Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05212-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija

30.9.2.; 122.4.;129.1.;129.17.

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 12 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. V. ir skolininko R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-212-841/2013 pagal išieškotojo AB Šiaulių bankas prašymą skolininkui R. V. ir suinteresuotiems asmenims B. V., M. Ž., A. Ž., antstolei V. Š. dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje su sutuoktine B. V. nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos - rūsio patalpos, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtos indeksais: R-l pagalbinė patalpa, 58.80 kv. m ploto, R-2 katilinė, 4,05 kv. m, R-3 tualetas, 2,73 kv. m, R-4 prausykla, 6.20 kv. m, R-5 dušas, 1.65 kv. m, R-6 koridorius, 1.60 kv. m, R-7 tualetas, 1,96 kv. m;

1-o aukšto patalpos, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtos indeksais: 1-1 tambūras, 3,08 kv. m, 1-2 prekybos salė, 60.22 kv. m, 1-3 sandėlis, 0.90 kv. m, 1-4 tualetas, 2,45 kv. m, 1-5 koridorius, 2,11 kv. m;

1/2 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „3“ (priedas Nr. l);

1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „2“ (priedas Nr.3), nukreipiant skolos išieškojimą į šį turtą.

1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos - 2-jo aukšto patalpos, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtos indeksais: 2-1, prekybos salė, 67.44 kv. m ploto, 2-2 sandėlis, 2.05 kv. m;

3-o aukšto patalpos, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtos indeksais: 3-1 koridorius, 5,55 kv. m, 3-2 tualetas, 1,72 kv. m, 3-3 tualetas, 4.49 kv. m, 3-4 administracinė patalpa, 19.92 kv. m, 3-5 administracinė patalpa, 12.40 kv. m, 3-6 administracinė patalpa, 33.38 kv. m ploto;

1/2 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „2“ (priedas Nr. l);

1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „1“ (priedas Nr.3);

1/14 0,0541 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini):

R. V. naudojasi 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis - rūsio patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtomis indeksais: R-l pagalbine patalpa, 58.80 kv. m ploto, R-2 katiline, 4,05 kv. m, R-3 tualetu, 2,73 kv. m, R-4 prausykla, 6.20 kv. m, R-5 dušu, 1.65 kv. m, R-6 koridoriumi, 1.60 kv. m, R-7 tualetu, 1,96 kv. m; 1-o aukšto patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 11634 pažymėtomis indeksais: 1-1 tambūru, 3,08 kv. m, 1-2 prekybos sale, 60.22 kv. m, 1-3 sandėliu, 0.90 kv. m, 1-4 tualetu, 2,45 kv. m, 1-5 koridoriumi, 2,11 kv. m;

B. V. naudojasi 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis - 2-o aukšto patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtomis indeksais: 2-1, prekybos sale, 67.44 kv. m ploto, 2-2 sandėliu, 2.05 kv. m; 3-o aukšto patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtomis indeksais: 3-1 koridoriumi, 5,55 kv. m, 3-2 tualetu, 1,72 kv. m, 3-3 tualetu, 4.49 kv. m, 3-4 administracine patalpa, 19.92 kv. m, 3-5 administracine patalpa, 12.40 kv. m, 3-6 administracine patalpa, 33.38 kv. m ploto;

R. V. ir B. V. bendrai naudojasi 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (tambūru) ir laiptine, pastato vandentiekio įvadu, kanalizacijos įvadu ir elektros įvadu.

110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini):

R. V. naudojasi 1/2 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio Vasario 16-osios g. 34A, Šiaulių m., u/Nr.2901-0011-0178, pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „3“;

B. V. naudojasi 1/2 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „2“ ;

M. Ž. ir A. Ž. naudojasi 110/220 dalimi 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „1“.

Negyvenamosios patalpos – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio u/Nr. (duomenys neskelbtini):

R. V. naudojasi 1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „2“ (priedas Nr.3).

B. V. naudojasi 1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „1“ (priedas Nr.3).

Taip pat B. V. naudojasi 1/14 0,0541 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0071/10/02304 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2091 dėl priverstinio 1 003 002 Lt skolos AB Šiaulių bankui išieškojimo iš skolininko R. V.. Iki šiol skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs. Vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš areštuoto turto, antstolė V. Š. nustatė, jog 2010-07-22 ir 2010-07-23 turto arešto aktais areštuotas turtas buvo įgytas R. V. ir B. V. santuokos metu. Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš areštuoto turto išieškoti pareiškėjui (išieškotojui) AB Šiaulių bankui priteistos skolos. Todėl pareiškėjui (išieškotojui) buvo pasiūlyta kreiptis į teismą ir nustatyti sutuoktiniams priklausančiais turto dalis. Pareiškėjas nurodo, kad siūlo skolininko R. V. turto atidalijimo tvarką, kuri užtikrina galimybę turtu naudotis. Šis siūlymas yra protingas, optimalus, netrukdo šalims naudotis turtu po atidalijimo.

Nustatė, kad skolininko R. V. dalis bendrojoje nuosavybėje yra:

1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos - 2-jo aukšto patalpos, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtos indeksais: 2-1, prekybos salė, 67.44 kv. m ploto, 2-2 sandėlis, 2.05 kv. m; 3-ojo aukšto patalpos, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtos indeksais: 3-1 koridorius, 5,55 kv. m, 3-2 tualetas, 1,72 kv. m, 3-3 tualetas, 4.49 kv. m, 3-4 administracinė patalpa, 19.92 kv. m, 3-5 administracinė patalpa, 12.40 kv. m, 3-6 administracinė patalpa, 33.38 kv. m ploto;

1/2 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „2“ (priedas Nr. l);

1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „3“ (priedas Nr. 3).

R. V. naudojasi 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis - 2-o aukšto patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtomis indeksais: 2-1, prekybos sale, 67.44 kv. m ploto, 2-2 sandėliu, 2.05 kv. m; 3-o aukšto patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtomis indeksais: 3-1 koridoriumi, 5,55 kv. m, 3-2 tualetu, 1,72 kv. m, 3-3 tualetu, 4.49 kv. m, 3-4 administracine patalpa, 19.92 kv. m, 3-5 administracine patalpa, 12.40 kv. m, 3-6 administracine patalpa, 33.38 kv. m ploto;

B. V. naudojasi 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis - rūsio patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr.11634 pažymėtomis indeksais: R-l pagalbine patalpa, 58.80 kv. m ploto, R-2 katiline, 4,05 kv. m, R-3 tualetu, 2,73 kv. m, R-4 prausykla, 6.20 kv. m, R-5 dušu, 1.65 kv. m, R-6 koridoriumi, 1.60 kv. m, R-7 tualetu, 1,96 kv. m; 1-o aukšto patalpomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 11634 pažymėtomis indeksais: 1-1 tambūru, 3,08 kv. m, 1-2 prekybos sale, 60.22 kv. m, 1-3 sandėliu, 0.90 kv. m, 1-4 tualetu, 2,45 kv. m, 1-5 koridoriumi, 2,11 kv. m;

R. V. ir B. V. bendrai naudojasi 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (tambūru) ir laiptine, pastato vandentiekio įvadu, kanalizacijos įvadu ir elektros įvadu.

R. V. naudojasi 1/2 dalimi 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „3“;

B. V. naudojasi 1/2 dalimi 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „2“ ;

M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) naudojasi 110/220 dalies 0,0220 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktame žemės valdos paskirstymo plane pažymėta indeksu „1“.

R. V. naudojasi 1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „2“ (priedas Nr.3).

B. V. naudojasi 1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „1“ (priedas Nr.3).

B. V. naudojasi 1/14 d. 0,0541 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini).

1. Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl dalintino turto vertės, kad suinteresuoti asmenys nereikalavo nustatyti vienam iš jų didesnę turto dalį, neteikė įrodymų, todėl teismas dėl to nepasisakė. Nurodo, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimą, kiekvienam būsimam savininkui tenkančią konkrečią dalį reikia atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją. Bendraturčiui priteistinos nekilnojamojo turto dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Patikslintame prašyme atidalyti turtą nurodyta, kad sutuoktiniams B. V. ir R. V. faktiškai priklauso po 1/2 dalį nekilnojamojo turto. Tačiau pagal pateiktą sutuoktinių 2012-11-05 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos ir tai patvirtinančius dokumentus preziumuojama, kad asmeninės nuosavybės teise dalijamas turtas priklauso B. V., kuri turi teisę į didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį (CK 4.92 str.). Iš to seka, kad teismui to nevertinus ir nepasisakius, negalima išvada, jog suinteresuoti asmenys nereikalavo nustatyti vienam iš jų didesnę turto dalį, neteikė įrodymų. Tuo pagrindu nepagrįsta ir kita teismo išvada, kad skolininko R. V. ir B. V. turto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios.

