- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- e2-25230-559/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. A., (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A. ieškinį atsakovui A. A., (duomenys neskelbtini), dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), yra G. A., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Savo ieškinyje ieškovai nurodė, kad 1992-05-12 jų motina G. A. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą ji privatizavo už asmenines lėšas, panaudodama savo investicinius čekius ir būdama santuokoje su atsakovu A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prie buto pirkimo neprisidėjo, butas buvo įregistruotas motinos G. A. vardu. Jonavos rajono apylinkės teismas 1994-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-855 nutraukė tėvų santuoką, tačiau nutraukimo metu nekilnojamasis turtas nebuvo padalintas. Po santuokos nutraukimo tėvai kaip sutuoktiniai negyveno, bendro ūkio nevedė, atsakovas buvo paieškomas dėl vengimo išlaikyti savo nepilnametį vaiką K. A.. Nuo buto įsigijimo atsakovas A. A. jame faktiškai negyveno, prie jo išlaikymo neprisidėjo, vengė išlaikyti nepilnametį vaiką, slapstėsi nuo išlaikymo mokėjimo. (duomenys neskelbtini) mirė G. A.. Po motinos mirties ieškovai kreipėsi į notarą, kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus tėvų santuoką turtas liko nepadalintas, todėl ½ dalis buto priklauso atsakovui A. A.. Ieškovų mama, įgydama butą, aiškiai išreiškė savo valią šį turtą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn, juo labiau, kad nuo pat jo įsigijimo momento iki pat mirties šį turtą nepertraukiamai valdė ir rūpinosi kaip savo asmenine nuosavybe, mokėdama mokesčius, kurie patvirtina jos faktinės nuosavybės teisę į šį butą. Tuo tarpu atsakovas prie šio turto įsigijimo ir priežiūros visą šį laiką neprisidėjo, po tėvų santuokos nutraukimo iki motinos mirties praėjo beveik dvidešimt keturi metai ir per visą ši laikotarpį atsakovas nereiškė jokių pretenzijų į šį butą.
Atsakovui A. A., (duomenys neskelbtini), adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui asmeniškai paštu 2018-09-15 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu jis visiškai sutinka ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad viena proceso šalis (atsakovas) pareiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis (ieškovai) per teismo nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 6 dalis), teismo sprendimą surašant su sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
Ieškovų paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp ieškovų motinos G. A. ir tėvo (atsakovo) A. A., (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 1994-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³-855/1994. Nutraukus santuoką, turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas.
G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ieškovai įstatymo nustatyta tvarka kaip pirmos eilės įpėdiniai priėmė palikimą pagal įstatymą (Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro 2018-07-11 liudijimai Nr. ZB-3506 ir Nr. ZB-3509). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad palikėjos G. A. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas – butas (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas palikėjos nuosavybės teise privatizavimo būdu 1992-05-12 sutarties Nr. 7815 pagrindu ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre 1992-05-12. Už perkamą butą palikėja G. A. sumokėjo investiciniais čekiais (valstybės vienkartinėmis išmokomis). Kai ieškovai kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, notaras informavo ieškovus, kad negali atlikti jokių notarinių veiksmų, nes nėra nustatytos sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 ir 3 dalys. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Šiuo atveju ieškovai ieškinyje paaiškino, kad palikėja G. A. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno viena (su vaikais) be sutuoktinio, kuris šeima faktiškai nesirūpino dar iki santuokos nutraukimo. 1992-05-12 sudarant sandorį, ji buvo įsitikinusi, kad turtas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn ir už asmenines lėšas, nes sutuoktiniai kartu faktiškai nebegyveno.
Ginčo butas buvo įgytas privatizavimo būdu pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 17-449) ir įregistruotas vieno iš sutuoktinių – G. A. vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ išaiškino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jie buvo asmenų įsigyti kaip vieno asmens nuosavybės teise - kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių). To paties nutarimo 4 punkto trečioje pastraipoje pateiktame išaiškinime investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Bylos duomenimis nustatyta, kad už butą buvo sumokėta G. A. asmeninėmis lėšomis – valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atsakovas A. A., (duomenys neskelbtini), privatizavimo procese nedalyvavo, privatizavimo metu ir po santuokos nutraukimo jis kartu su palikėja faktiškai negyveno ir šiuo metu pretenzijų į palikėjos įgytą turtą nereiškia, su ieškinio reikalavimu sutinka.
Duomenų apie tai, kad atsakovas A. A., (duomenys neskelbtini)., būtų prisidėjęs prie G. A. įgyto turto (buto) įgijimo ar jo pagerinimo, byloje nėra, šios aplinkybės nenustatytos.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines G. A. lėšas, ir kad buto įgijimo metu pirkėja buvo išreiškusi valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškovų ieškinys yra tenkintinas.
Šioje byloje ginčo dėl turto iš esmės tarp šalių nebuvo. Atsakovas su ieškinio reikalavimu sutiko, jo elgesys šioje byloje buvo tinkamas (gautas atsiliepimas ir prašymas dėl bylos nagrinėjimo), ieškovai 2018-09-27 pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, todėl atsižvelgiant į šalių elgesį, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje paliekamos nepaskirstytos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270, 283 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-05-12 sutarties Nr. 7815 pagrindu, buvo palikėjos G. A. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris dienas išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui.