Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-632-397/2012

Teisėja Audronė Levinskienė Teisminio proceso Nr. 1-21-3-00024-2011-7

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, L. P., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam M. S., jo atstovei advokatei Sonatai Žilinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį ir baudžiamoji byla nutraukta. L. P. perduotas pagal laidavimą be užstato J. K. 1 /vieneriems/ metams. Priteista iš L. P. M. S. 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vienas tūkstantis) turėtų procesinių išlaidų litų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, išnagrinėjęs bylą, atleido L. P. nuo baudžiamoisos atsakomybės ir perdavė jį pagal laidavimą J. K. ( BK 40 str.).

Teismas neatsižvelgė į faktus, neleidžiančius pagrįstai manyti, kad ateityje L. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ši BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo L. P. požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką nėra kritiškas, jis dėl tokių savo veiksmų bei žmogaus sužalojimo nesigaili ir nurodo esąs buvo išprovokuotas taip elgtis, nors jokie byloje surinkti įrodymai tokios kaltinamojo pozicijos nepatvirtina. Be to, L. P. praeityje taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Todėl įvertinus šias aplinkybes, nebuvo pagrindo taikyti L. P. BK 40 straipsnio nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, išdėstė informaciją apie laiduotojos J. K. asmenį, kad ji dirba, charakterizuojama teigiamai, neteista ir iš šių aplinkybių sprendė, kad ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Apeliantas teigia, kad tokios aplinkybės neduoda pagrindo išvadoms, kad paminėtas asmuo galės daryti teigiamą poveikį L. P., nes galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi, kas nebuvo įrodyta, todėl apeliantas teigia, kad L. P. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebus nepasiekti bausmės tikslai, įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė aiškiai per mažą neturtinės žalos atlyginimą, kuris neatitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuoto neturtinės žalos turinio. Teismas visiškai nevertino, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, baimę, buvau sužalotas visiškai atsitiktinai. Buvo sužalotu veidu apie 10 dienų, negalėjo bendrauti su draugais, buvo pažemintas draugų akivaizdoje, nukentėjusysis iki šiol neatsiprašė. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis M. S. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, L. P. ir jo advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės įrodymo ir veikos kvalifikavimo ginčo nekyla, tačiau skundu nukentėjusysis prašo panaikinti BK 40 str. taikymą L. P., pripažinti jį kaltu ir nuteisti, pilnai tenkinti jo civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl L. P. padarytos nusikalstamos veikos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., taip pat, teismas, įvertinęs L. P. bei prašymą dėl laidavimo padavusio asmens J. K. asmenybes, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo. L. P. yra kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl jos padarymo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, žmona laukiasi trečio vaiko, jis gyvena su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį, darbovietės vadovybės L. P. charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės teismui davė pakankamą pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apelianto teiginys, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra tik formalus, nes jis neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, teigdamas, kad konfliktą išprovokavo apeliantas, ką paneigė byloje apklaustas liudytojas K. Š., yra neteisingas, neaitinka faktinių bylos aplinkybių. L. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neneigia, jis nurodė, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tą faktą, kad nukentėjusiajam jis sudavė vieną kartą ranka per veidą patvirtino ir pats M. S., o L. P. pateikta įvykio aplinkybių versija dėl nukentėjusiojo veiksmų nėra paneigta objektyviais neginčytinais faktais, nes priešingai parodė tik pats nukentėjusysis ir jo pusbrolis K. Š., todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad L. P. davė neteisingus parodymus, taip stengdamasis sušvelnti savo kaltę. Nepagrįstas skundo agumenas dėl dar vienos BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos nebuvimo - t.y., neatlygintos žalos ir nesant įsipareigojimo ją atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad po įvykio L. P. norėjo susitarti su nukentėjusiuoju, atlyginti padarytą žalą, tačiau susitarti nepavyko M. S. nenurodant žalos dydžio, o vėliau L. P. teigimu, ir vėliau su nukentėjususiuoju jam nepavyko susitarti. L. P. teisme nurodyta aplinkybė, jog jis tuo metu negalėjo atlyginti padarytos žalos dėl lėšų trūkumo, neduoda pagrindo teigti, jog jis visiškai nenori geranoriškai jos atlyginti. Kaltinamasis, nagrinėjant bylą teisme nurodė, jog atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau suabejojo dėl pareikšto ieškinio dydžio pagrįstumo, kas taip pat neduoda pagrindo teigti jį nežadant nukentėusiajam teismo priteistos turtinės žalos atlyginti. Apelianto argumentas dėl pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, paremtas vėlgi tik jo subjektyvia nuomone apie tai, kad L. P. nėra kritiškas savo padarytam nusikaltimui. Teismas laiko, kad anksčiau aptartos aplinkybės bei duomenys apie L. P. leido pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai laikyti jį vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir atleisti jį nuo baudžiamosios asakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje pateiktas L. P. žmonos motinos J. K. prašymas perduoti L. P. jai pagal laidavimą. J. K. nėra teista ir bausta administracine tvarka. Ji yra kaltinamojo žmonos motina, gyvena kartu su kaltinamojo šeima, yra suinteresuota jo ir jo žmonos- savo dukters, bei jų bendrų vaikų, gerove, todėl teismas mano, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, ji turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl bus patikimu laiduotoju.

Apelianto argumentas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žakai atlyginimo klausimo ir aiškiai per mažos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino visus šiuos kriterijus. Teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą, jo sukeltas pasekmes, turtinės žalos nebuvimą, kaltinamojo turtinę padėtį, vadovavosi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais ir pagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies, jį sumažindamas iki 2000 litų.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.