- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- e2-9763-1025/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01459-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- G. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo K. V. sūnui E. V. priteisti laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki privalomosios mediacijos pabaigos, E. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. V.. Pareiškėja nurodo, jog siekia su atsakovu nutraukti santuoką, kreipėsi dėl privalomosios mediacijos taikymo. Jos turtinė padėtis sunki, viena pati išlaiko vaiką, bylos išnagrinėjimas gali užtrukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjos interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjos interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. Be to, laikinosios priemonės visais atvejais turi būti susijusios su pareikštais (šiuo atveju ketinamais reikšti) reikalavimais.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu bei pateiktais įrodymais, konstatuoja, jog pareiškėja nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėja tik pateikė prašymą dėl privalomos teisminės mediacijos taikymo, tačiau nėra jokių duomenų, jog prašymas priimtas, jog teisminė mediacija dėl santuokos nutraukimo pradėta.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo dienos, neįrodė egzistuojant pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą aplinkybes, kodėl ji negalėjo ir nesugebėjo laiku parengti ir pateikti teismui ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
CPK 147 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėja turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio dydį. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimo byloje šalių reiškiami reikalavimai yra turtinio ir neturtinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kokius pareiškėja ketina reikšti turtinius bei neturtinius reikalavimus, kurie apspręstų mokėtiną užstato dydį, taip pat nepateikta duomenų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi užstatą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pareikštas kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Taip pat pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad yra sumokėjusi CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio užstatą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnis, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.