- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 2-443/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- Nordea Bank Finlanf Plc
- Atsakovas
- G. R., R. R., N. Z., M. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ERP“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finlanf Plc atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos civilinėje byloje Nr. 2-4933-881/2012 pagal ieškovo Nordea Bank Finlanf Plc ieškinį atsakovams G. R. (G. R.), R. R., N. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ERP“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. R., R. R., N. Z., M. Z. dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „ERP“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartimi (nutarties rezoliucinė dalis taisyta 2012 m. birželio 8 d. nutartimi) ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – solidariai areštuotas atsakovų G. R. ir N. Z. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės bendrai 3 388 495,01 Lt sumai, minėto turto nesant ar esant nepakankamai, solidariai areštuotos atsakovų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat areštuotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantis R. R.. Patikslinto ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovių R. R. ir M. Z. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat turtinių teisių areštas bendrai 3 388 495,01 Lt sumai, solidariai su ankstesne teismo nutartimi jau areštuotu atsakovų G. R. ir N. Z. turtu bei piniginėmis lėšomis.
Šalies argumentai
G. R. ir R. R. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 17 d. nutartimis jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui G. R. iš areštuotų lėšų mokėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu c. b. 2-3147-656/2007 priteistą 1 300 Lt per mėnesį išlaikymą savo dukteriai J. R. iš nutrauktos atsakovo G. R. ir O. R. santuokos; leisti atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-20008-29, taip pat vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 1750418011595-12, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą. Atsakovai taip pat prašė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad prašymas leisti vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui niekaip neprieštarauja ir paties ieškovo teisėms ir interesams. AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-20008-29, kurios užtikrinimui yra įkeistos atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausančios prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį turi būti mokama 7 975,45 Lt įmoka, tačiau iš minėtų patalpų gaunamos pajamos sudaro 35 294,12 Lt per mėnesį. Taigi matyti, kad AB DNB bankui mokama įmoka yra daugiau nei keturis kartus mažesnė, nei iš šių patalpų gaunamos pajamos. Juo didesnė dalis šių patalpų įkeitimu užtikrintų įsipareigojimų AB DNB bankui bus įvykdyta, juo mažiau bus šios patalpos apsunkintos, juo didesnė bus jų vertė. Atsakovei R. R. nevykdant įsipareigojimų AB SEB bankui, bankas nukreips išieškojimą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė R. R. jį praras. Prašymas leisti iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui neprieštarauja ir ieškovo teisėms ir interesams, nes leidus atsakovei R. R. vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui nesumažės atsakovės R. R. turimo turto apimtis. Juo didesnė dalis šio buto įkeitimu užtikrintų įsipareigojimų AB SEB bankui bus įvykdyta, juo mažiau bus šis butas apsunkintas, juo didesnė bus jo vertė. Be to, šį butą išsaugoti atsakovei R. R. svarbu ir dėl to, kad šiame bute ji gyvena su šeima. Neleidus atsakovui G. R. iš areštuotų lėšų mokėti išlaikymo, turto apimtis, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas ieškovui palankaus teismo sprendimu atveju, sumažės dar labiau, nei leidus mokėti išlaikymą, nes buvusi sutuoktinė O. R. bet kada gali kreiptis į antstolį ir priteista išlaikymo suma bus pirmąja eile antstolio išieškota iš jau areštuotų atsakovo G. R. lėšų. Pastaruoju atveju iš areštuotų atsakovo G. R. lėšų bus išieškota ne tik minėta 1 300 Lt išlaikymo suma, bet taip pat ir visos skolos išieškojimo išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovų G. R. ir R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 17 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-20008-29, taip pat leidžiant atsakovei vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 1750418011595-12, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą. Teismas taip pat pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 17 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui G. R. iš areštuotų lėšų mokėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu c. b. 2-3147-656/2007 priteistą 1 300 Lt per mėnesį išlaikymą savo dukteriai J. R..
Teismas nurodė, kad iš kartu su prašymu pateikto 2011 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl sutarties atnaujinimo matyti, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nuomojamos UAB MAXIMA LT, iš patalpų nuomos gaunamos pajamos - 35 294,12 Lt. Areštavus atsakovų turtą ir pinigines lėšas bei neleidžiant iš jų atsiskaityti su kreditoriumi AB DNB banku, atsakovams kredito įmokų nemokant, bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties Nr. K-2403-2008-29 bendrosios dalies 45.1 punktu, įgis teisę nutraukti kreditavimo sutartį, taip pat pradėti priverstinio išieškojimo procedūras iš įkeisto turto. Tokiu atveju atsakovai prarastų minėtas patalpas bei iš jų gaunamas pajamas, bendras atsakovų mokumas dar labiau pablogėtų, o tai neatitiktų ir paties ieškovo šioje byloje interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra tikslinga tenkinti atsakovų prašymą leisti atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-20008-29.
Pasisakydamas dėl R. R. įsipareigojimų AB SEB bankui, teismas pažymėjo, kad bute, esančiame Verkių g. 1-20, Vilniuje, atsakovai gyvena kartu su mažamečiu vaiku, be to, atsakovė R. R. laukiasi antro vaiko. Siekiant užtikrinti vaikų gyvenimo sąlygas, būtina, kad atsakovai šiuo atveju turėtų galimybę nustatytu terminu ir sąlygomis mokėti su kredito grąžinimu susijusias įmokas už hipoteka suvaržytą atsakovų šeimos būstą, kuriame jie gyvena, todėl teismas, siekdamas apsaugoti atsakovų vaikų interesus, patenkino prašymą leisti atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 1750418011595-12, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikui turi būti mokamas, bei į tai, kad vaikų interesai neturi nuketėti dėl jų tėvų prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, siekiant apsaugoti atsakovo dukters interesus, patenkino atsakovų prašymą leisti atsakovui G. R. iš areštuotų lėšų mokėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu c. b. 2-3147-656/2007 priteistą 1 300 Lt per mėnesį išlaikymą savo dukrai J. R.. Pažymėjo, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 283 str. 1 d.), tačiau atsakovai turėjo pateikti argumentus ir įrodymus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra būtina leisti skubiai vykdyti šią nutartį, tačiau atsakovai tokių argumentų ir įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs turimą medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo leisti šią nutartį vykdyti skubiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc prašo panaikinti šią teismo nutartį iš dalies (nenaikinant dalies dėl 1 300 Lt mokėjimo G. R. dukrai J. R.). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nutartimi yra tenkinamas atsakovų G. R. ir R. R. prašymas, kuris teismo nagrinėjamoje byloje suponuoja prioriteto suteikimą kitų kreditorių - AB DNB banko, AB SEB banko - interesams. Aplinkybė, kad atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausančios AB DNB banko naudai pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-20008-29 įkeistos prekybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), taip pat AB SEB banko naudai pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 1750418011595-12 įkeistas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) gali būti išvaržytas, negali pateisinti ieškovo interesų pažeidimo. Akivaizdu, kad patenkinus prašymą jie įgijo teisę disponuoti aiškiai neapibrėžtomis pinigų sumomis, nes leidimai atsiskaityti su bankais yra nekonkretūs, nutarties rezoliucinė dalis aiškiai neapibrėžta, todėl jei ir būtų sprendžiama leisti vykdyti atsiskaitymus su nurodytais kreditoriais, teismo nutartyje turėtų būti įvardinamos konkrečios pinigų sumos, kuriomis atsakovai gali disponuoti kas mėnesį atsiskaitant su nurodytais kreditoriais. G. R. ir R. R. bei jų šeimos interesams suteiktas didesnis prioritetas nei ieškovo interesams ir taip atimama galimybė užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pritarus atsakovų prašymui leisti disponuoti minėta pinigų suma, buvo paneigti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis - byloje patenkinus ieškinį, galimas teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėja arba tampa neįmanomas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 17 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai yra teisėtos ir pagrįstos. Darytina išvada, kad mažinti šių priemonių apimties, atsižvelgiant į deklaratyvaus pobūdžio atsakovų prašymą, nėra pagrindo. Areštas atsakovų turtui pritaikytas optimalia apimtimi, atsižvelgiant į didelę ieškovo ieškinyje nurodytą iš atsakovų priteistiną pinigų sumą, siekiant galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Visiškai normalu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patiria tam tikrų suvaržymų. Svarbu, kad tokie suvaržymai, kaip nurodyta aukščiau, atitinka savo esmę ir nevaržo atsakovų teisių daugiau, negu to iš tiesų reikia galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai G. R. ir R. R. prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ieškovas pateikia vien deklaratyvius teiginius, tačiau niekaip nepagrindžia kaip konkrečiai 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo pažeisti ieškovo interesai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovų G. R. ir R. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Nagrinėjamu atveju teismas pakeitė 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 17 d. nutartimis atsakovams pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leido atsakovui G. R. iš areštuotų lėšų mokėti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteistą 1 300 Lt per mėnesį išlaikymą savo dukrai J. R., taip pat leido atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį, bei vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą. Ieškovas atskiruoju skundu skundžia šią nutartį toje dalyje, kurioje teismas leido atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui ir AB SEB bankui.
Pažymėtina, kad atsakovai yra fiziniai asmenys. Bendrąja prasme, areštavus visą jų turtą ir neleidus iš jų vykdyti jokių mokėjimų, fiziniai asmenys negalėtų vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokia situacija galėtų sukurti pagrindą nutraukti sutartis su fiziniais asmenimis dėl prievolių pagal jas nevykdymo, išprovokuoti eilę ginčų (taip pat teisminių) su kitais kreditoriais, dėl ko bendrasis fizinių asmenų mokumas dar labiau galėtų pablogėti. Tai neatitiktų ir paties kreditoriaus (ieškovo) šioje byloje interesų. Dėl sutarčių su trečiaisiais asmenimis nevykdymo (kredito įmokų nemokėjimo) fiziniams asmenims galėtų iškilti reali būsto ar kito turto netekimo grėsmė, o tai sukeltų neadekvačius teisinius padarinius (pavyzdžiui, būsto pardavimas iš varžytynių ir pan.) ir akivaizdžiai nepagrįstai suvaržytų tokių asmenų teises, prieštarautų ir paties ieškovo teisėtiems interesams (turtas tokiu būdu paprastai parduodamas už mažesnę, nei rinkos, kainą). Taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones su tokio pobūdžio apribojimais būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo ir ekonomiškumo principai, todėl atsakovų prašymai leisti vykdyti įsipareigojimus kitiems bankams, yra pagrįsti.
Atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi nebuvo apibrėžtos konkrečios sumos ir dėl to gali nukentėti ieškovo interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė aiškiai, kad leidžiama atsakovei R. R. iš areštuotų lėšų vykdyti įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį, bei vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą. Tai reiškia, kad teismas, nors ir nenurodė konkrečių įmokų sumų, kurios gali būti sumokėtos minėtiems bankams, tačiau nurodė tokių įmokų pagrindą – konkrečias kredito sutartis su konkrečiais pakeitimais. Apeliantui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai siekia padidinti iki tol mokėtas įmokų sumas ar kitais būdais pakeisti įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2008 m. gegužės 16 d. kreditavimo sutartį, bei įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį, įskaitant jos 2006 m. gegužės 22 d. pakeitimą, vykdymo tvarką, nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiama nutartis neproporcinga ieškovo atžvilgiu ar nepagrįstai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.