- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2860-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03017-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- K. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. sausio 20 d., apie 0.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.76 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, stumdė savo žmoną M. V., sudavė vieną kartą ranka jai per veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą.
Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 21.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.56 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis palenkė savo žmoną M. V., kairia ranka apjuosė jos kaklą ir pradėjo smaugti, sukeldamas nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą, po ko pastarajai pavykus ištrūkti ir pabėgti į laiptinę, jis atbėgo paskui ją, rankomis sugriebė ją už plaukų ir pradėjo už jų tempti, sukeldamas nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, kad jis 2016 m. sausio 19 d. vakare buvo pas draugą T. U., adresu (duomenys neskelbtini). Jie gėrė alų. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo apie 21 val., namuose buvo žmona M, žmonos močiutė S. J. ir nepilnamečiai du vaikai: žmonos sūnus M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir jų bendra duktė K. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Jis priėjęs prie vaiko lovytės paėmė ant rankų savo dukrą K. Žmona M. tai pamačiusi bandė vaiką iš jo atimti, nes jis buvo girtas. Jis vaiko jai neatidavė ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Žmonos močiutė S. bandė juos raminti, kadangi triukšmo išsigando žmonos sūnus M. ir pradėjo verkti. Žmona bandė dukrą iš jo atimti, jis padėjo vaiką į lovytę ir tuo metu tarp jų įvyko susistumdymas ir jis sudavė vieną kartą ranka žmonai per veidą. M. paskambino į policiją ir policijos pareigūnai jį išsivežė. Jis su M. gyvena kartu apie metus, santuoka tarp jų įregistruota (duomenys neskelbtini). Jis labai gailisi dėl savo elgesio. Be to, jis parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 20.00 val. jis grįžo namo išgėręs. Žmona su vaikais buvo namie. Tarp jo ir žmonos prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Jie su žmona apsižodžiavo. Po to jis pasiėmė plastmasinį užtraukiamą susegėją ir įsikarščiavęs, laikydamas jį rankoje, pasakė žmonai, kad išveš ją į mišką. Ji sakė, kad jis liautųsi. Tada jis kaire ranka apjuosė žmonos kaklą, palenkė ją ir stipriai laikė. Po to ji išbėgo į laiptinę, norėdama bėgti pas kaimynę. Jis žmoną pasivijo ir norėjo sugriebti už peties, kad parsivesti atgal namo, bet nepataikė ir sugriebė ją už plaukų ir tempė namo. Ji priešinosi, todėl jis ją paleido ir nuėjo namo. Tada apsirengė ir pasiėmęs jų dukrą išėjo į automobilį, norėdamas pasiimti cigaretes ir išeiti pas žmonos močiutę, kuri gyvena gretimame name. Niekur važiuoti su vaiku nenorėjo, pasiėmė, nes žmona išėjo pas kaimynę, o jis negalėjo vaiko palikti vieno namuose. Jis grasino žmoną išvežti į mišką, tačiau iš tikrųjų neturėjo minčių taip padaryti, tiesiog įsikarščiavęs taip pasakė. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. ( b. l. 56, 79, 86).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. V. parodė, kad 2016 m. sausio 19 d. jos vyras K. V. grįžo girtas namo. Ji jo prašė negerti, kai jis ėjo pas draugą, bet jis vis tiek grįžo apsvaigęs nuo alkoholio. Ji buvo pikta, kad jis grįžo girtas. Jie gyvena dviejų kambarių bute: viename kambaryje gyvena jie keturiese: jos sūnus M. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., jų bendra duktė K. V., gimusi (duomenys neskelbtini)., ji ir jos vyras K., kitame kambaryje gyvena jos močiutė S. J., kuriai ir priklauso butas nuosavybės teisėmis. Vyras vakare grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir todėl, kad jis buvo girtas, ji jam dėl to pradėjo priekaištauti, jie susipyko. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to K. paėmė dukrą iš lovytės ir ji, tai pamačiusi, norėjo K. iš jo paimti, kadangi jis buvo girtas. Jis vaiką atiduoti atsisakė. Jie pradėjo bartis. Išgirdusi triukšmą, atėjo jos močiutė ir ji taip pat bandė vaiką iš jo paimti, bandė su K. kalbėtis, bet K. K. ir jai neatidavė. Jų dukrytei tik dvi savaitės nuo gimimo, ji labai išsigando. Jos sūnus M. buvo močiutės kambaryje, kai tarp jų su vyru vyko konfliktas, bet vis tiek girdėjo triukšmą ir išsigandęs verkė. Jie susistumdė ir K. jai trenkė ranka per veidą vieną kartą. Visa tai matė jos močiutė S. J.. Sužalojimų jai padaryta nebuvo, tik juto fizinį skausmą. Ji nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Kai jis išgirdo, kad atvažiavo policija, iš karto apsiramino. Policijos pareigūnai išsivežė K. Be to, ji parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 19.30 val. vyras, būdamas neblaivus, grįžo namo, kartu su jos drauge E. O.. Pasakė vyrui, jog jis galėtų taip pat prižiūrėti jų 8 mėnesių dukrą, nes jo pastoviai nebūna namuose. Vyrui tai nepatiko, užsipuolė žodžiais jos sūnų. Ji pradėjo ginti vaiką, tada vyras supyko. Ją kelis kartus pastūmė, ji nenukrito. Draugė paprašė jo nusiraminti. Jis nusiramino, tada draugė išėjo namo. Ji su vaikais liko kambaryje, vyras nuėjo į kitą kambarį miegoti. Apie 21.45 val. paprašė miegančio vyro, kad jis atsikeltų, nes reikėjo pakloti lovą. Vyras neatsikėlė. Ji jam pasakė, kad jei jis neatsikels, jai teks jį patraukti, vyras nesureagavo. Ji jį patraukė nuo lovos, tada vyras atsikėlė. Ji paklojo lovą, jis atsisėdo ant jos. Tada vyras pradėjo reikšti pretenzijas dėl namų ruošos, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vyras, atėjęs iš paskos į virtuvę, pradėjo grasinti susidorojimu, laikydamas rankoje plastmasinę surišimo priemonę, t.y. grasino, jog išveš ją į mišką. Pagriebęs ją palenkė, kaire ranka apjuosė jos kaklą ir pradėjo ją smaugti. Tuo metu pajuto fizinį skausmą, jai trūko oro. Sūnus M. G., išgirdęs šauksmą, atbėgo į virtuvę ir, pamatęs, kai vyras ją smaugia, pradėjo prašyti ją paleisti, sakė vyrui, jog bus geras. Tuo metu ji ištrūko nuo vyro. Jis pradėjo ieškoti jos mobiliojo ryšio telefono, žinodamas, kad ji kvies policiją. Ji jam pasakė, jog telefonas yra kambaryje, o pati, paėmusi vaiką ant rankų, išbėgo į laiptinę prašyti kaimynės pagalbos. Tuo metu vyras atbėgo iš paskos ir laiptinėje prie 27 buto durų rankomis pagriebė už plaukų ir pradėjo tempti, tuo momentu juto didelį fizinį skausmą. Atidarius kaimynei duris, vyras nubėgo atgal į butą. Ji pakilo į antrą aukštą, ten per langą pamatė, kaip vyras, paėmęs mažametę jų dukrą K. V., 8 mėnesių amžiaus, įsodino ją į automobilį, užsivedė mašiną ir ketino išvažiuoti. Kaimynė R. B. išbėgo ir pradėjo prašyti, kad jis, būdamas neblaivus, niekur nevažiuotų. Tada vyras, paėmęs lengvai apsirengusią dukrą, išnešė ją į močiutės butą, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu bute nieko nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams, kartu nuėjo į butą Nr. 15. Vyras buvo užsirakinęs. Atidaryti duris atsisakė. Kai policijos pareigūnai pasakė, jog duris išlauš, vyras atidarė duris, atidavė jam dukrą, pradėjo jos atsiprašinėti ir prašyti, jog jį neišvežtų. Pareigūnai sulaikė vyrą ir nuvežė į policijos komisariatą. (b. l. 20, 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. J. parodė, kad jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje dviejų kambarių bute. Viename kambaryje gyvena anūkė M. su šeima keturiese: jos sūnus M. G., duktė K. V., ji ir jos vyras K. V.. Kitame kambaryje gyvena ji, butas nuosavybės teisėmis priklauso jai. K. 2016 m. sausio 19 d. vakare grįžo girtas. Ji tuo metu buvo savo kambaryje ir su ja buvo M. mažametis sūnus M., kuriam yra trys metukai. Būdama savo kambaryje, ji girdėjo, kaip K. įžeidinėjo jos anūkę M. necenzūriniais žodžiais. K. ir M. buvo virtuvėje. Jinai atėjo į virtuvę ir pamatė, kad girtas K. laiko mergaitę, kuriai dvi savaitės nuo gimimo, vaiką jis laikė rankose, o M. norėjo vaiką iš jo paimti, bet jis nedavė. Dėl to konfliktas tarp jų įvyko ir ji matė, kaip K. ranka sudavė vieną kartą M. per veidą. Jinai bandė K. raminti, bet jis neklausė. M. iškvietė policiją. Ir tik tada K. padėjo dukrytę į lovytę. Toks konfliktas tarp K. ir M. įvyko pirmą kartą, anksčiau K. niekada nebuvo pakėlęs rankos prieš M., nebuvo smurto. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, K. elgėsi ramiai, jis buvo išsigandęs, jis nesitikėjo, kad M. iškvies policijos pareigūnus. Berniukas M. paties konflikto nematė, bet girdėjo triukšmą, barnį ir išsigandęs verkė, jis visą laiką buvo jos kambaryje. Ji taip pat labai išsigando. Ji K. pretenzijų neturi, kadangi jis pažadėjo užsikoduoti ir daugiau negerti, tikisi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. ( b. l. 23).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 20 d., apie 00.53 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras puola muštis, rankose laiko naujagimį. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. sausio 20 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) įvyko šeimyninis konfliktas tarp vyro K. V. ir žmonos M. Z.. Bendraujant su sutuoktiniais paaiškėjo, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu vyras K. V., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti su žmona, triukšmavo ir konflikto metu trenkė žmonai per veidą. Nukentėjusiosios M. V. veido vieta, kaip nurodė į kurią vyras smūgiavo kumščiu, buvo paraudonavusi. ( b. l. 12).
Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos pareigūno 2016 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėjos vyras K. V. neblaivus, agresyvus, puola muštis. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 21.49 val. vyras K. V. grasino pranešėjai fiziniu susidorojimu, tampė už plaukų, bandė smaugti, tuo sukėlė fizinį skausmą, grasino surišti rankas ir išvežti į mišką. ( b. l. 34-35).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 20 d., 2.05 val. K. V. užfiksuotas 2.76 promilių girtumas. ( b. l. 48).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., 22.43 val. K. V. nustatytas 1.56 promilių girtumas (b. l. 72).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis K. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 17 d. vartojo smurtą prieš savo sutuoktinę. Kaltinamojo K. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo nukentėjusiosios M. V., liudytojos S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir teismas neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti. Esant tokiems duomenimis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. V. 2016 m. sausio 20 d., apie 0.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.76 promilės girtumas) sukėlė savo sutuoktinei M. V. fizinį skausmą. Taip pat pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai įrodo, kad kaltinamasis K. V. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 21.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.56 promilės girtumas), sukėlė sutuoktinei M. V. fizinį skausmą. Tokios kaltinamojo K. V. veikos atskirai kvalifikuojamos pagal BK 140 str. 2 d.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad K. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b. l. 99-102).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs, baigti, tyčiniai nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. V. – neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 93, 94), VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. sausio 5 d., diagnozė: adaptacijos sutrikimai (b. l. 92). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės pareiškime nurodytas šios rūšies bausmės dydis, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam K. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
K. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. sausio 20 d., 0.53 val. iki 2016 m. sausio 20 d., 16.20 val., ir nuo 2016 m. rugsėjo 17 d., 22.23 val. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., 11.18 val. (b. l. 49, 50, 73-74), šis laikas įskaitytinas į K. V. paskirtos bausmės laiką.
Kaltinamajam K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
- padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2016 m. sausio 20 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams;
- padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2016 m. rugsėjo 17 d. veika), ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir K. V. skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. V. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str., K. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (tris dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.