2. Atidalijant turtą, bendraturčiui priteisiama nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Taip pripažįstama aiškiai parodant projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad bendraturčiams ir teismui butų galima nustatyti jos faktinę vietą. Iš negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), paskirstymo lentelės, kurią teismas pripažino tinkama, matyti, kad B. V. turėtų atitekti sandėliuko dalis, pažymėta indeksu Nr. 1, o R. V. - dalis, pažymėta indeksu Nr. 2. Tačiau nėra aišku, kaip atidalijus sandėliuką pagal paskirstymo lentelę, tapę savininkais R. V. ir B. V., galėtų savarankiškai naudotis šiuo sandėliuku. Neaišku, ar tai būtų vienas įėjimas, ar būtų galima atskirti sandėliuko dalis fiziškai ir padaryti atskirus įėjimus.

3. Nurodo, kad turi būti nustatyta tokia naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka ir atidalijamas turtas iš bendrosios nuosavybės, pagal kurią, neatliekant jokių inžinerinių sistemų ar patalpų pertvarkymo, asmenys galėtų nekliudomai naudotis kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Todėl skundžiama nutartimi taip atidalijus negyvenamąsias patalpas - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), jos negalėtų būti naudojamos racionaliai, efektyviai ir patogiai.

4. Tas pats pasakytina ir apie skundžiama nutartimi nustatyta pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų indeksu 1-1 (tambūru), bendra naudojimosi tvarka, kadangi šiuo tambūru galėtų naudotis ir jis turėtų atitekti tik B. V., kaip pastato pirmojo aukšto savininkei.

5. Nekilnojamasis turtas turi būti atidalijimas, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nekilnojamojo turto atidalijimas visada yra susijęs su bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimu. Tai reiškia, kad po to suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir jie valdomi, naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, tai yra nepriklausomai nuo kitų bendraturčių teisių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kuria nustatyta R. V. dalis bendroje nuosavybėje - 1/2 negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame sandėlio padalijimo plane pažymėta indeksu „3“, o taip pat skundžiamos nutarties dalis, kuria nustatyta, kad R. V. ir B. V. bendrai naudojasi lE3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (tambūru), be neproporcingos žalos suinteresuotų asmenų interesams, negalėtų būti įgyvendinamos.

1. Išieškotojo AB Šiaulių banko nuomone, teismas teisingai vadovavosi CK nuostata, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). R. ir B. V. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog kuris nors iš areštuoto turto objektų būtų asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Areštuotas turtas įgytas R. V. ir B. V. santuokos metu, todėl turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad banko skolininkui R. V. ir jo sutuoktinei B. V. priklauso po 1/2 santuokoje įgyto turto. AB Šiaulių bankas, įvertindamas tą aplinkybę, kad skolininkui R. V. priskirtas turtas turės būti priverstinai realizuotas, siekiant padengti jo įsiskolinimus, taip pat atsižvelgiant į ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštaravo, kad turtas būtų padalintas taip, kad didesnė turto dalis tektų B. V.. Tai akivaizdžiai matosi iš teismui pateikto sutuoktinių turto padalijimo projekto ir pasiūlymo dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

2. Teismui buvo pateiktas R. V. ir B. V. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos. AB Šiaulių banko nuomone, toks susitarimas vertintinas kritiškai ir yra negaliojantis. Pirmiausia, jis yra neįregistruotas hipotekos įstaigoje, kaip tai numato įstatymas (CK 3.126 str.), o be to, toks susitarimas pažeidžia išieškotojo AB Šiaulių banko interesus. Nurodo, kad susitarimo sudarymo ir pasirašymo metu (2012-11-05 d.), nekilnojamam turtui buvo uždėtas areštas, tačiau turto savininkai pažeidė šiuos apribojimus, uždėtus nekilnojamam turtui. AB Šiaulių banko nuomone, nei AB Šiaulių banko pasiūlyta turto padalijimo ir naudojimosi turtu tvarka, nei skundžiama teismo nutartimi nustatyta sutuoktinių turto padalijimo ir naudojimosi turtu tvarka nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Atskirajame skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nebuvo ginčo dėl dalintino turto vertės, taip pat teigia, kad dalis pareiškėjo prašyme nurodyto turto pagal apeliantų 2012-11-05 susitarimą B. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl jai turėjusi atitekti didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalis. Taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi atidalijus sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), neaišku, kaip apeliantai galėtų savarankiškai naudotis šiuo sandėliuku, nes teismas nepasisakė, ar būtų galima atskirti sandėliuko dalis fiziškai ir padaryti atskirus įėjimus. Apeliantai taip pat nurodo, kad nekilnojamasis turtas turėjo būti atidalijimas, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teigia, kad nekilnojamojo turto atidalijimas visada yra susijęs su bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimu, tai reiškia, kad po to suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir jie valdomi, naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, tai yra nepriklausomai nuo kitų bendraturčių teisių.

Atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (išieškotojas) AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą dėl skolininko R. V. dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine B. V. nustatymo (t. 1, 152-156 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, nustatė skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš esmės taip, kaip atsiliepime buvo prašiusi suinteresuotas asmuo B. V. (t. 1, 162-163 b.l.), kuri iš esmės neginčijo pareiškėjo nurodytos tvarkos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tik pasisakydama dėl sutuoktiniams priklausančio turto – 1E3p pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), u/Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jai naudojimuisi turėtų būti paliktas pirmasis aukštas ir rūsys su jame įrengtais inžineriniais tinklais, o skolininkui R. V. prašė palikti naudotis antrojo ir trečiojo aukštų patalpomis. Daugiau prieštaravimų dėl pareiškėjo (išieškotojo) AB Šiaulių banko prašymo ir jame nurodytos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo pareikšta. Tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, skolininko R. V. ir suinteresuoto asmens B. V. atstovas adv. Ž. R. be minėtame atsiliepime išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad pagal pareiškėjo prašyme nurodytą skolininkui R. V. ir jo sutuoktinei B. V. priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, tam, kad būtų galima minėtą turtą atidalinti, reikalingos investicijos antram įėjimui, tačiau jos būtų neproporcingai didelės, atsižvelgiant į paties objekto vertę (t. 1, b. l. 173-175).

CPK 312 str., 338 str. reglamentuota, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, apeliantai nekėlė klausimo dėl jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės, o pateikdami atskirąjį skundą tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikė jokių tuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 306 str. nuostatos, todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja (CPK 312, 338 str.).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai, prašydami panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, neatriboja dviejų skirtingų teisės institutų, t. y. 1) skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies ir minėtu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo, ir 2) atidalijimo iš bendrosios dalinės (jungtinės) nuosavybės.

CPK 667 str. 2 d. nurodyta, kad nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad nustatant skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, minėtas turtas būtų atidalintas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realiųjų dalių) institutų panašumas – kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Todėl nepagrįsti ir atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nustatydamas skolininkui R. V. priklausančią nekilnojamojo daikto dalį bei nustatydamas naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, pirmosios instancijos teismas turėjo skolininkui priklausančią turto dalį dar ir atidalinti iš bendrosios nuosavybės su sutuoktine B. V..

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad dalis turto, kurio naudojimosi tvarka buvo nustatyta, vadovaujantis CPK 667 str. 2 d., priklauso suinteresuotam asmeniui B. V. asmeninės nuosavybės teise, todėl B. V. turi teisę į didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį.

Iš vykdomosios bylos Nr. 71-2304/2010 matyti, kad skolininkas R. V. ir suinteresuotas asmuo B. V. gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 74 b. l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad visas šios nagrinėjamos bylos ginčo turtas sutuoktinių yra įgytas po santuokos sudarymo (t. 1, 48-51 b.l.). Turtas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas viešuosiuose registruose abiejų sutuoktinių vardu jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, 48-49 b. l.), o turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nors registruotas R. V. vardu, tačiau įsigijimo pagrindas nurodytas 1998-06-18 ir 2006-08-04 pirkimo-pardavimo sutartys (t.1, 50-51 b. l.).

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. CK 3.88 str. 2 d. nustatyta turto bendrumo prezumpcija galioja sutuoktiniams ir kitiems asmenims, jei nėra išviešinti turto savininkai kitaip. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant kitus klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų (kam priklauso turtas nuosavybės teise), sprendžiama pagal CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 str. 2 d. nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. nuneigti CK 3.88 str. 2 d. nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Suinteresuotas asmuo B. V., teigdama, kad dalis nekilnojamojo turto jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, savo argumentus grindžia tarp jos ir skolininko R. V. sudarytu 2012-11-05 susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos (t. 1, 45 b. l.), nenurodydama konkrečiai, koks turtas jos manymu laikytinas kaip priklausantis jai asmeninės nuosavybė teise.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo (išieškotojo) AB Šiaulių banko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad minėtas 2012-11-05 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nėra registruotas hipotekos įstaigoje, kaip to reikalauja CK 3.125 str., be to, tokiam susitarimui numatyta notarinė forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 punktas), todėl teigti, kad minėtu sutarimu sutuoktiniai pakeitė turto teisinį režimą – atsidalijo turtą, nėra pagrindo. Be to, iš 2012-11-05 susitarimo turinio matyti, kad buvo tartasi ne dėl turto atsidalijimo, o tik dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 667 str. nuostatas, reglamentuojančias skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, o nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu tinkamai nustatė naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.