Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1463-1053/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
1-1463-1053/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01555-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
V. C.
Nukentėjusysis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1463-1053/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01555-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam V. C.,nukentėjusiajai M. B.,gestų kalbos vertėjui Arūnui Šaukeckui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, jo teigimu dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: 2017 m. sausio 10 d., apie 20.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.36 promilės), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog jis įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais savo sugyventinės J. B. motiną M. B., po ko dešine ranka griebė M. B. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, tuo padarydamas nukentėjusiajai kaklo dešinės pusės kraujosruvas odoje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 124/2017(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. C. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažįsta visiškai. Tą vakarą buvo su Justina namuose, nukentėjusioji atėjo iš draugės ir pradėjo reikalauti iš Justinos raktų. Tai buvo apie 20 val., dienos neprisimena, gali būti sausio 10 d. Jis sakė Justinai, kad atiduotų raktą ir normaliai išeitų, bet jos (Justina su nukentėjusiąja) „susikabino“, visokiais žodžiais apsižodžiavo. Justina turėjo eiti atgal rakto paimti, o nukentėjusioji neleido, tuomet jis paėmė nukentėjusiąją, prispaudė prie sienos su ranka ir laikė, kad nebūtų konflikto su Justina. Paėmė su ranka už kaklo ir laikė, stipriai prispaudė prie sienos. Buvo neblaivus, nukentėjusioji taip pat. Savo elgesį vertina blogai.

Kadangi kaltinamasis V. C. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad 2017 m. sausio 10 d., apie 20.00 val., grįžus į namus adresu (duomenys neskelbtini), prie jos pradėjo kabinėtis dukros sugyventinis V. C., kuris buvo girtas. Jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, po ko dešine ranka pagriebė jai už kaklo ir smarkiai suspaudė. Viskas įvyko koridoriuje. Įvykį matė jos anūkas I. J., kuris ir iškvietė policiją. Savo veiksmais V. C. jai sukėlė fizinį skausmą. Tai įvyko ne pirmą kartą, bet anksčiau pareiškimo nerašė. (b. l. 8-9). Papildomos apklausos metu (dalyvaujant gestų kalbos vertėjui) M. B. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bute gyvena ji, jos anūkas I. J., jam 13 metų, dukra J. B. ir jos sugyventinis Vasilij, pavardės nežino. Dukra su sugyventiniu nuolat vartoja alkoholį. Įvykio dieną apytiksliai 19.00 val., su anūku Igoriu grįžo iš draugės Marijos namo. Po kiek laiko prie jos priėjo Justinos sugyventinis ir paklausė ar ji gali jam paskolinti pinigų alui, jam atsakė, kad nieko jam neskolins, ir kad daugiau prie jos nelįstu, nevaikščiotų į jos kambarį. Vasilijus buvo girtas. Kai atsisakė paskolinti jam pinigus, Vasilijus susinervino, supyko, pradėjo ją įžeidinėti, rodyti nepadorius gestus, ir priėjęs prie jos dešine ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, pastūmė, dėl ko ji galva atsitrenkė į sienos kampa. Tada ji pradėjo šaukti anūką, paprašė, kad jis iškviestų policija. Anūkas pradėjo kviesti policiją (skambino iš jos telefono). Policijos pareigūnų pasitikti išėjo anūkas. Atvažiavus pareigūnams buvo streso būsenoje, todėl paprašė kaimynės, kad ji jai padėtų surašyti pareiškimą. 2017 m. sausio 12 d. buvo nuvykusi į įstaigą, kur ją apžiūrėjo medikai. Čia jau ne pirmas kartas, kai dukters sugyventinis Vasilijus prieš ją smurtauja, jau ketvirtas kartas, iki šio karto nerašė pareiškimų. Šiai dienai dukters sugyventinio bijo, kad jis gali ir toliau prieš ją smurtauti. Jis visą laiką vartoją alkoholį, niekur nedirba, kabinėjasi prie jos. Su juo taikytis tikrai nenori ir jam neatleis (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nepilnametis I. J. parodė, kad gyvena kartu su močiute M. B. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bute gyvena taip pat jo motina J. B. su savo sugyventiniu V. C.. Mama su Vasilijumi dažnai vartoja alkoholį, niekur abudu nedirba. Įvykio dieną apie 19.00-20.00 val. jis su močiute grįžo namo. Po kiek laiko mamos sugyventinis Vasilij, labai girtas, pradėjo kabinėtis prie močiutės, prašyti jos 5 eurų alui. Močiutė su juo nenorėjo bendrauti, bandė paaiškinti, kad nieko jam neduos (močiutė yra kurčnebylė). Tada Vasilij supyko ir norėjo kaip ir trenkti kumščiu močiutei, kaip ir buvo užsimojęs ranka, tačiau persigalvojo. Jis pradėjo sakyti mamos sugyventiniui, kad nelįstų prie močiutės, jis tada pradėjo jį vyti lauk, toliau kabinėtis prie močiutės, ir galiausiai dešine ranka griebė močiutei už kaklo ir pradėjo ją smaugti, spausti prie sienos, dėl ko močiutė galva trenkėsi į sienos kampą. Tai pamatęs, iš karto paėmęs močiutės telefoną iškvietė policiją. Pareigūnus pasitiko jis, jiems paaiškino situaciją. Tada pareigūnai sulaikė motiną su jos sugyventiniu. Čia ne pirmas atvejis, kai mamos sugyventinis muša močiutę, buvo jai išmušęs dantis, sumušęs šoną, kojas, tačiau močiutė nekvietė tada policijos. Močiutė įvykio dieną girta nebuvo. Prieš jį smurto mamos sugyventinis nenaudojo, jo nemušė, tik norėjo jį pagąsdinti, kad jam bus blogai, su juo dar pašnekės. Dėl šios situacijos nukentėjęs nesijaučia, labiausiai pergyveno ir išsigando dėl močiutės (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena M. B., jos bendrauja virš 15 metų. 2017 m. sausio 10 d., apytiksliai 12.00 val., pas ją atvažiavo Marytė, vėliau atėjo jos anūkas Igoris. Igoris atėjęs pasakė, kad jo mama J. B. su savo sugyventiniu Vasilij bute vartoja alkoholį. Marytė su Igoriu apytiksliai 18 val. išėjo namo. Apytiksliai 20.00 val. jai paskambino Igoris, verkė, negalėjo normaliai pasakyti kas vyksta, tik pasakė "Ateik". Ji iš karto atbėgo pas Marytę. Ją bute pasitiko Igoris, verkė, sunkiai galėjo paaiškinti situaciją, papasakojo, kad jo mamos Justinos sugyventinis Vasilij smaugė močiutę Marytę, reikalavo iš jos 5 eurų, taip pat įžeidinėjo jį (I. J.). Marytė buvo savo kambaryje, Justina su Vasilijumi jau buvo išėję iš buto. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, sulaikė Vasilij. Pati nieko nematė, atėjo jau po konflikto. Ant Marytės kaklo matėsi smaugimo žymės, buvo mėlynės. Kai Justina pradėjo gyventi su sugyventiniu Vasilij, jie pradėjo beveik visą laiką gerti, iš Marytės reikalauti pinigų (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Aurelijus Arbutavičius parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. sausio 10 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. L.. Apie 20.00 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra mušama pranešėjo močiutė, pranešėjas nepilnametis vaikas. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusioji M. B., moteris kurčnebylė. Moteris gestais jiems paaiškino, tiksliau nurodė į asmenį ir rankomis parodė, kad ją užsipuolė jos dukros J. B. sugyventinis V. C., ją smaugė. Ant M. B. kaklo matėsi aiškios smaugimo žymės, kitų akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Kambaryje be nukentėjusiosios buvo jos dukra J. B., taip pat buvo ir nepilnametis vaikas I. J., kuris viską matė ir girdėjo. Iki jiems atvykstant minėtu adresu namuose buvo M. B. draugė M. B., kuriai paskambino I. J. ir paprašė, kad ji ateitų, kadangi yra mušama jo močiutė. Nukentėjusios draugė Marija jiems plačiau paaiškino, tiksliau išvertė ką gestais aiškino nukentėjusioji, kad ją (M. B.) užsipuolė jos dukros sugyventinis V. C., jai grasino, kad ją užmuš, smaugė rankomis. Išklausius visas aplinkybes, nusprendė V. C. sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 24-25). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 38, 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu V. C.. Iki įvykio gyveno bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje gyveno ji su Vasilij, kitame - jos mama M. B. su jos sūnumi I. J.. Su motina gan dažnai įvykdavo konfliktai. Įvykio dieną ji su Vasilij dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Apytiksliai 19.30 val., namo grįžo Igoris su Maryte. Pastebėjo, kad mama yra išgėrusi. Po kiek laiko mama atėjo pas juos į kambarį ir pradėjo šaukti ant jų. Motina yra kurčnebylė, todėl labai neaiškiai kalba, beveik nekalba, tik pavienius žodžius. Pasakė, kad neatiduos jai raktų, mama dar labiau pradėjo šaukti. Vasilijus jai pasakė atiduoti raktus ir eiti pasivaikščioti. Kai rengėsi, mama ją užpuolė, pradėjo jai tampyti už plaukų. Tai pamatęs Vasilijus motiną nuo jos pastūmė, už gerklės griebęs nebuvo. Motina nenukrito, bandė kažką dar padaryti Vasilijui, mosikavo rankomis ir panašiai. Vasilij mamos tikrai nesmaugė, tik ją pastūmė (b. l. 30-31).

M. B. 2017 m. sausio 10 d. pareiškimo Vilniaus apskrities VPK 3 PK duomenimis, dukters sugyventinis V. C. smaugė ją anūko akivaizdoje, įžeidinėjo anūką. Nenori, kad jis rodytųsi jos namuose (b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 124/2017(01) duomenimis, M. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaklo dešinės pusės kraujosruvos odoje, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-10). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio žasto, krūtinės ląstos kairės pusės, juosmens kairės pusės poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. C. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis V. C. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tą vakarą, kai įvyko nagrinėjamas įvykis, jis nukentėjusiąją sugriebė ir prispaudė prie sienos su ranka ir laikė gan stipriai. Buvo neblaivus, poelgį vertina blogai. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: nukentėjusiosios M. B., I. J., M. B., Aurelijaus Arbutavičiaus parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinės motiną (pagal BK 248 straipsnio 1 dalį ji laikoma šeimos nare), padarė jai kūno sužalojimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 71).

Skirdamas bausmę V. C., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, V. C. nusikalto pirmą kartą, praeityje jis neteistas. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis, kaip minėta, praeityje neteistas, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, administracine tvarka baustas. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tačiau remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvada, nėra duomenų, kad sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jam nėra pagrindo (b. l. 79), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas. Atsižvelgiant į tokią specialisto išvadą, nekyla abejonių dėl V. C. pakaltinamumo, dėl ko laikytina, jog pastarasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiąja M. B.. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 10 d. 20.00 val. iki 2017 m. sausio 11 d. 15.15 val. (viena para).

V. C. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiąja M. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiąja M. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. C. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. sausio 10 d. 20.00 val. iki 2017 m. sausio 11 d. 15.15 val. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. C., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė