Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-15-51-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-18
Bylos Nr.
1S-15-51-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilmantas Antanas Gaidelis
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 18d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Vilmantas Antanas Gaidelis,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Zigmantui Daukinciui,pareiškejai V. B.,pareiškejos atstovei pagal istatyma R. B.,

teismo posedyje išnagrinejes pareiškejos V. B. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. gruodžio 10d. nutarties, kuria atmestas jos skundas, del prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo byla Nr.10-1-80716-07,

Aprašomoji dalis

nustate:

2007m. birželio 16d. apie 11.04 val. (duomenys neskelbtini) ties 214 namu dviracio vairuotojai V. B. su dviraciu atsitrenkus i važiuojanti R. K. vairuojama automobili Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) ivykusio transporto priemoniu susidurimo metu, V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Del šio ivykio 2007m. birželio 16d. pradetas ikiteisminis tyrimas.

2007m. rugsejo 27d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras šia ikiteisminio tyrimo byla nutrauke nesant R. K. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d., požymiu.

2007m. rugsejo 15d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro pavaduotojas V. B. skunda, del skyriaus prokuroro nutarimo, atmete. Analogiška sprendima – atmesti pareiškejos skunda – prieme ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja.

Šalies argumentai

V. B., nesutikdama su prokuroru ir teismo sprendimais, skunde nurode, jog ji, negincydama paties sprendimo nutraukti byloje ikiteismini tyrima, teisetumo, nesutinka su nutarimuose ir nutartyje nurodytais sprendimo priemimo motyvais, konstatuojant, kad automobilio vairuotojas R. K. vairuodamas automobili Keliu eismo taisykliu nepažeide, o eismo ivykis kilo del jos veiksmu, nes butent ji vairuodama dvirati buvo neatidi ir neatsargi, kadangi ivažiavo i ivažiavima iš gatves i kiema prieš artejanti automobili, sudarydama šiai transporto priemonei netiketa kliuti ir su ja susidure, tuo pažeisdama Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 53, 54 ir 105 p.

Pareiškeja mano, kad ji nurodytu KET reikalavimu nepažeide. Anot jos Taisykliu 105 p. dviracio vairuotoja, ketinanti pervažiuoti i kita kelio puse, ipareigoja nulipti nuo dviracio ir pereiti kelia tik tuomet, kai eismas keliu yra intensyvus. Tuo tarpu ji ketino pervažiuoti i kita kelio puse tik po to, kai isitikino, kad šiuo keliu, vedanciu iš gatves prie namo, nevažiuoja jokia transporto priemone: nei ivažiuoja i kiema, nei išvažiuoja iš kiemo. Todel ji elgesi pakankamai atidžiai ir atsargiai, o eismas nebuvo intensyvus.

Be to, vairuotojas R. K., ivažiuodamas i namo kiema, turejo vadovautis KET XXI skyriaus reikalavimais, ipareigojanciais transporto priemones vairuotoja važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greiciu, buti itin atsargus ir atidus, kadangi toje zonoje, kurioje ivyko susidurimas, leidžiama vaikšcioti pestiesiems važiuojamaja kelio dalimi.

Anot pareiškejos, susidurimo nebutu išvengta ir tuo atveju, jei ji butu nulipusi nuo dviracio ir kirtusi gatve ji vesdama, nes automobilio vairuotojas vis vien nebutu jos mates, kadangi jam matomuma užstojo kitas dešineje stovejes automobilis. Todel, pareiškejos nuomone, tos aplinkybes, kad ji važiuojamaja kelio dali kirto nenulipusi nuo dviracio ir dviraciu važiavo tam neskirtoje vietoje, negali buti vertinamos kaip vien jos kalte del eismo ivykio patvirtinancios ir R. K. kalte paneigiancios aplinkybes. Teisesaugos instituciju sprendimuose nevertinti R. K. veiksmai, galimai jo padaryti KET pažeidimai, nors jos nuomone, eismo ivyki leme išimtinai arba iš dalies ir R. K. veiksmai.

Šalies argumentai

Pareiškeja mano, kad ji vairuodama dvirati laikesi visu KET reikalavimu, buvo pakankamai atidi ir atsargi, todel jos kalte del KET 53, 54, 104, 105 p. pažeidimo nustatyta nevisapusiškai ištyrus ir neteisingai ivertinus eismo ivykio aplinkybes. Kartu ji laiko, kad R. K. pažeide KET 53, 172, 200, 219 ir 219.1 p. reikalavimus.

Prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo nutarti ir priimti kita sprendima, pakeicianti prokuroru nutarimu motyvus, kuriais eismo ivykio kaltininke pripažinta ji; eismo ivykio kaltininku pripažinti R. K.. Po to ikiteisminio tyrimo medžiaga perduoti spresti Administraciniu teises pažeidimu kodekse nustatyta tvarka.

Teismo posedyje pareiškeja ir jo atstove pagal istatyma praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos V. B. skundas netenkintinas. Vieni jos skundo argumentai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, kuriu negincija ir ji pati, kiti jos argumentai yra tik prielaidu, spejimu ir pasamprotavimu lygio.

Ikiteisminio tyrimo eigoje negincijamai nustatyta, to negincija ir pareiškeja, kad dviraciu ji važiavo šaligatviu. Tai - KET 104 p. reikalavimu pažeidimas. Priešingai nei pareiškeja teigia skunde, butent šis jos padarytas KET reikalavimu pažeidimas buvo autoivykio priežastis, nes jeigu ji šioje situacijoje butu laikiusis taisykliu reikalavimu, eismo ivykis nebutu atsitikes. Butent pareiškejos didelis neatsargumas ir akivaizdus KET pažeidimas salygojo ši eismo ivyki. Tai reiškia, kad pareiškejos padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo ivykiu (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2007 03 27 nutartis b/b Nr. 2K-163/2007).

Pareiškejos kalte del šio eismo ivykio irodo ir transporto priemoniu susidurimo mechanizmas: susidurimas ivyko ne del to, kad vairuotojas automobilio priekine dalimi partrenke dviratininke, o del to, kad dviracio vairuotoja del neatidumo ir neatsargumo su dviraciu isireže i judanti automobili trenkdamasi i jo šona (i priekini dešini sparna ties automobilio ratu). Šis faktas reiškia, kad susidurimas ivyko vien del pareiškejos kaltes ir, priešingai nei teigia ji, mašinos vairuotojo veiksmai susidurimui neturejo jokios itakos.

Pareiškejos samprotavimai, kad eismo ivykis butu ivykes ir tada, jeigu ji butu nulipusi nuo dviracio, yra bylos duomenimis nepagristos prielaidos, kuriu skunda nagrinejantis teismas nesvarsto.

Pareiškeja tvirtina, kad vairuotojas R. K. ivažiuodamas i kiema, turejo vadovautis KET XXI skyriaus reikalavimais, nustatanciais transporto priemoniu vairuotoju ir pesciuju eismo taisykles gyvenamojoje zonoje, konkreciai, šio skyriaus 219 ir 219.1 punktais, kurie draudžia automobilio vairuotojui gyvenamojoje zonoje važiuoti didesniu kaip 20 km/h greiciu. Baudžiamosios bylos medžiagoje nera objektyviu duomenu, kuriais remiantis galima butu nustatyti R. K. vairuojamo automobilio greiti, taciau atsižvelgiant i tai, kad pareiškeja i automobili atsitrenke tuojau po to, kai šis, padares 90 laipsniu posuki, iš pagrindinio kelio ivažiavo i kelia, vedanti i gyvenamaja zona, greitis negalejo buti didesnis už nustatyta. Tuo budu net ir taikant automobilio vairuotojui šio skyriaus eismo taisykles, nera pagrindo teigti, kad jis jas pažeide.

Pareiškejos teiginiai, kad ji nepažeide KET 105 p. reikalavimu, nes ketino pervažiuoti i kita kelio puse tik po to, kai isitikino, kad keliu, vedanciu iš gatves prie namo, nevažiuoja jokia transporto priemone: nei ivažiuoja i kiema, nei išvažiuoja iš jo, kad ji elgesi pakankamai atidžiai ir atsargiai, kad laikesi KET reikalavimu, akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms faktinems eismo ivykio aplinkybems.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 65 str. 1 d., 442 str. 1d. 1p.

nutaria:

Pareiškejos V. B. skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas Vilmantas Antanas Gaidelis