Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-164-511/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
1S-164-511/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
NUTARTIS2009 m. vasario 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujantprokurorui Giedriui Jasiulaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M. gynėjo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-04 nutarties, kuria A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-01-26 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, kad Šengeno informacinėje sistemoje SIS1+SIRENE Prancūzijos nacionalinis biuras yra paskelbęs Lietuvos Respublikos piliečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), paiešką pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisėsaugos institucijos jam išduotą Europos arešto orderį 2 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti.

To pagrindu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo A. M. paskyrimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-02-04 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir LR BPK 122 str. 5 d pagrindu skyrė A. M. kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui.

Suimtojo A. M. gynėjas Valentinas Baltrūnas skundžia 2009-02-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad nagrinėjant teisme prokuroro pareiškimą A. M. paaiškino, jog teismui pateiktą tiek iš LR Generalinės prokuratūros, tiek iš Prancūzijos Respublikos teisinių institucijų informaciją (duomenis) apie jo padarytą nusikaltimą ir teismo sprendimą, kuriuo jis yra nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, vertina kaip įvykusį didelį nesusipratimą ir klaidą. Nurodo, kad A. M. paaiškino, jog visą laiką gyveno su savo šeima ir gyvena Lietuvoje, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, neteistas. Paaiškino, kad 2000 m. buvo pametęs savo pasą, todėl kreipėsi į Panevėžio miesto PK pasų skyrių, kur jam buvo išduotas naujas pasas. Nurodo, kad šia faktine aplinkybe, kuri nebuvo tirta, galima paneigti iš Prancūzijos Respublikos Lietuvai pateiktus duomenis apie A. M. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį sprendimą, ir yra teisinis pagrindas išvadai, jog už padarytas nusikalstamas veikas yra nuteistas kitas asmuo, kuris galimai yra suklastojęs A. M. asmens pasą, kuriame yra išlikę A. M. anketiniai duomenys. Prokuratūra nepateikė jokių įrodymų, jog A. M. kada nors būtų kviestas pas Prancūzijos Respublikos pareigūnus ar teismą, o tai tik patvirtina faktą, jog yra nuteistas kitas asmuo. Šios faktinės aplinkybės ir buvo pagrindas A. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį sprendimą, išduoti Europos arešto orderį bei skelbti jo paiešką. Nagrinėjant prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. M., teismas nevertino minėtų aplinkybių, o nutartyje konstatavo, kad „Iš teismui pateiktos medžiagos matyti...“, tačiau teismui buvo pateiktas tik vienintelis dokumentas - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, kuriame nurodoma, jog Prancūzijos nacionalinis biuras yra paskelbęs A. M. paiešką pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisėsaugos institucijos išduotą Europos arešto orderį 2 metų laisvės atėmimo bausmei atlikti. Teismas nusprendė, jog yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 5 d. numatytas suėmimo pagrindas. Su tokia teismo išvada nesutiktina, kadangi sprendžiant asmens suėmimo pagrįstumo klausimą BPK 122 str. 5 d. numatytas suėmimo pagrindas nėra besąlyginis, todėl, parenkant kardomąją priemonę, būtina vadovautis bendraisiais kardomųjų priemonių skyrimo pagrindais, sąlygomis ir nuostatomis (BPK 72 str. 1 d., 119, 122 str.). Be to, BPK 72 str. 4 d. numato, kad asmeniui kurį prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal Europos arešto orderį, gali būti taikomos ir kitos LR BPK numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Prokuratūra turėdama tik vienintelį, minėtą dokumentą, ir neturėdama nei Europos arešto orderio, nei kitų A. M. nuteisimą bei jo kaltę patvirtinančių įrodymų, galėjo teismo tik prašyti laikinai sulaikyti A. M., kol bus atsiųstas prašymas dėl ekstradicijos ar Europos arešto orderis bei kiti įrodymai (BPK 122 str. 5 d.). Teismas, skirdamas suėmimą A. M., minėtomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo, nutarties skirti suėmimą nemotyvavo ir todėl pažeidė įstatymą - BPK 122, 119 str. Teismas neteisingai įvertino situaciją, kardomosios priemonės - suėmimo taikymo pagrindus ir sąlygas, todėl priėmė neteisingą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Europos arešto orderis BPK 122 str. 5d. numatytas savarankiškas pagrindas skirti asmeniui suėmimą (BPK 122 str. 5 d.). Suėmimas šiuo pagrindu paprastai skiriamas, kai kitokios kardomosios priemonės nėra pakankamos, siekiat užtikrinti kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ( BPK 72 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog skiriant suėmimą šiuo pagrindu Europos arešto orderio išdavimo teisėtumo bei jame nurodomų duomenų pagrįstumo klausimas netikrinamas ir nesvarstomas.

Iš Paryžiaus apeliacinio teismo Creteil didžiosios instancijos teismo 2008-10-10 išduoto arešto orderio matyti, jog A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Panevėžio m., 2008-06-30 Creteil baudžiamųjų bylų teismo 10-ojo skyriaus nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 2 metams už vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis, padirbtų dokumentų naudojimą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje rengiant nusikaltimą. Šis nuosprendis įsiteisėjęs. Tuo pagrindu prašoma A. M. suimti ir išduoti užsienio valstybei.

A. M. Europos arešto orderis išduotas dėl nuosprendžio, kuriuo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė įsiteisėjimo. A. M. nuteistas už veikas, padarytas tarptautinėje nusikalstamoje grupuotėje, veikusioje kelių valstybių teritorijose, o tai rodo, jog A. M. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti ir slapstytis nuo teisėsaugos. Nors A. M. turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, aptartos aplinkybės, duoda pakankamą pagrindą manyti, jog be suėmimo kitos kardomosios priemonės nėra pakankamos užtikrinti, kad jis nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

A. M. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis