Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą bei prašo pripažinti atsakovą S. E., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jos sūnaus N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) tėvu; priteisti iš atsakovo lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 300,00 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo kreipimosi dienos į teismą, indeksuojant lėšas įstatymų nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 3600,00 litų dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už paskutinius tris metus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakovu intymiai bendravo tik vieną kartą, per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini)., ir netrukus sužinojo, kad yra nėščia. Ji tuo metu turėjo ir artimą draugą, V. A., kuris nuo 2004 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio buvo išvykęs į Ispaniją, ir grįžo tik apie 2004 m. Šv. Kalėdas. Kai sužinojo, jog yra nėščia, apie tai pasakė S. E., šis pasiūlė pasidaryti abortą, davė pinigų. Tačiau kadangi buvo ketvirtas nėštumo mėnuo, medikai atsisakė daryti abortą, ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Tėvu sutiko būti jos draugas V. A., duoti savo pavardę, tačiau kada jie abu susipyko, V. A. nuginčijo tėvystę atlikus DNR ekspertizę. Be V. A. ir S. E., su kurio intymiai bendravo vieną kartą, ji tuo laikotarpiu, kai tapo nėščia, su niekuo kitu artimai nebendravo, todėl, nustačius, kad V. A. nėra vaiko tėvas, yra įsitikinusi, kad sūnaus tėvas yra S. E.. Pripažinus, jog jis yra tėvas, prašo priteisti ir išlaikymą periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus, kadangi atsakovas neteikė jokio išlaikymo nuo pat vaiko gimimo. Šiuo metu dirba viešuosius darbus, jos pajamos kas mėnesį – yra minimali alga, kurią gaus iki 2009 m. gegužės mėnesio. Vaiką jai padeda išlaikyti dabartins jos draugas V. A. ir jų abiejų tėvai.

Šalies argumentai

Atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, nurodė, jog su ieškove nėra lytiškai santykiavęs, todėl negali būti vaiko tėvas, tuo pačiu neprivalo teikti ir išlaikymo. Kadangi intymiai su ieškove nebendravo, nemato prasmės atlikinėti biologinę ekspertizę dėl tėvystės nustatymo.

Šalies argumentai

Kadangi, remiantis LR CK 3.192 str., tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nustačius tėvystę, teismas sprendžia klausimą ir dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 600 litų per mėnesį suma, šią sumą sudaro lėšos, skirtos kasdieniniams vaiko poreikiams patenkinti, maisto įsigijimui, kitiems būtiniems poreikiams, tačiau įrodymų nepateikė. Teismo posėdyje ieškovė, taip pat liudytojas V. A., teigė, jog vaiką išlaikyti padeda jų abiejų tėvai. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22), sisteminiu teisės normų aiškinimu, vieno asmens išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LR CK 6.461 str. 2 d.) . Remiantis LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo 800 litų. Ieškovei nurodžius, jog N. M. išlaikymo suma kas mėnesį yra apie 600 litų, pripažįstama, kad ši suma yra reali ir pagrįsta. Remiantis to paties LR CK 3.192 str. 3 d., materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo nustatyta, jog ieškovė ieškinio pareiškimo metu niekur nedirbo, jos pajamas sudarė gaunamos socialinės pašalpos (b.l. 8, 29), šiuo metu atlieka rajono savivaldybėje viešuosius darbus ir jos pajamos yra minimalaus atlyginimo dydžio išmokos, tačiau viešieji darbai yra numatyti tik iki 2009 m. gegužės mėnesio (ieškovės paaiškinimai), iki ieškinio pareiškimo vienintelės pajamos buvo kas mėnesį gaunama socialinė pašalpa (vidutiniškai 296,07 Lt per mėnesį) (b.l. 8), kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, atsakovas yra dirbantis UAB „Signeda“, jo vidutinės pajamos už paskutinius dvylika mėnesių yra 1346,54 Lt (b.l. 53-54), turi savo vardu registruotą transporto priemonę (b.l. 57), pripažįstama, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, ir jis gali teikti didesnį išlaikymą nei ieškovė, todėl patenkinęs ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo, priteisia iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 litų. Nors ieškovė prašo priteisti po 300 litų, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta (LR CPK 376 str. 3 d.), ir nustatęs, jog atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės, viršija pareikštą reikalavimą. Dėl prašomo priteisti įsiskolinimo. Ieškovė, kaip nurodyta ieškinyje, prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už trejus metus, kas metai skaičiuojant po 3600 Lt (nors ieškinyje nurodyta suma 7200 Lt, pripažįstama, jog tai aritmetinė klaida, kadangi ieškovė prašydama priteisti įsiskolinimą įvardina jį po 300 litų kas mėnesį už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, ir atitinkamai turėtų būti 10 800 Lt įsiskolinimas už trejus metus). Antra vertus, teismas, kaip minėta, vadovaudamasis LR CPK 376 str. 3 d., atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali viršyti pareikštą reikalavimą, jei mano, kad tai yra vaiko interesais, ir nurodyta 7200 Lt reikalavimo suma teismo nesaisto, jei šis nustato, kad įsiskolinimas yra didesnis. LR CK 3.200 str. numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustačius, jog ieškinys teismui priimtas 2008-11-10, išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas daugiau nei už trejus metus, tai yra nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi pati ieškovė įrodymų dėl išlaidų už praeitą laikotarpį nepateikė, prašydama priteisti įsiskolinimą remiasi prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, vis gi, įvertinus vaiko amžių tuo laikotarpiu (2-5 m. amžiaus), tuo laikotarpiu nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įsigaliojusiame nuo 2005 m. liepos 1 d., minimali mėnesinė alga nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo 550 Lt; LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, minimali mėnesinė alga nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo 600 litų; 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, minimali mėnesinė alga nuo 2007 m. liepos 1 d. buvo 700 litų; 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo 800 litų), teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo tenkinti ir priteisti 3600 Lt įsiskolinimą už vienerius metus, arba 10800 litų už trejus metus, jį sumažina ir, atsižvelgdamas į atskiro laikotarpio minimalią mėnesinę algą, priteisia iš atsakovo 7920 litų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nors atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas negalimas, kadangi ilgą laiko tarpą tėvu buvo įrašytas V. A., kurį ir siejo pareiga išlaikyti vaiką, visi gi remiantis civilinio kodekso normomis, į išlaikymo teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgyja nuo jo gimimo dienos (LR CK 3.137 str. 1 d., 3.200 str.), kuri tik buvo patvirtinta CK 3.138-3.140 straipsnių nustatyta tvarka, ir nuo tos dienos sukuriamos su vaiko gimimo diena susijusias, įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pagal LR CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-23/2004 (nutartis paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 21, p. 29-32). Ir šioje Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numatyta LR CK 3.137 str. 3 dalyje. Tai, kad vaiko tėvu buvo įrašytas kitas asmuo, neatleidžia atsakovo, nustačius jo tėvystę pagal kilmę, nuo pareigos mokėti vaikui išlaikymą nuo jo gimimo dienos, išskyrus 3.200 str. numatytą išimtį, jog įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau nei už trejus metus.