Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-68/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-26
Bylos Nr.
1S-68/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-68/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2, 2.1.16.1.2.1.1,2.1.16.1.2.1.3LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus

sekretoriaujant Audroni Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Laurai Golubkienei,įtariamajam J. S. ,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties, kuria J. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 30 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (toliau BK), t.y. kad veikdamas kartu su V. K. , turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą- S. G. priklausantį turtą -131 000 litų vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. G. padėti sutvarkyti šio buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs pastarosios pasitikėjimą, suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančią seserį L. T. dėl esminių šio buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. pasinaudodamas tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. VŠ-322 pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymą bylą bei valdyti ir tvarkyti visą turtą ir žinodamas, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasirašomų dokumentų turinys L. T. nėra aiškiai suprantamas, turėdamas S. G. jam patikėtus dokumentus -(duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio buto bylą, testamentą, sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butą bei dujas knygeles, pažymą dėl palikimo priėmimo bei pažymą apie V. Z. mirtį bei disponuodamas jais, susitarė su V. K. suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo - pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t.y. įtikinę L. T. , jog S. P. priklausanti 1/4 buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G. , 2009 m. liepos 3 d.Vilniaus miesto 35-ajame notariniame biure, esančiame Vilniuje, Šermukšnių g. 8, pateikė pasirašyti L. T. , atstovaujamai S. G., buto(duomenys neskelbtini),, Vilniuje, 2009 m. liepos 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad L. T. , atstovaudama S. G. bei J. S. , atstovaudamas S. P. , parduoda, o V. K. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 90 000 Lt, kuriuos neva V. K. L. T. bei J. S. atitinkamai - 67 500 litų ir 22 500 litų sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento. Tokiu būdu, apgaule užvaldęs svetimą turtą ir nukentėjusiajai S. G. padarė 131 000 litų turtinę žalą.

Be to, J. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, t.y. veikdamas kartu su V. K. , turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d. atvyko į Vilniaus miesto 35-ojo notarų biurą, esantį Vilniuje, Šermukšnių g. 8, kur notarui melagingai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: neva V. K. perka, o S. G. , atstovaujama L. T. , bei S. P. , atstovaujama J. S. , parduoda butą, esant(duomenys neskelbtini), į, Vilniuje, už kurį neva V. K. iki sutarties pasirašymo sumokėjo L. T. , atstovaujamai S. G. , 67 500 Lt, o J. S. , atstovaujamam S. P. , 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarą dėl tariamo sandorio - neatitinkančio valios L. T. , atstovavusios S. G. , suklastojo tikrą dokumentą - 2009 m. liepos 3 d. pasirašė buto pirkimo -pardavimo sutartį, kuria S. G. , atstovaujama L. T. , parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį ir pardavėja S. P. , atstovaujama J. S. , parduoda jai nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį, o pirkėjas - V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini),, už 90 000 Lt, iš kurių - 22 500 Lt J. S. , atstovaujantis pardavėjai S. P. , gavo iš pirkėjo - V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T. , atstovaujanti pardavėjai S. G. , gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos, po ko, šią sutartį pasirašius visoms šalims bei 2009 m. liepos 3 d. 9.20 val. notarei A. P. ją patvirtinus ir suteikus notarinio registro numerį 3289-7, V. K. tą pačią dieną sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, Vilniuje, V. K. g. 18, tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į butą esantį, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, J. S. , veikdamas bendrininkų grupe su V. K. , suklastoję minėto buto 2009 m. liepos 3 d. pirkimo -pardavimo sutartį užvaldė S. G. priklausantį 131 00 Lt vertės butą tuo padarydami didelės žalos.

Be to, įtariamas nusiklastomos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 2 dalyje padarymu, t.y. jis 2009 m. balandžio 2 d. Vilniuje(duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą - L. T. priklausantį turtą- pinigines lėšas 100 000 litų sumoje, suklaidinęs ją dėl vekselio paskirties ir teisinių pasekmių t.y. nurodęs, kad surašydama vekselį, ištuokos metu išvengs turto dalybų su vyru, pateikė pastarajai tuščią paprastojo vekselio blanką bei L. J. užpildytą paprastąjį vekselį, kaip pavyzdį, nurodydamas atitinkamai įrašyti jo diktuojamus, tačiau L. T. tikrosios valios neatitinkančius duomenis, t.y. ties tekstu „suma skaitmenimis ir valiutos kodas įrašyti - 100 000 lt sumą, ties tekstu „išrašymo data“ - įrašyti 2009 m. balandžio 2 d., ties tekstu „mokėjimo terminas“ įrašyti 2009 m. gegužės 2d., ties tekstu „pinigų gavėjas“ įrašyti J. S. , a/k (duomenys neskelbtini) ties tekstu „neprotestuotinas“ įrašyti „neprotestuotinas“ bei ties tekstu „mokėjimo vieta“ įrašyti - Vilnius, Architektų g. 45-14, kurį L. T. pasirašius, paėmė išjos ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2009 m. gegužės 4 d., t.y. vekselio apmokėjimui nustatytos dienos, kurį nurodytą dieną realizavo pateikdamas apmokėjimui Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, Pamėnkalnio g. 28-9, notarei V. Š. vykdomajam raštui gauti.

J. S. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK ) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi J. S. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jis įtariamas padaręs du sunkius ir apysunkį – nusikaltimus, už labai sunkų nusikaltimą numatyta tik reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė Vilniaus apygardos teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje J. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis praeityje teistas 6 kartus, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad J. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Įtariamasis J. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes jis laikomas suimtas jau daugiau nei pusę metų. Įtariamojo teigimu, jam nepagrįstai yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, nes jis vekselio nesuklastojo, o su S. P. neatsiskaitė, nes nesuspėjo.

Įtariamasis tvirtina, kad jis laikomas suimtas nežmoniškomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kas jam sukelia kančias. Be to, nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius santykius su šeima, turi du mažamečius vaikus, senyvo amžiaus tėvus, todėl bėgti slėptis ar trukdyti ikiteisminiams tyrimui neketina.

Įtariamasis J. S. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. Lenčinkas negalėjo nagrinėti prokuroro prašymo, pratęsti jam suėmimo terminą, kadangi jau prieš tai jau buvo nagrinėjęs jo apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d., kuria jam suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams. Įtariamojo nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas BPK 58 straipsnio nuostatos.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo J. S. gynėja prašo įtariamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo J. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi įtariamajam J. S. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis J. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: nukentėjusiosios S. G. parodymai, liudytojų S. P. , L. T. , L. J. parodymai, notarų, įforminusių pirkimo-pardavimo sandorius bei tvirtinusių įgaliojimus, kurie buvo apklausti liudytojais, parodymai, notarų pateikti dokumentai, liudytojos N. M. , S. B. , V. K. parodymai, kratų metu rasti ir paimti dokumentai - vekseliai, įtariamųjų V. K. ir paties J. S. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo J. S. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai J. S. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas,2010 m. kovo 29 d. nutartimi, J. S. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. J. S. įtariamas padaręs du sunkius savanaudiškus nusikaltimus, už kuruos numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių bei dešimties metų, o taip pat apysunkio nusikaltimo padarymu. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis J. S. inkriminuojamus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, be to, J. S. ikiteisminio tyrimo nustatytais duomenimis disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis, gautomis iš nusikalstamos veikos, todėl galimai turi pakankamai lėšų ir gali išvykti iš Lietuvos, slepiantis nuo baudžiamojo persekiojimo. Taigi, visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas J. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog jis bėgti (slėptis) nuo teismo neketina, nes turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius santykius su šeima, turi du mažamečius vaikus, senyvo amžiaus tėvus, tačiau Apeliacinis teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog J. S. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis įtariamas padaręs du sunkius savanaudiškus nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, J. S. praeityje teistas nes 6 kartus, neturi darbo. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. S. nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas nesuimtas įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas( BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra sudėtinga, nes tiriami du sunkūs nusikaltimai bei vienas apysunkis nusikaltimai nuosavybei. Du iš jų pradėti 2010 m. kovo 16 d. naujai paaiškėjusių nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių pagrindu. 2010 m. kovo 16 d. J. S. buvo pateiktas įtarimas dėl dokumento suklastojimo bei netikro dokumento - vekselio pagamino. Šiuo metu nustatinėjama, ar dėl J. S. neteisėtų veiksmų nėra nukentėjusių daugiau asmenų, nes atliktos kratos metu J. S. gyvenamojoje vietoje, rasti J. S. nepriklausantys nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Apeliacinio teismo nuomone, dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi J. S. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, kad, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių, J. S. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija.

Taip pat iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad, po paskutinio termino pratęsimo J. S. , buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: papildomai apklausti liudytojai, nukentėjusieji, 2010 m. vasario 9 d. papildomai apklaustas įtariamasis J. S. , 2010 m. vasario 11 d. atlikta akistata tarp J. S. ir L. T. , 2010 m. vasario 12 d., atlikta akistata tarp notarės V. S. bei nukentėjusiosios S. G. , 2010 m. kovo 10 d., 2010 m. kovo 16 d. pareikštas įtarimas J. S. , bei atlikta jo apklausa, 2010 m. kovo 17 d. įtarimas pareikštas V. K. bei atlikta apklausa. Taip pat nagrinėti proceso dalyvių prašymai.

Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir užsitęsusiu dėl objektyvių priežasčių, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi J. S. yra būtinos suėmimo terminui pratęsti sąlygos.

Iš suimtojo skundo matyti, kad jis nesutikdamas su apygardos teismo nutartimi ginčija ir savo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su suimtojo teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Be to, nesprendžiami klausimai dėl asmenų, laikomų suėmime, gyvenimo sąlygų, nes šiuos klausimus reguliuoja Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės, bet ne teismas.

Pažymėtina, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą įtariamajam J. S. BPK 58 straipsnio reikalavimų nepažeidė. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, tačiau šiuo atveju teisėjas V. Lenčikas tik pakartotinai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą J. S. , o ne nagrinėja jo baudžiamąją bylą iš esmės.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo J. S. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus