- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- ATP-64-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06802-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl 2014 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-09-04, 19.25 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Vairuotojas nepateikė pažymėjimo.
Kauno apylinkės teismas nutarė už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., skirti 28 Eur, kas atitiko 100 Lt, baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. skirti įspėjimą. Teismas, pritaikė ATPK 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskyrė 28 Eur, kas atitiko 100 Lt, baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. V. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirti – 43 Eur baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d. padarymą skirti 8 Eur baudą. Nors skunde Institucija prašo paskirti 1 013 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymą, tačiau iš skundo motyvų teismas sprendžia jog minėtą nuobaudą prašoma skirti už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą.
Institucija skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, jog jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, tikslo bėgti iš įvykio vietos neturėjo, nes automobilis draustas KASKO draudimu, todėl Institucijos teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. V. veiksmuose nebuvo tyčios.
Skunde Institucija teigia, jog patrulis L. A. savo tarnybiniame pranešime nurodė, moteris, mačiusi įvykį, paaiškino, kad smūgis buvo stiprus, automobilis „Mercedes Benz A 170“ stipriai sujudėjo, smūgio garsas buvo didelis. Pareigūno, apžiūrėjusio automobilį teigimu, vairuotojas įvykio negalėjo nepastebėti ir nepajusti, kadangi automobiliai apgadinti stipriai. Skunde taip pat pažymėta, kad automobilyje „Audi Q 7“ yra įmontuoti parkavimosi davikliai, todėl V. V. važiuodamas atbulas negalėjo negirdėti susidūrimo. Institucijos teigimu, ta aplinkybė, kad V. V. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Paskatino jį pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Taip pat skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai taikė ATPK 30 str. nuostatas, neįvertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės (V. V. metų bėgyje padarė tos pačios rūšies pažeidimą). Institucija pažymėjo, kad padaryti pažeidimai yra šiurkštūs ir vieni pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus.
Institucija savo skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu V. V. atžvilgiu nutraukti bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, daroma išvada, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nutraukti bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl V. V. kaltės padarius šį jam inkriminuotą pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Audi Q 7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo ir kliudė stovėjusį S. N. automobilį „Mercedes Benz A 170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Be to, apygardos teimas pažymi, kad apylinkės teismo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teismas nustatė, jog V. V. padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjsuojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Taigi tokie nustatyti pažeidėjo veiksmai atitinka LR ATPK 130 str. 1d. požymius. Ir dar, nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas V. V. pripažino padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str.2d.,130 str. 1d. ,124¹ str. 7d., o vėliau pagal LR ATPK 130 str. 1d. bylos teiseną pažeidėjo atžvilgiu nutraukė, nesant šio pažeidimo sudėties. Iš to seka, kad apylinkės teismo nutarimas yra prieštaringas ir šioje dalyje vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nutarimo motyvais, jog V. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės. Priešingai, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos ir joje nurodytų papildomų duomenų, pateiktų fotonuotraukų, sugadinimas padarytas automobiliui „Mercedes Benz A 170“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdus (išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas, apgadintas buferis). Darytina išvada, jog kontaktas turėjo būti smūginio pobūdžio, kuris sąlygojo tokius automobilio apgadinimus. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog automobiliui „Mercedes Benz A 170“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas, apgadintas buferis, (b. l. 14-17). Iš patrulio L. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu susisiekus su eismo įvykį mačiusia piliete, ji paaiškino, kad už automobilio „Audi Q 7“ vairo sėdėjęs vyras pradėjo greitai važiuoti atbulas, atsitrenkė su užpakaliniu buferiu į stovintį automobilį „Mercedes Benz A 170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nestabdydamas įvažiavo į Savanorių pr. Apie įvykį pranešusi pilietė nurodė, kad smūgio garsas buvo didelis, smūgis buvo stiprus, automobilis „Mercedes Benz“ stipriai sujudėjo (b. l. 3). Taigi pašalinis asmuo aiškiai girdėjo smūgio garsą, todėl daroma išvada, kad ir vairuotojas, elgdamasis atsargiai, turėjo girdėti ir jausti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. V. turėdamas nemažą vairuotojo stažą, matydamas, kad atstumai tarp transporto priemonių aikštelėje yra pakankamai maži, atlikdamas bet kokį manevrą turėjo elgtis ypatingai atidžiai ir apdairiai, įvertinti galimas atstumo nesilaikymo pasekmes, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėti jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia).
Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. V. vairuojamas automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, tačiau ši aplinkybė neleidžia kategoriškai teigti, jog asmuo neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos.
Visos paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad jis suprato ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningas klydimas dėl savo veiksmų teisėtumo. Įvertinus tai, daroma išvada, kad V. V. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas ir už šio pažeidimo padarymą. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas ir šioje dalyje priėmė neteisingą nutarimą. Tuo pagrindu ši skundžiamo nutarimo dalis naikinama ir toje dalyje priimamas naujas nutarimas – V. V. pripažįstamas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį -pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. yra vienas grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių didelę grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, pažeidėjo asmenybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis dėl šio pažeidimo savo kaltę pripažino, atlygino žalą, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, įvertinant sankcijos, numatytos ATPK 130 str. 1 d. griežtumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina minimaliai nuobauda – 900 eurų bauda su teisė vairuoti atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtina nuobauda subendrintina su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skirtina subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į visas aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., atsižvelgta paskiriant nuobaudą, o ypatingų aplinkybių, dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra, kadangi pažeidėjas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio vairuotoju, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir šeimos nariams, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo ar šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo dalį, kurioje bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo V. V. nutraukta ir šioje dalyje priimti naują nutarimą: V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą subendrinti su skundžiamu 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtomis nuobaudomis pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. ir paskirti V. V. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.