- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- AS-205-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02808-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- G. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, skundą atsakovei G. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2–3) iš atsakovės G. P. priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi (b. l. 15–16) pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsisakė priimti; nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašymą pareiškėjo vardu pateikė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, nurodydamas, kad veikiama pagal sutartį. Prašyme nėra nurodomas iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau iš prašymo turinio galima preziumuoti, kad atstovavimo teisinis pagrindas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 nuostatomis.
Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).
2010 m. kovo 29 d. LVAT administracinėje byloje A525 – 471/2010 išnagrinėjęs abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, konstatavo, jog tuo atveju, kai savivaldybė nusprendžia pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytos šios teisės realizavimo sąlygos vietos savivaldos institucijoms yra privalomos. Pastarąją įstatymo nuostatą analizuojant lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais matyti, jog, skirtingai nei teigia pareiškėjai, įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius aptariamos savivaldybės teisės įgyvendinimo būdus: pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai, eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą; organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą, o tais atvejais, kai yra įvedama vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, – organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
Šios alternatyvos, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra savarankiškos, todėl reikalavimas organizuoti paslaugų viešojo pirkimo konkursą, kai įvedama minėta vietinė rinkliava, nėra taikomas atvejams, kai savivaldybė pasinaudoja galimybę aptariamas funkcijas pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kaip Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų bei Neringos savivaldybių bendrai įsteigtai ir kontroliuojamai atliekų tvarkymo bendrovei, koncesijos sutartimi buvo pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, konstatuotina, jog aptariamu atveju paslaugų viešojo pirkimo konkursas neturėjo būti organizuojamas.
Taigi cituojamoje LVAT nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, 2003 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-206 Dėl pritarimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sutarčiai, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis).
Todėl konstatuojama, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl prašymą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu atsisakoma priimti.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b. l. 18–19) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai, kadangi centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, bet ir atskiru įgaliojimu yra suteikusi teisę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atitinkami centras yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamą nutartį grindžia iš esmės tuo, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831 savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.
Iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-140/2012). LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-321/2011).
Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), darytina išvada, kad materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, savaime nepaneigia pačios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės kreiptis į administracinį teismą šiais klausimais.
Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomų duomenų apie suteiktus įgaliojimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį adm. byloje Nr. A-9-143/2016).
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-264-261/2016, 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-263-146/2016 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali išspręsti skundo (prašymo) priėmimo klausimo (kadangi būtina įvertinti, ar skundas (prašymas) atitinka kitus ABTĮ skundui (prašymui) keliamus reikalavimus), pirminio prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis naikinama ir prašymo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti bei perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.