Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-793/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2-793/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
N. D.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių lyra“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-793/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1450-357/2010 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių lyra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. D. 2010-11-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ ir prašė jai iš atsakovo priteisti 1 204,53 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas, kaip darbdavys, yra atsakingas dėl jos profesinės ligos, todėl privalo atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalai. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Nurodė, kad padarytos žalos pobūdis reikalauja operatyvaus ir efektyvaus žalos atlyginimo, kuris turi būti užtikrintas visomis galimomis teisinėmis priemonėmis. Ieškinio suma yra didelė ir svarbi atsakovui, todėl jis gali vengti atlyginti žalą. Dėl to, kad atsakovas vengia prisiimti atsakomybę už jos sveikatos pablogėjimą bei atlyginti žalą, yra tikslinga taikyti prašomas priemones, nes, priešingu atveju, sprendimo įvykdymas gali nepagrįstai pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, t. y. ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ nuosavybės teise priklausantį 301 204,53 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar nepakakus, nurodė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leido atsiskaityti su ieškove, darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius valstybei.

Gavęs atsakovo atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino 2010-11-08 nutartį.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, t. y. ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ nuosavybės teise priklausantį 301 204,53 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, leido šiuo turtu naudotis, uždraudė jį perleisti kitiems asmenims.

Gavęs atsakovo atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino 2010-11-24 nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkino ieškovės N. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, nustatęs, jog atsakovas vien materialaus turto turi už 11 667 875 Lt sumą, iš kurios statinių už 10 492 253 Lt, per 9 mėnesius turėjo 2 886 456 Lt pelno, konstatavo, jog 301 204,53 Lt suma nėra didelė atsakovui, todėl nėra grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, jei ieškinys būtų tenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė N. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą. Taip pat pareiškė prašymą įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie įkeistą nekilnojamąjį, lizinguojamą kilnojamąjį turtą, pradėtus ikiteisminius tyrimus, civilines bylas, kuriose atsakovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, nurodant jų dydį. Nurodo, kad:

1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes tokias priemones reikėjo taikyti vengiant neigiamų padarinių, kurie atsirastų šių priemonių netaikius. Teismas šioje byloje teisingai 2010-11-08, 2010-11-24 nutartimis buvo taikęs atsakovo turtui jos prašomas priemones, tačiau gavęs atsakovo skundus, nenurodydamas jokių argumentų, šias nutartis panaikino neskundžiamomis nutartimis.

2. Teismas nepagrįstai vadovaudamasis atsakovo 2010-10-25 balanso duomenimis sprendė, kad 301 204,52 Lt suma atsakovui nėra didelė, nes ši suma yra didelė, tai pripažino ir teismas ankstesnėse nutartyse, kuriomis buvo tenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, ieškinio suma yra ne tik didelė, bet ir svarbi tiek jai, kad ją gautų, tiek atsakovui, kad išvengtų jos mokėjimo. Jai yra žinoma, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, kilnojamasis turtas įsigytas išperkamosios nuomos būdu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kitų darbuotojų susirgimo profesine liga, kitose bylose atsakovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai. Prašo teismo surinkti šiuos įrodymus.

3. Teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, pažeidė asmenų lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus, nes vadovavosi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Taikius jos prašomas priemones, atsakovo įprastinė veikla nebūtų pažeista ir būtų laikinai apsaugoti jos interesai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktus dokumentus, atsižvelgdama į bylos pobūdį ir su tuo susijusią teismo pareigą būti aktyviam, daro išvadą, kad teismas be pagrindo netenkino ieškovės N. D. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl darbdavio veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei laikė teismas, iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra galimybės daryti vienareikšmę išvadą, jog jo turtinė padėtis yra tokia, kuri nekelia jokių abejonių dėl galimybių įvykdyti būsimą galimą ieškovei palankų teismo sprendimą, netaikius šių priemonių, ir tokia padėtis išliks nepakitusi viso bylos nagrinėjimo metu (CPK 185 str.).

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Minimų priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jas taikant turi būti įvertintas tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti realų ir tinkamą tokio teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad taikydamas šias priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja jos atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

Kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjama byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių, ieškovė prašo priteisti jai (darbuotojai) iš atsakovo (darbdavio) 301 204,53 Lt žalos atlyginimą. Minėta, kad teismas 2010-12-07 nutartimi panaikino 2010-11-24 nutartį, kuria tokios priemonės buvo taikytos, ir skundžiama nutartimi prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad pagal 2010-10-25 balanso duomenis atsakovo turimas 11 667 875 Lt materialus turtas (10 492 253 Lt vertės pastatai, 2 886 456 Lt pelnas už 9 mėnesius), nekelia grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo išvada, nurodo, kad vien iš atsakovo 2010-10-25 balanso duomenų negalima nuspręsti, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė, nes jai yra žinoma, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, kilnojamasis turtas įsigytas išperkamosios nuomos būdu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų susirgimo profesine liga, kitose bylose atsakovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantė teisingai nurodo, jog vien turimas turtas ar aplinkybė, jog per tam tikrą laiką buvo gautas didelis pelnas, neduoda pagrindo spręsti apie įmonės turtinę padėtį šiuo metu bei apie finansinį pajėgumą ateityje. Kaip žinoma, tiek prašymas taikyti tokias priemones, tiek nesutikimas su teismo taikytomis priemonėmis, turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 178 str., 306 str. 3 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas yra fakto teismas, kuriam gali būti teikiami įrodymai ir kuris yra kompetentingas nustatyti faktus. Tačiau atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jo turimas didelės balansinės vertės turtas yra likvidus, o disponavimas juo nėra apsunkintas, duomenų, koks yra paties atsakovo ar jo debitorių įsipareigojimų pobūdis ir pan. Tai yra atsakovas, įrodinėdamas gerą savo turtinę padėtį, neteikė konkrečių įrodymų, taip pat nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, jog 2010-10-25 balanse nurodytas gautas pelnas patvirtina įmonės veiklos patikimumą bei stabilumą.

Be to, kaip matyti, ieškovės atskirasis skundas buvo gautas 2010-12-20, atsakovui apie šio skundo išsiuntimą į apeliacinės instancijos teismą buvo pranešta 2010-12-27 teismo pranešimu, tačiau kaip minėta, iki šio skundo nagrinėjimo dienos jokių duomenų, patvirtinančių teismo išvadų pagrįstumą ir paneigiančių apeliantės atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta.

Kaip žinoma, CPK 414 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus būti aktyviam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2005). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005). Tai reiškia, jog šioje byloje yra svarbu tai, kad atsakovo gera turtinė padėtis nekeltų jokių abejonių dėl būsimo ieškovei (darbuotojai) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujasi ne tik ieškovės prašyme, skunde nurodytais argumentais, atsakovo pateiktais įrodymais, bet savo iniciatyva gautais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie atsakovui iškeltas kitas civilines bylas. Kaip matyti iš šios sistemos duomenų, atsakovui, kaip darbdaviui, taip pat yra iškelta kitų darbuotojų byla dėl 393 633,73 Lt žalos atlyginimo priteisimo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-540-267/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina ir tenkina ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str., 329 str. 1 d.).

Kaip nurodyta, šių priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, tačiau svarbu yra tai, kad jos nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, todėl yra būtina atsižvelgti į šio asmens interesus. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma areštuojamas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o nesant pakankamai areštuotino turto – gali būti areštuojamos atsakovo piniginės lėšos. Ši nuostata paaiškinama tuo, jog piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą ir dėl to jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą, samdantis darbuotojus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, darytina išvada, kad pareikštam ieškiniui užtikrinti yra tikslinga visų pirma areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas. Tam, kad nebūtų sutrikdyta ir neproporcingai apsunkinta atsakovo – juridinio asmens – įprastinė veikla, atsakovui leistina iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, valstybinio socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį darbuotojams (CPK 145 str. 6 d.). Nustatytina tai, kad bendra areštuotino atsakovo turto vertė neturi viršyti 301 204,53 Lt (CPK 145 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijai nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl surasti ir aprašyti šį turtą bei nustatyti, kokia jo vertė pavestina antstoliui, tačiau nutartį vykdyti pasirinktam antstoliui pateikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusi šalis. Kartu antstolis įpareigotinas nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą, kuriame būtų nurodyti išsamūs areštuojamo turto duomenys (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str., CPK 148 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, už atsakovą yra laiduojama arba įkeičiamas turimas turtas. Taip pat atsakovas turi teisę pagrįstu prašymu prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (CPK 146 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti ieškovės N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jos reikalavimams užtikrinti, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, areštuoti atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ (juridinio asmens kodas 166635955, buveinės adresas – Montuotojų g. 9, Mažeikiai) nuosavybės teise priklausantį 301 204, 53 Lt (trys šimtai vienas tūkstantis du šimtai keturi litai penkiasdešimt trys centai) vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždrausti atsakovui disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Tokio turto nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ priklausančias 301 204,53 Lt pinigines lėšas. Leisti atsakovui UAB „Mažeikių lyra“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus.

Pavesti ieškovės N. D. pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad jeigu ieškovė N. D. per vieną mėnesį nuo nutarties įregistravimo hipotekos registre nepateiks antstolio sudaryto turto arešto akto, atsakovas turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu išregistruoti turto arešto aktą iš turto arešto aktų registro.

Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas