti pateiktame garso įraše, prasidedančiame žodžiais „Organizavai visą šitą reikalą“, ir pasibaigiančiame žodžiais „žiūrėk, žiūrėk, savo ateitį kuri. Na“ yra užfiksuoti M. P. bei J. M. balsai. Prie specialisto išvados pateikta užfiksuoto pokalbio išklotinė. Išklotinėje užfiksuota, kad pokalbis pagrinde vyksta apie cigaretes, J. M. nurodo, kad M. P. negalės įrodyti, kad jis galėjo turėti „Marlboro“ cigarečių, nurodo, kad už tokius M. P. parodymus jam gali tekti atsakyti, nurodo, kad M. P. viską organizavo ir ateityje gali būti kaip bendrininkas, M. M. pokalbyje teigia, kad M. P. dėl jo pakeitimo parodymų jam gali būti blogai, kad jam už tai gresia „byla“ ir atsakomybė, J. M. nurodo, kad jo draugas dirba Generalinėje prokuratūroje, kuris yra susidomėjęs šia byla ir sako, kad M. P. viską organizavo.

Iš baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 83-1-00081-08) išrašų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008-03-05 dėl D. M. pareiškimo. Byloje nustatyta, kad D. M. sumušė ir iš jo pagrobė sidabrinį žiedą A. J. . Šioje byloje 2008-08-13 priimtas nuosprendis, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. Šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu (2008-03-06, 2009-03-14), tiek ir teisminio nagrinėjimo metu (2008-08-12) liudytoju buvo apklaustas M. P. . Visų apklausų metu M. P. davė analogiškus parodymus, nurodydamas, kad 2008-03-05 būnant kartu su A. J. , O. B. ir E. Z. V. namuose, jam paskambino D. M. ir paprašė cigaretės. Neužilgo atvažiavęs D. M. su visais bendravo. Vėliau jis išėjo į lauką, o sugrįžęs pamatė, kad kambaryje D. M. mušė A. J. . Kitą dieną A. J. jam sakė, kad atėmė iš D. M. žiedą.

Remiantis teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtomis aplinkybėmis teismas laiko nustatyta, kad J. M. užfiksuoto pokalbio su M. P. metu, tiesiogiai nėra užsiminęs ar prašęs jo pakeisti parodymus byloje, o tuo labiau pateikti kokius nors neteisingus ar melagingus parodymus. Prielaida, kad J. M. norėjo paveikti M. P. , kad šis ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus, kaltinime daroma tik iš užfiksuoto pokalbio analizės bei nukentėjusiojo M. P. parodymų, kuris teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pokalbio su J. M. metu jis net nesuprato, kad jį kaip liudytoją norima paveikti, o tai suprato tik kitą dieną perklausęs pokalbio įrašą.

LR BK 233 str. dalykas yra siekimas, kad baudžiamojoje byloje atsirastų neteisinga informacija, kuri būtų įtvirtinta procesiniuose dokumentuose ir tokiu būdu tokiai informacijai įgavus įrodymų reikšmę klaidinga linkme būtų nukreiptas ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas. Kaip nurodo J. M. , jis žinojo, kad M. P. nerūko tokių brangių cigarečių kaip „Marlboro“, todėl galvojo, kad M. P. kviesdamas jo sūnų D. M. atvažiuoti parūkyti tokių cigarečių, kokių neturi, buvo jo sūnaus pakvietimo į įvykio vietą, sumušimo ir apiplėšimo organizatorius. J. M. pokalbio su M. P. metu sakė, kad M. P. negalės įrodyti, kad jis pirko ir turėjo cigaretes „Marlboro“, bandė jam paaiškinti, kad jis yra šio nusikaltimo organizatorius ir davė suprasti, kad tokie jo duoti parodymai yra neteisingi už kuriuos jam gali būti taikoma atsakomybė. Iš to seka, kad J. M. siekė išsiaiškinti tiesą apie jo sūnaus D. M. sumušimą ir darytina išvada, kad norėjo, jog byloje būtų nustatytos ir užfiksuotos teisingos jo sūnaus D. M. sumušimo aplinkybės. Iš to seka, kad J. M. neturėjo tikslo paveikti liudytoją M. P. , kad jis pateiktų melagingą informaciją apie bylos aplinkybes, o netgi priešingai darytina išvada, kad J. M. siekė, kad byloje būtų nustatytos teisingos aplinkybės apie įvykį.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuomet kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu nurodytų melagingą informaciją. Byloje nustatyta, kad J. M. manė, kad M. P. parodymai duoti byloje nėra teisingi ir pokalbio su M. P. metu bandė jam apie tai paaiškinti, įrodyti bei įspėti M. P. , kad už neteisingus parodymus gali būti taikoma atsakomybė. Tai yra, J. M. siekė išsiaiškinti tiesą byloje ir jei ir bandė M. P. paveikti tai tik ta linkme, kad jis byloje nurodytų J. M. manymu ne melagingą, o teisingą informaciją apie įvykį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismo nuomone J. M. veikoje nėra LR BK 233 str. 1 d. subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Nesant J. M. veikoje visų būtinų nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. sudėties elementų ir jų požymių, laikytina, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, todėl J. M. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas.

Teisminio nagrinėjimo nustačius, kad J. M. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., laikytina, kad šiuo nusikaltimu J. M. nepadarė ir neturtinės žalos M. P. , todėl M. P. ieškinys dėl 2000 Lt šiuo nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nuspren d ė:

J. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. požymių.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

M. P. ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus - diktofoną „Olympus“ grąžinti teisėtam savininkui O. B. , o CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.